){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nemigos ir psichikos ligos
Nemigos ir somatinės ligos
Vaistų sukeliamos nemigos
NEMIGOS IR PSICHIKOS LIGOS
Asmenų, sergančių psichikos ligomis, labai dažnai sutrikęs miegas. Psichinės problemos, pvz., depresija ar nerimas, sudaro pusę lėtinės nemigos priežasčių. Nemigos yra susijusios su 5-iomis psichikos ligomis: psichozės, nuotaikos pakitimai, nerimas, panikos priepuoliai, alkoholizmas. Tačiau miegas sutrinka esant ir mitybos motyvaciniams sutrikimams, šizofrenijai bei paribinėms asmenybės būsenoms.
Depresijos
Apie 90% asmenų, sergančių depresija, blogai miega ir tuo skundžiasi. Daugiausia miego sutrikimai pasireiškia nemiga, bet apie 10-15% atsiranda mieguistumas. Mieguistumas nustatomas esant bipolinei ir sezoninei depresijoms. Nemiga yra didžiosios depresijos simptomas - "raktas". Žmogus sunkiai užmiega, naktį dažnai prabunda, o ryte gana anksti nubunda. Tačiau negalima teigti, kad nuolatinis ankstyvas rytinis nubudimas jau yra depresijos požymis.
Miego struktūros anomalijos būdingos sergant depresija:
Anoreksija
Asmenys, sergantys anoreksija, skundžiasi ankstyvu nubudimu. Tai labai būdingas simptomas, tačiau ir gydytojai, ir ligoniai jį neigia. Mažėjant svoriui, naktį dažnai prabundamą, todėl trumpėja miego laikas. Dalis tokių asmenų turi tipiškus depresijos požymius. LM fazės trukmė yra susijusi su svorio kitimais: ši fazė turi tartum homeostatinį poveikį svoriui reguliuoti. Ji rodo anabolinių procesų atkūrimą.
Bulimija
Sergant bulimija, jeigu neprasideda depresija, miegas ilgai išlieka geras. Bulimijos priepuoliai dažniau būna dienos pabaigoje arba naktį. Nubudus naktį apima panika, norisi valgyti, po to palengvėja ir vėl užmiegamą. Specifinių miego pakitimų bulimijos atvejais nenustatoma. Jie atsiranda esant nuotaikos sutrikimams arba paveldėtam polinkiui į depresiją.
Postresinis nerimas
Didžiulė fizinė ir psichinė įtampa sukelia ryškią nemigą, kankinančią "buvusio įvykio" košmarais, siaubingais sapnais, pasikartojančiais sapnais apie patį įvykį. Tai postresinė nemiga, kurią sunku gydyti ir kuri gali trukti kelerius metus, net išnykus kitiems simptomams.
Lėtinis alkoholizmas
Sergant šia liga, sutrinka miegas, jis būna neramus. Nustatomi tipiški pakitimai: prabudimai ir ilgi nubudimai, dažni kūno judesiai. Nustojus vartoti alkoholį, miego pakitimai išlieka ilgai, kartais būna negrįžtami.
Šizofrenija
Sergantieji šizofrenija dažnai skundžiasi blogu miegu. Kai kuriuos pacientus kankina ilgai trunkanti ryški nemiga, kiti vėl pradeda ramiai miegoti remisijos fazės metu. Kaip ir depresijos metu nemiga sutampa su ligos simptomų paryškėjimu. Dažnai ūminės ligos fazės metu kankina labai sunkūs ir dažni košmarai. Šie pacientai ilgai neužmiega, jų bendroji miego trukmė mažėja, būdravimas ilgėja miego metu, miego efektyvumas sumažėja.
Parkinsono liga
Ankstyvasis Parkinsono ligos pasireiškimas yra nemiga ir bloga naktinio miego kokybė. Pasunkėjęs užmigimas susijęs su nerimu, tačiau dauguma pacientų dažniau skundžiasi sutrikusiu miegu ir dauginiais ilgalaikiais prabudimais, kurie sukelia rytinį mieguistumą. Parkinsoninis tremoras miego metu pranyksta, tačiau dažniausiai vėl atsiranda prabundant ar judant kūnui. Sergant Parkinsono liga pakinta miegas ir budrumas. Budrumą trikdo dažnas drebėjimas. Miego metu dažnai atsiranda vokų spazminiai trūkčiojimai. Neramių kojų sindromas dažnai būna sergant Parkinsono liga. Ligonis skundžiasi nemaloniais kojų pojūčiais nakties metu, nes reikia nuolat keisti kojų padėtį, o sutuoktinis nurodo padidėjusį motorinį sujaudinimą nakties metu. Ryškėjant šiam sindromui, kenčia miego struktūra, atsiranda nemiga.
Insultas ir nemiga
Atlikus sirgusiųjų insultu poligrafinius miego tyrimus, buvo patvirtinta smegenų struktūrų svarba miego reguliacijai. Esant platiems smegenų žievės pažeidimams sutrinka ne tik miego fazių normali kaita, bet ir cirkadinė miego struktūra.
Vaistų sukeliamas nemigas gana svarbu nustatyti ir atskirti nuo somatinių ligų, nes jomis sergant dažnai kinta nuotaikos.
Nemigas gali sukelti:
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę