Saugokimės ir būsime apsaugoti

Artėjanti vasara ir saulės kaitra vilioja atostogomis ir malonumais, tačiau neatsargiuosius gali greitai susargdinti. Tema nenauja, tačiau kai kurias ir gerai išmoktas buvimo saulėje pamokas reikėtų pasikartoti.

Ozono sluoksnis plonėja

Šiemet balandį pasaulinė meteorologijos organizacija pranešė, kad ozono sluoksnis virš Arkties regiono per pastaruosius kelis mėnesius rekordiškai suplonėjo – net 40 proc. (iki šiol didžiausias ozono sluoksnio sumažėjimas siekė 30 proc.). Pasak organizacijos atstovų, ozono sluoksnio mažėjimą sukėlė atmosferoje esančios cheminės medžiagos ir dideli žiemos šalčiai stratosferoje. Jei sumažėjęs ozono sluoksnis persikels iš Arkties į kitus regionus, neišvengsime ultravioletinių spindulių padidėjimo ir su tuo siejamų pasekmių. Tai reiškia, kad į Žemę patenka vis daugiau ultravioletinių spindulių, kurie gali sukelti odos nudegimus, odos vėžį ir pažeisti akis. Žemės atmosferoje esantis ozono sluoksnis it skydas saugo gyvus organizmus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, pasiekiančių mus iš kosmoso.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai ramina, kad ozono sluoksnio storio svyravimai vyksta nuolat ir Lietuvoje skelbiamo 40 proc. suplonėjimo nėra. Tačiau pripažįsta, kad vasarą, kada ozono sluoksnis suplonėjęs ir yra labai karštos, saulėtos dienos, žmonėms tikrai reikėtų pasisaugoti. Mat tada prasiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių, ir gali kilti rimtų odos problemų. Tad vasarą kiekvienam reikia imtis tinkamos apsaugos.

Kuo jie pavojingi?

Oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau melanino ir patamsėja. Tačiau per ilgai kaitinantis oda gali net nudegti, o, daug kartų patyrusi saulės sukeltą nudegimą, greičiau raukšlėjasi, sausėja, gali atsirasti dėmės, apgamai, išsivystyti melanoma (odos vėžys). Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir neišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20 ar net 30 metų.Ypač nepatartina saulėje kaitintis vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau saulė yra naudinga ir reikalinga žmonių organizmui. Saulės spinduliai ne tik kelia nuotaiką, yra vitamino D šaltinis, net gydo kai kurias odos ligas (žvynelinę, dermatitą ir kt.)

Apsaugos abėcėlė

Nors ultravioletinių spindulių poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau prisiminkite, kad pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio, o paros metas – 11–16 val. Tuo metu saulės spinduliai yra intensyviausi.
Karštą vasaros dieną vidudienio valandas reikėtų praleisti pavėsyje. Pirmomis dienomis būti kaitrioje saulėje nereikėtų ilgiau nei 15–30 minučių.
Pasikaitinus saulėje, nereikia stačia galva nerti į šaltą vandenį – tai gali turėti neigiamos įtakos odos kraujagyslėms, sąnarių ligoms. Tačiau jei vandens temperatūra viršija 22–24 laipsnius C, ilgiau pasimaudyti, paplaukioti būtina ir sveika.
Nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti veido, kaklo, krūtinės odą, galvą pridengti gerai orą praleidžiančiu audeklu ar šiaudine skrybėle, dėvėti šviesius marškinėlius ilgomis rankovėmis, akis saugoti tamsiais akiniais su stipriu UV filtru. Jei ketinate kaitintis saulėje, odą būtina patepti apsauginiu kremu nuo saulės.

Svarbus saulės filtras

Renkantis apsauginį kremą, būtina atkreipti dėmesį į apsaugos nuo saulės faktorių, kuris etiketėje žymimas SPF (angl. Sun Protection Factor). Tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris neleidžia ultravioletiniams spinduliams pasiekti ir pažeisti žmogaus odos arba, kitaip tariant, jis parodo, kiek priemonė yra efektyvi. Nėra nė vienos priemonės, kuri ultravioletinius spindulius sulaikytų 100 proc., tačiau tinkamai apsaugai galite rinktis iš šių variantų: SPF 2 sulaiko iki 50 proc. UVB spindulių, SPF 10–90 proc., SPF 15–93 proc., SPF 20–95 proc., SPF 30–96,7 proc., SPF 60–98,3 proc.
Net išsitepus apsauginiu kremu, kaitinimosi saulėje trukmę nulemia odos tipas ir jautrumas. Pavyzdžiui, jei saulėje jūsų oda parausta per 10 minučių, vadinasi, esate baltaodis, turintis jautrią odą, todėl reikia naudoti apsauginį kremą su 50 SPF faktoriumi. Pasitepus šia priemone, saulėje saugiai galima būti apie 4 valandas (žinoma, jei prieš tai jau esate buvę saulėje trumpesniais laiko intervalais). Jei esate tamsesnės odos tipo, jums pakaks 15 SPF pažymėto kremo ar losjono.
Taip pat svarbu, kur atostogausite ir deginsitės. Pietų šalyse saulės aktyvumas yra daug didesnis, todėl rinkitės losjoną su didesniu 25, 30 ar 50 SPF (tik nepamirškite įvertinti ir savo odos tipo). Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias natūralias kosmetikos priemones. Pavasario ir vasaros sezono pradžioje reiktų naudoti stipresnes apsaugines priemones – 25–40 SPF. Kadangi sezono pradžioje oda nespėja prisitaikyti prie UV spindulių, todėl, deginantis be apsauginių kremų, oda stipriai traumuojama, padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Vėliau galima naudoti silpnesnius kremus – 15–20 SPF. Priemonės nuo saulės yra efektyvios tik tuomet, kai jos naudojamos teisingai.

Naudojimosi apsauginiu kremu priesakai

Apsauginiu kremu tepkitės prieš eidami į lauką. Kremu reikėtų išsitepti mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką (geriausia – pusvalandį). Kremui reikia įsigerti į odą, ir dar turi praeiti šiek tiek laiko, kad pradėtų veikti apsauginės medžiagos.
Negailėkite kremo. Dermatologai rekomenduoja suaugusiam žmogui išsitepti ne mažiau nei 25 g kremo. Nepamirškite išsitepti kaklą, apie ausis, net tarpupirščius.
Kremu pasitepkite išsimaudę. Dauguma klaidingai mano, kad, vieną kartą išsitepus, kremas apsaugos visą dieną – tai netiesa. Kremas, kurio etiketėje neparašyta „atsparus vandeniui“, išsimaudžius ar gausiai suprakaitavus, nesaugo nuo saulės. Tad, išsimaudę jūroje ar ežere, kūną turėtumėte išsitepti iš naujo. Apskritai apsauginiai kremai turėtų būti tepami maždaug kas dvi valandas.
Kremą reikia naudoti ir tada, kai nėra saulės. Apsauga nuo saulės reikalinga ir saulėtą, ir apniukusią dieną. Kenksmingi ultravioletiniai spinduliai veikia odą net ir tada, kai lauke debesuota. Kiekvienas žmogus gali susirgti odos vėžiu, ir tai nepriklauso nuo amžiaus, odos spalvos ar tautybės.
Geriausia profilaktinė priemonė – nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, saikingai degintis, dėvėti galvos apdangalus, šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, akis saugotis akiniais nuo saulės, gerti daug skysčių (geriausia paprastą vandenį), daugiau valgyti vaisių.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau