){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
MIEGO SUTRIKIMAI
NARKOLEPSIJA
Narkolepsija yra neaiškios kilmės liga. Ligonį apima neįveikiamas noras miegoti, jo raumenys suglemba, atsiranda kiti paradoksinio miego simptomai, pvz., hipnogogininės haliucinacijos ir miego paralyžius. Šia liga serga 0,02 - 0,06% žmonių, daugiausia serga paaugliai (10-15 m.) arba jauni žmonės, beveik dvigubai daugiau vyrai nei moterys. Liga daro aiškią socialinę-ekonominę žalą, nes žmogus sunkiau dirba, vairuoja, mokosi, atsiranda šeiminiai ir asmenybės rūpesčiai. Dėl šių priežasčių liga gali būti lyginama su išsėtine skleroze.
Ligos priežastys
Ligos eiga
Žmogus jaučiasi mieguistas kasdien, bet ne nuolatos, o tik tam tikromis valandėlėmis. Dažniausiai taip būna rytinėmis valandomis, popiečio pradžioj ir vakarop apie 18 vai. Nugalėti mieguistumą arba vienodai trunkančius miego priepuolius yra sunku, tai priklauso kokioje aplinkoje yra asmuo. Gana svarbus požymis - po tokio priepuolio kelias valandas žmogus būna budrus. Mieguistumo priepuolio metu dažnai būna automatizmas: ligonis taria nerišlius žodžius ar sakinius, keistai tvarko daiktus, vairuoja automobilį į nenumatytą vietą. Šie automatizmo požymiai yra dažni esant sunkiai ligos formai.
Katapleksija pasireiškia atskirai nuo mieguistumo priepuolių. Susinervinus suglemba raumenys: pykčio banga, juokas, meškeriotojui pamačius užkibusią žuvį, medžiotojui - paukštį, žaidžiant tenisą. Labai dažnai būna tik vienos raumenų grupės katapleksija: sprando raumenų - griūna galva j priekį, kramtymo raumenų - sutrinka artikuliacija, šlaunų raumenų - "pakerta per kelius". Kartais prasideda kelių raumenų grupių katapleksija, sukelianti progresuojantį griuvimą, bet jos požymiai visada skiriasi nuo epilepsijos -nekrentama staigiai ir išlieka sąmonė. Katapleksija gali trukti nuo sekundžių iki kelių minučių. Visiems ligoniams ji kartojasi skirtingai - kelis kartus per dieną ar per metus. Susirgus katapleksija pagrindžiama narkolepsijos diagnozė. Todėl gydytojas turi atidžiai išklausyti ir nuovokiai išklausinėti ligonį, nes diagnozė dažniausiai nustatoma tik antrinių konsultacijų metu.
Kiti ligos simptomai yra antriniai. Tai haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu), pasireiškiančios regos bei klausos pakitimais. Jos dažnai yra labai varginančios (vaidenasi ginkluotas asmuo arba vilkinis šuo), todėl pacientai bijo užmigti. Dažnai kartojasi tos pačios haliucinacijos, pavyzdžiui, ant lovos vaikščiojantis katinas prisiartina prie veido ir kutena savo ūsais, jaučiama šalia esančio krokodilo oda.
Miego paralyžius pasireiškia negalėjimu judinti galūnių, galvos, mažėja kvėpavimo amplitudė. Jeigu prasidėjus miego paralyžiui atsiranda haliucinacijos, paciento būklė būna sunki, nes gali trukti ir kelias minutes. Dažnai sergantieji narkolepsija sapnuodami nerišliai kalba, bet kartais sąmoningai prašo juos pajudinti ir nutraukti miego paralyžių. Tokie ligoniai jaučiasi mieguisti dieną, dėl to dar sunkiau pakelia prabudimus naktį, jiems gali atsirasti ir paradoksinio miego elgesiniai sutrikimai.
Vadinasi, sergančiųjų narkolepsija sutrinka tiek dienos, tiek nakties normali veikla. Liga plinta labai nevienodai. Mieguistumas dažniausiai būna pirmasis ligos požymis, gali dar neprasidėti katapleksija. Ji nustatoma tik po kelių metų. Priepuolinis miegas ir mieguistumas trunka visą amžių, tačiau mažiau vargina pensinio amžiaus žmones. Katapleksija gali visai išnykti, ypač jei ligoniai išmoksta valdyti savo emocijas. Ligos metu beveik visi simptomai kinta, ryškėja ar silpnėja, ar tampa valdomi.
Gydymas
Ligos eiga
Susirgus mažėja darbingumas, prasideda mieguistumas. Užmiegama vairuojant automobilį, skaitant. Vėliau mieguistumas apima ir darbo metu, sunkėja protinė veikla, gyvenimas šeimoje bei socialinis bendravimas.
Ligos stadijos
Simptomai
Ligos eiga
Gydymas
Simptomai
Ligos eiga
Kliniškai NKS pasireiškia kaip badymų, virpulio, "skruzdžių bėgiojimo" bei tempimo pojūčiai kojose. Ligoniai sunkiai apibūdina savo ligą, bet pasako, kad tie pojūčiai atsiranda tik ramybės metu, ilsintis, ir sukelia nevaldomą norą judinti kojas. Tai trukdo užmigti, nes ypač ryškėja atsigulus. Simptomai jaučiami ir dienos metu, kai tik mėginama ramiai pasėdėti, pavyzdžiui, prieš televizorių ar ten, kur trūksta vietos kojoms: automobilyje, traukinyje, lėktuve, kine. Šie pojūčiai išnyksta asmeniui atsistojus ir einant. Vadinasi, šie sutrikimai trukdo užmigti vakare arba prabudus nakties metu.
Visų pacientų, kurie skundžiasi nemiga, turi būti tiriamas NKS. Kai kurie pacientai prisimena, kad tik užmigus tuoj juos prabudino staigus kojų judesys, kuris sukėlė nerimą, neleidusį jiems užmigti. Įdomu, kad daugelis pacientų, turinčių NKS, geriausiai miega anksti ryte apie 5 vai., o kai kurie išsiugdo įprotį padalinti savo miegą į kelias dalis. Mieguistumas dienos metu gali atsirasti dėl miego sutrikimo, sukelto šio NKS. Yra įprasta, kad pacientai, kurie turi NKS, nesiskundžia nemiga, bet yra mieguisti dieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę