){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė.
Dar visai neseniai šiaurietiškas ėjimas buvo mažai kam žinomas ir atrodė gana neįprastai. Dabar šis ėjimas jau gerokai populiaresnis ir aiškiai pastebimas augantis žmonių susidomėjimas. Lietuvoje aš viena pirmųjų pradėjau populiarinti šiaurietišką ėjimą, tad neretai tekdavo susidurti su pašaipomis. Dabar jau daugelis žino, kas yra šiaurietiškas ėjimas, kam skirtos lazdos, kokia jų funkcija. Šiaurietiško ėjimo naudą pripažino ir gydytojai. Šio ėjimo instruktoriai kviečiami organizuoti mokymus įvairių bendruomenių nariams. Mokymuose visada gera nuotaika. Šis sportas - neabejotina nauda sveikatai. Skeptikus ir visus, dar neišbandžiusius šio ėjimo, kviečiu paimti į rankas šiaurietiško ėjimo lazdas, prisijungti prie milijoninio šiaurietiško ėjimo entuziastų būrio ir pajausti judėjimo malonumą.
Jei prieš penkerius metus didžiausią susidomėjimą šiuo sportu rodė vyresnio amžiaus žmonės, tai dabar į mokymus ateina ir daug jaunimo. Tai labai džiugina. Pastebiu, kad Lietuvoje šiaurietišku ėjimu vis tik labiau domisi moterys... Pažvelgus į įvairių seminarų ir mokymų auditoriją matome, kad į juos susirenka daugiau moterų negu vyrų.
Šiaurietiško ėjimo metu žmogus leidžia laiką gryname ore, tad atsipalaiduoja po darbo dienos atsiradusi įtampa nugaroje, pečiuose ir sprande, sumažėja stresas, o tai teigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje, darbo kolektyve. Šiaurietiškas ėjimas, be abejonės, pagerina laikyseną ir eiseną, sumažina sąnarių apkrovimą, pagerina fizinę būklę, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savimi. Taip pat mažėja kraujospūdis ir nukrenta cholesterolio kiekis kraujyje. Derinant su balansuota mityba, šiaurietiškas ėjimas padeda išspręsti antsvorio problemas. Dažnai žmonės, ieškodami fizinės veiklos, pasirenka bėgimą kaip lengvai prieinamą užsiėmimą. Deja, nežinant, kaip teisingai tai reikėtų daryti, galima prisidaryti žalos, nes užsiimant bėgimo sportu didžiulė apkrova tenka sąnariams. Beje, šiaurietiškas ėjimas taip pat suteikia kūnui fizinę apkrovą, tačiau sąnarius saugo! Technikų yra ne viena ir jas galima pasirinkti atsižvelgiant į fizinį pasirengimą. Šiaurietiškas ėjimas puikiai tinka tiems, kurie niekada nesimankštino ir nemėgsta tradicinio sporto rūšių, taip pat tinka sportininkams kaip kompleksinių treniruočių dalis bei reabilitacijai po traumų.
Kad galėtume tinkamai įvaldyti ėjimo techniką ir gautume maksimalią naudą sveikatai, reikėtų apsilankyti šiaurietiško ėjimo mokymuose. Dažnai žmonės tik pasižiūri vaizdo įrašus internete, pamano, kad to pakanka ir jau bando imituoti šiaurietišką ėjimą. O kai tie žmonės ateina į mokymus, pastebime, kad jų įgūdžiai neteisingi. Pirmiausiai, neteisingai įvaldyta technika neleidžia pajausti paties ėjimo malonumo, o ką jau kalbėti apie tai, kad žmonės net nemato šiaurietiško ėjimo naudos.
Iš tikrųjų technikos išmokstama labai lengvai, nes ji nesudėtinga. Reikia tiesiog praktikos, o kiek jos reikia, tai jau yra individualus dalykas. Vienam žmogui užtenka vienos mokymų pamokos, kitiems reikia penkių. Daug lemia žmogaus koordinacija, laikysena, mokėjimas arba nemokėjimas teisingai eiti. Deja, tenka sutikti labai daug žmonių, kurie, pasirodo, nemoka eiti, nes neteisingai stato pėdas, eidami neatlieka rankų mostų. Juk einant įprastai rankos juda, o einant šiaurietiškai kai kurie žmonės laiko rankas prispaustas prie liemens. Rankų mostai yra labai svarbūs – neatliekant aktyvių mostų iš peties, kūnas negauna naudos.
Šiaurietišką ėjimą gali praktikuoti visi, tačiau turint rimtų sveikatos problemų reikėtų konsultuotis su savo gydytoju. Iš esmės šį ėjimą galima pritaikyti įvairaus fizinio pasirengimo žmonėms, jo metu kūnas negauna labai didelių apkrovų. Vieni pasirenka lėtesnį tempą, kiti greitesnį. Vaikščiojimo trukmę taip pat kiekvienas gali pasirinkti individualiai. Taigi, nėra jokių apribojimų. Kiekvienas vaikščiojimo intensyvumą pasirenka atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, savijautą. Tiesa, norint pajusti šiaurietiško ėjimo naudą, rekomenduojama vaikščioti bent 3-4 kartus per savaitę po valandą laiko.
Užsiėmimams tinka įprasta laisvalaikio apranga ir avalynė. Jokių ypatingų reikalavimų nėra. Svarbu tik tai, kad avalynė būtų patogi, pastorintu padu, turėtų apsaugą kulnui. Žinoma, svarbu atsižvelgti į sezoną, orą.
Svarbiausias dalykas šiaurietiškame ėjime - teisingai pasirinkti šiaurietiško ėjimo lazdas. Liūdna, tačiau prekybininkai sėkmingai apgaudinėja nepakankamai informuotus pirkėjus. Jie apgaule prisivilioja patiklius pirkėjus ir įbruka jiems elementarias ėjimo lazdas, kurios nepritaikytos šiaurietiškam ėjimui. Kaina neretai būna dirbtinai padidinama arba sumažinama ir žmonės lengvai tampa „ypatingo pasiūlymo“ aukomis.
Lengviausiai žmones apgaunami internetinėse parduotuvėse, kuriose kartais netgi nėra parduodamų produktų nuotraukų. Įsigiję netinkamas lazdas ir atėję į mokymus žmonės būna pasipiktinę, nes supranta, kad su turimomis lazdomis jie negalės eiti šiaurietiškai. Tikrųjų šiaurietiškų lazdų strypai turi būti iš amortizuojančios medžiagos, turi turėti „pirštinės“ formos dirželį riešui ir „batuko“ formos guminius antgalius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į lazdų ilgį – jis turi būti parinktas atsižvelgiant į žmogaus ūgį. Lazdos strypas būna pluoštinis (geriausias pluoštas – anglies ir stiklo) ir užtikrina puikiausią amortizaciją. Strypai jokiu būdu neturi būti pagaminti iš aliuminio, nes tada gamintojai atskirai įdeda amortizatorių (anti-shock), dėl kurio lazdos tampa dar netinkamesnės (einant jos perduoda į kojas bei rankas vibracijas ir jas vargina).
Internete galima rasti daug prieštaringos informacijos, todėl rekomenduojame pirmiausiai ateiti į mokymus. Dažniausiai mokymų metu dalyviai yra aprūpinami šiaurietiško ėjimo lazdomis ir, žinoma, konsultuojami.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę