){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažnas iš mūsų aromatines žvakes naudojame jei ne kasdien, tai bent jau švenčių metu. Jų skleidžiamas kvapas išties nuteikia maloniai, tačiau ar žinojote, jog tas kvapas ne toks jau ir nekaltas, – jis pavojingas Jūsų sveikatai…
Kodėl kvapniosios žvakės yra pavojingos žmogaus sveikatai?
Ne paslaptis, jog kvapniosios žvakės dažniausiai yra gaminamos iš cheminių organinės kilmės medžiagų, o jos, kaip žinia, sukelia kvėpavimo takų ar kitas ligas: deganti aromatinė žvakė į aplinką išskiria pavojingų sveikatai toksinių medžiagų.
Nesidžiaukite, jei namuose aromatinės žvakutės kvapai ilgai laikosi: kuo ilgiau tas kvapas išsilaiko, tuo didesnė tikimybė, kad aromatiniam kvapui pagaminti buvo panaudotas didesnis kiekis pavojingų cheminių medžiagų.
Tuo metu, kai deginame kvapniąsias parafinines ar gelines žvakes į aplinką išsiskiria sintetinės medžiagos, kurios yra gaminamos iš naftos produktų, tad pasižymi kancerogeniškomis savybėmis. O mes, kuomet kvėpuojame tais kvapais, net neįtardami įkvepiame visus tuos kenksmingus kvapus.
Manoma, jog ilgainiui deginant tokias žvakes gali būti pažeidžiamas imunitetas, sutrikdytas nervų sistemos darbas, atsirasti bronchinė astma, vėžiniai susirgimai. Užterštas oras itin neigiamai veikia širdies ir plaučių ligomis sergančius asmenis, tuos, kurie yra alergiški, vyresnio amžiaus žmones ir kūdikius.
Jaukūs vakarai prie vaškinių žvakių šviesos
Jei galvojate, jog pavojų kelia tik kvapniosios žvakės, jūs klystate. Bet kokia iš parafino pagaminta žvakė, net ir nekvapni, degdama į orą išskiria kenksmingas medžiagas, kurios yra linkusios kauptis aplinkoje ir sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Kai kuriems žmonėms nuo žvakių kvapo iš karto gali atsirasti kosulys, dusulys ar net stiprus galvos skausmas, astmos priepuolis.
Todėl tie, kurie rūpinasi savo ir artimųjų sveikata turėtų rinktis natūralias ir iš bičių vaško pagamintas žvakutes. Nors jos ir nekvepia taip skaniai, kaip aromatingosios žvakės, tačiau bent jau yra nekenksmingos žmogaus sveikatai.
Kvapniąsias žvakutes taip pat puikiai gali pakeisti natūralūs kvapai namuose – gvazdikėlių, cinamono, įvairių eterinių aliejų kvapai. Pavyzdžiui, levandų eterinių aliejų kvapas ne tik kad pripildys jūsų namus maloniu kvapu, bet ir neleis patalpoje plisti mikrobams, nes levandų eterinis aliejus pasižymi antibakterinėmis savybėmis. O jei po vakarėlio vargina galvos skausmas, padės ne tik vaistai nuo skausmo, bet ir gvazdikėlių eterinis aliejus, kuris taip pat turėtų sumažinti pagirių sukeltus galvos skausmus.
Jei negalite gyventi be aromatinių žvakučių. Keletas patarimų Jums
Parduotuvių lentynose aromatinių žvakių pasirinkimas išties platus, tačiau renkantis žvakutes visuomet atkreipkite dėmesį į vaško minkštumą.
Atsiminkite, jog kietame vaške būna daug parafino, o šis yra kenksmingas žmogaus sveikatai. Patartina geriau pirkti ne parafinines žvakutes, o pagamintas iš natūralaus bičių vaško, kuriose taip pat gali būti naudojamos natūralios kvapniosios medžiagos. Nesirinkite kvapniųjų žvakučių su sintetiniais kvapais.
Įsigykite augalų, kurie galėtų bent šiek tiek apsaugoti nuo aromatinių žvakių skleidžiamų toksinių medžiagų. Pavyzdžiui, pelargonija ar gebenė ne tik kad suteiks grožio Jūsų namams, bet ir pravalys patalpų orą.
Ir nors retai deginamos parafininės kvapniosios žvakutės neturėtų sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau jei nei dienos negalite be jų, tuomet turėtumėte susimąstyti apie tai, kad teršiate savo namų orą. Atėjus pavasariui nepamirškite kuo dažniau atverti namų langus ir įsileisti gryno oro. Vėdinimas – tai puiki priemonė išvengti ne tik kvapniųjų žvakučių sukeliamos oro taršos, bet ir kitų, žmogaus sveikatai pavojingų ir įvairias ligas sukeliančių mikroorganizmų, pavyzdžiui, pelėsių.
L. Rimgailė
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę