){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors pavasaris šiemet ir suvėlavo, bet jei norime dienos davinį papildyti savo derliaus vitaminais, darbams jau pradėkime ruoštis. O kaip sodinti medelius, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, bet kartu ir nepakenkti sau, kaip sulaukti ne tik gero, bet ir sveiko derliaus, klausiame Dubravos arboretumo viršininkės biomedicinos mokslų daktarės Valerijos Baronienės.
Taigi kokie pirmieji darbai sode pavasarį?
Vėluojantis pavasaris šiemet tikriausiai sutrumpins sodinimo laiką, bet pailgino tinkamą ankstyvajam genėjimui. Kol nesprogsta pumpurai, reikėtų išpjaustyti per tankias, nesveikas, aplaužytas obelų ir kriaušių šakas, o viršūnių geriau dabar netrumpinti. Anksti pavasarį genimi medeliai auga vešliau, tad pirmiausia reikėtų genėti silpnesnius augalus. O vasaros pradžioje verta genėti sparčiai augančius medelius, trumpinti viršūnes, išlaužyti per gausius arba netinkama kryptimi augančius ūglius. Slyvas ir vyšnias geriau genėti nuskynus derlių, nes tada mažiau užsikrečia grybinėmis ligomis.
Pavasarį sodininkų mugėse, o ir turguose gausu besirenkančiųjų naujus sodinukus. Ką jiems svarbu žinoti?
Pirmiausia, reikia suspėti sodinti, kol medeliai dar neišsprogę. Deja, neretai „nužudome“ dar nė nepasodintus. Jei mugėje nusipirktą sodinuką valandą pasinešiosime plikomis šaknimis arba pusdieniui paliksime saulėkaitoje stovinčiame automobilyje, tikriausiai jis tiks tik malkoms. Kol šaknys atsidurs dirvoje, jos turi būti apsaugotos ir nuo saulės, ir nuo vėjo, ir nuo perkaitimo! Jei yra galimybė, reikėtų rinktis sodmenis su tvirtu žemės gumulu ant šaknų, iškart saugiai įdėti į dėžę ir stengtis gumulo nesutrupinti net sodinant. Jei šaknys plikos, o iškart prikasti arba pasodinti nėra kaip, – apvyniokime jas drėgnu skuduru, dėkime į sandarų maišelį ir iki sodinimo laikykime vėsiai.
Ar galima persodinti augesnius vaismedžius?
Medelynuose specialiai persodinimui paruošti medžiai neretai sodinami sulaukę 50 ir daugiau metų. Su tam skirta technika įmanoma persodinti net neparuoštus 20–40 metų amžiaus aukštesnius kaip 10 m medžius, tokias paslaugas teikia kai kurie medelynai, želdinimo įmonės. Savo rankomis ir kastuvu tai atlikti sunkiau, patarčiau nė nevargti su vyresniais kaip 10–15 metų ir aukštesniais kaip 4 m medžiais. Jei netinkamoje vietoje ypač branginamas vaismedis, geriau jį paskiepyti į naują poskiepį.
O jei jau ryžtamės persodinti patys?
Na, tada reikia ruoštis iš anksto. Rudenį 0,5–1 m atstumu nuo kamieno apie medį iškasamas apie 0,8–1 m gylio ir 0,2–0,5 m pločio griovys, pripildomas sausų šiaudų ar lapų, o likęs gumulas gausiai palaistomas. Kuo griovys toliau nuo kamieno, tuo medžiui saugiau. Žiemos pradžioje, jau gerai pašalus, arba pabaigoje prieš išeinant pašalui iškasamas visas sušalęs gumulas su šaknimis ir perkeliamas į naują vietą. Duobė – dvigubai didesnė už šaknų gumulą – turėtų būti paruošta iš rudens, taip pat ir puri, derlinga žemė jai pripildyti. Pasodintas medis pririšamas prie iš anksto įkaltų tvirtų kuolų. Obelys ir kriaušės tokį persodinimą ištveria lengviau už kaulavaisius.
Ką daryti, kad augalai būtų sveiki?
Mūsų sodas ar daržas, kad ir aptvertas, nėra atskirtas nuo aplinkos. Įvairiausi augalai, maži ir dideli gyvūnai bei mikroorganizmai, tarpusavyje susiję sudėtingais, ne visada mūsų pastebimais ryšiais, gamtoje ir reikalingi, ir neišvengiami. Savo sode neskubėkime kaip pikčiausio priešo nuodyti kiekvieno augalėlio, kurio nesodinome, ar vabalėlio, kuris apgraužė salotos lapą. Kuo didesnė gyvų organizmų įvairovė, tuo mūsų augalai bus sveikesni ir derlingesni. Visi žino, kad paukščiai sodyboje naudingi, nes sulesa daug kenksmingų vabzdžių ir piktžolių sėklų. Bet mes galime turėti ir daugiau mažųjų pagalbininkų: nenušienautos pievelės kamputyje žydinčiose žolėse gyvena ir maitinasi naudingieji vabzdžiai, kurių vieni apdulkina augalus, kiti minta kenkėjais, o kurmiai ir skruzdės sunaikina daugybę žaladarių. Pernelyg griežtai prižiūrėtame sode, kur visi kenkėjai naikinami insekticidais, patvoriai purškiami herbicidais, mažieji mūsų bičiuliai neturi kur gyventi ir kuo maitintis, tad jų pagalbos ir nesulauksime.
Ar yra augalų, kurie patys padeda apsisaugoti nuo kenkėjų?
Kaip ir žmonėms, augalams yra svarbu tinkamos gyvenimo sąlygos – neužteršta dirva, vanduo, saulė, pakankamai (bet ne per daug!) subalansuoto maisto ir... maloni kaimynystė. Ligas ar kenkėjus atbaido ir fitoncidiniai augalai, tokie kaip serenčiai, šeivamedžiai, česnakai, svogūnai, grikiai, krienai, kraujažolės, netgi pomidorai. Tokius augalus verta auginti patvoriuose, „pamėtyti“ mažomis grupelėmis tarp vaiskrūmių, daržovių lysvėse ar šiltnamyje.
Tačiau juk tokios augalų pagalbos ne visada užtenka, tenka griebtis ir chemijos...
Ligų ar kenkėjų daromą žalą galime sumažinti ir be cheminių priemonių. Akivaizdžiai ligotas (staiga nuvytusias, parudavusias ar pajuodusias), taip pat negyvas šakas tuoj pat pjaukime ir deginkime. Rudenį nugremžkime ir sudeginkime vaismedžių kamienų žievės atplaišas su žiemai sumigusiais kenkėjais, sukaskime pomedžius, nubaltinkime kamienus. Dar tik ruošiantis sodams žydėti, anksti ryte ant patiesalų nupurtykime žiedus besiruošiančius graužti kenkėjus, apžiūrėkime ką tik užsimezgusius vaisius ir išskinkime pažeistus. Lapus graužiančius vikšrus ir lervas, kolorado vabalus, lelijinius lapgraužius surinkime rankomis ir sunaikinkime.
Gintis nuo žaladarių padeda ne tik jau minėti fitoncidiniai augalai, bet ir jų nuovirai bei antpilai. Bendras patarimas būtų toks: maždaug pusę kibiro šviežios žolės arba 500–800 g džiovintos užpilti 10 litrų šilto vandens, palaikyti 1–2 paras, nukošti, pridėti ištirpinto ūkiško muilo ir purkšti tiek profilaktiškai, tiek ir kovai su pastebėtomis ligomis ar kenkėjais. Kiečių, pomidorų, kraujažolių užpilus galima ir pavirinti.
O jeigu tenka purkšti cheminėmis priemonėmis, ką patartumėte?
Jei vis dėlto pasiryžome naudoti insekticidus (vabzdžiams naikinti), akaricidus (erkėms), fungicidus (grybinių ligų sukėlėjams) ar kitus chemikalus, juos pirkime tik sodininkams skirtose parduotuvėse. Ten kvalifikuoti konsultantai patars, kokia priemonė geriausiai tiktų kiekvienu konkrečiu atveju, taip pat turėsime garantijas, kad įsigyjame ne profesionalams leidžiamas naudoti priemones, ir gausime jų naudojimo instrukciją su visa būtina informacija. Šią atidžiai perskaitykime ir griežtai laikykimės. Kas jau kas, o chemikalų naudojimo instrukcijos tikrai rašomos ne iš meilės biurokratizmui, o tam, kad padėtų mums nepakenkti sau ir aplinkai.
Na, reikia ne tik vargti, bet ir nemažai žinių, tad ar verta tuo užsiimti patiems, jei ištisus metus gardžiausių vaisių ir daržovių siūlo prekybos centrai?
Parduodamų daržovių ir vaisių kokybė tikrinama, tad pirkdami galime būti jei ne absoliučiai, tai bent pakankamai tikri, kad kenksmingų medžiagų kiekiai neviršys leidžiamų normų. Tačiau visuose pramoniniuose soduose, šiltnamiuose ir laukuose naudojamos trąšos, cheminės augalų apsaugos ir kovos su žaladariais priemonės, tad chemikalų neišvengsime. Savo sodyboje galime juos naudoti minimaliai arba ir visai atsisakyti, juk net ir tręšti galima natūraliomis organinėmis trąšomis.
Dar daugiau, bendras triūsas sode ar darže suartina šeimą, suteikia daug džiaugsmingų bendravimo su gamta ir fizinės veiklos akimirkų, mažuosius moko pažinti gamtos paslaptis, gerbti aplinką. O kas gali būti skaniau už savo sodo obuolį, kurio augimą stebėjome nuo pat žiedo, ar traškią morką, kurios sėklas vos prieš kelis mėnesius patys bėrėme į šiltą kvepiančią žemę?
Pagrindinės chemikalų naudojimo taisyklės
Jokiu būdu negalima:
naudoti chemikalų iki derliaus nuėmimo likus mažiau laiko, negu nurodyta instrukcijoje (tai vadinamasis karencijos laikas, per kurį medžiaga suskyla iki nekenksmingų junginių);
naudoti didesnę koncentraciją negu nurodyta;
Nesilaikant šių taisyklių, naudotų medžiagų liks ir mūsų vaisiuose ar daržovėse, o tai tikrai didesnė blogybė negu koks kirminukas obuolyje ar valkties aptraukta agrasto uoga.
purkšti vėjuotu oru, purškiant stovėti prieš kad ir silpną vėjelį.
Instrukcijoje būna nurodyta, kokias individualias apsaugos priemones dėvėti, bet ir be tokio nurodymo geriausia mūvėti gumines pirštines, avėti neperšlampamą avalynę, rengtis kūną uždengiančius tankaus audinio drabužius, veidą apsaugoti antveidžiu ar kauke. Po darbo reikėtų gerai nusiprausti, pirštines išmesti, rūbus išskalbti.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę