){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų ėduonis išsivysto, kai burnos ertmėje esančios bakterijos ir mikroorganizmai pažeidžia danties emalį ir gilesnius kietuosius danties audinius.
Svarbūs ir kiti veiksniai: burnos higiena, fluoro kiekis geriamajame vandenyje, kokybinė ir kiekybinė seilių sudėtis, kietųjų danties audinių ląstelės struktūros ypatumai.
Ėduonis – labai dažna liga. Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvieno dvylikamečio burnoje vidutiniškai yra 3,5 ėduonies pažeisti dantys.
Dantukai gali pradėti gesti tik išdygę. 7–10 proc. vienerių dvejų metukų vaikų jau yra diagnozuojamas ankstyvasis dantų ėduonis, dar vadinamas „buteliuko ėduonimi“. Jo priežastis – netinkama mityba: saldžios arbatos, saldintas pienas ir kiti produktai – tėvams ir mamoms trūksta žinių apie vaiko priežiūrą, burnos higieną.
Vaiko dantys dar nėra gerai mineralizuoti, juos intensyviai veikia rūgštys. Ypač pažeidžiami 1–2 metų vaikų priekiniai dantukai. Juos „graužianti“ liga – juosiantysis ėduonis, dėl kurio dantis nulūžta. Jeigu taip įvyksta, reikia šalinti šak-nį, ir dėl to žandikaulis gali nepakankamai išsivystyti, likti siauras, be to, yra ir nemaža antkaulio uždegimo, pūlinių susidarymo ir audinių uždegimo tikimybė, dėl galimų komplikacijų gali prireikti gydyti antibiotikais.
Maždaug trečiaisiais vaiko gyvenimo metais sudygsta visi pieniniai dantukai. Jeigu burnos higiena nėra tinkama, jau po metų ar net anksčiau dantys pradeda gesti. Vaikų mityba tampa labai ydinga dėl didelio kiekio dantų ėduonį skatinančių maisto produktų (saldūs gėrimai, čiulpiamieji saldainiai, traškučiai, kokakola, spraitas, fanta ir kt. gėrimai, kurių pH yra mažas). Įvairiuose ledinukuose esanti sacharozė suskyla burnoje iki rūgščių ir skatina ėduonies išsivystymą. Burnoje susidariusios rūgštys tiesiog tirpdo mažai mineralizuotus vaikų dantis.
KMU specialistų atliktų moksleivių burnos būklės tyrimo duomenimis, 90 proc. 6–7 metų vaikų pieniniai dantukai yra sugedę.
Kartais tėvai klaidingai mano, kad pieninių dantų gydymas – nesvarbus („vis tiek iškris“). Ėduonies pažeistus pieninius dantis, kaip ir nuolatinius, skauda, gali išsivystyti pūliniai ir uždegimai. Jeigu jie negydomi, nuolatiniai dantys gali išdygti su defektais. Jei pieninių dantų netenkama anksti, žandikaulis formuojasi netaisyklingai, dėl to galimos sąkandžio anomalijos.
Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys (kramtomieji paviršiai) yra su giliomis vagelėmis. Šiose zonose – didžiausia ėduonies vystymosi rizika. Neretai, rodo tyrimai, kol krūminis dantis visiškai išdygsta, jau ir sugenda.
Nuolatinių krūminių dantų vystymosi pradžia – dar naujagimystės periodas. Jeigu dantų vystymosi metu mama ar vaikas serga įvairiomis ligomis, vartoja daug vaistų, gali sutrikti danties mineralizacijos procesas. Toks dantis išdygs nevisavertis ir yra tarsi „užprogramuotas“ gesti. Tai viena priežasčių.
Be to, kuo sudėtingesnis danties kramtomojo paviršiaus reljefas, tuo didesnė ėduonies išsivystymo tikimybė. Nustatyta, kad apie 20–40 proc. septynmečių vaikų pirmąjį nuolatinį krūminį dantį jau pažeidžia ėduonis.
O šis dantis labai svarbus. Dar jis vadinamas „sąkandžio raktu“. Jeigu šį dantį tenka plombuoti, tai atlikti reikia labai tiksliai, atkuriant vainiko aukštį, kad formuotųsi normalus sąkandis.
Veiksminga vaikų krūminių dantų išsaugojimo priemonė – dengimas silantais (7–8 metų vaikams ši paslauga yra nemokama). Kai vagelės negilios, dengti jų silantais nebūtina. Tai įvertina odontologas.
Tačiau niekas negali pakeisti kasdieninio dantukų valymo ryte ir vakare su šepetėliu ir dantų pasta, tarpdančių siūlu, kai reikia, – skalavimo ir kt. priemonėmis.
Burnos higiena būtina jau tuomet, kai išdygsta pirmasis dantukas.
Du kartus per metus tėvai turi nuvesti vaiką pas odontologą. Pirmą kartą – kol dar neskauda, kad vaikas susipažintų su gydytoju ir kabineto aplinka. Tai turi įvykti pakankamai anksti, nes vyresni vaikai ima bijoti gydytojo. Jei pas dantistą vaikas patenka jau suskaudus dantims, jis patiria daug streso.
Laiku atvykus, gydytojas sudarys profilaktikos planą, patars tėvams, kaip dantukus prižiūrėti, kad jie būtų sveiki.
Be to, tėvai turi nenuteikti vaiko gydytojo atžvilgiu neigiamai, atvirkščiai, stengtis vaiką tinkamai parengti, kad būtų galima kokybiškai atlikti visas procedūras.
Tai individualu. Ir keturmetis, jei jis tinkamai mokytas šių įgūdžių, gali tai gerai mokėti. Šie įgūdžiai susiję su vaiko smulkiųjų raumenų ir koordinacijos vystymusi. Laikoma, kad šie gebėjimai yra pakankamai geri, kai vaikas moka rašyti pirmąją raidę, t.y. apie šeštuosius gyvenimo metus. Iki tol dantukus jam turi valyti tėvai (ar padėti išsivalyti), taip pat kontroliuoti, kiek laiko ir kaip vaikas tai atlieka pats.
Dygstantys dantukai dar visiškai nekontaktuoja su kito žandikaulio dantimis, todėl savaime neapsivalo, ir jų vagelėse ir plyšeliuose kaupiasi dantų apnašos. Dygstančių ir neseniai išdygusių dantų kramtomųjų paviršių tarpgumburiniai plyšiai yra minkšti, nesubrendę. Jeigu dantų apnašos neišvalomos, ardomas danties kramtymo paviršius.
Norint gerai jį išvalyti, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui, kramtymo paviršių valyti kruopščiai. Tai nelengva net ir septynmečiui.
Devynių trylikos metų amžiaus vaikams dygsta antrieji nuolatiniai krūminiai dantys. Apie dvejus metus šie dantukai bręsta, ir, jeigu prastai valomi, greitai gali būti pažeisti ėduonies.
Antrojo krūminio dantuko valymo metodika – ta pati, kaip ir pirmųjų, ir išsivalyti jau gali pats vaikas. Tėvai turi kontroliuoti valymo kokybę.
• Anksti ryte ir eidamas miegoti su vaikiška fluoro turinčia pasta (ne suaugusiesiems skirta!) išsivalyk dantukus.
• Bent du kartus per metus lankykis pas gydytoją odontologą, atlik dantų ligų profilaktikos procedūras (kokias – pasakys gydytojas; kai reikės, jis padengs dantukus fluoro želė ar laku, silantais).
• Cukrus (saldainiukai, saldūs limonadai, „čiulpinukai“) gali pakenkti dantukams; suvalgęs saldainį ar traškučių, išsiskalauk burną vandeniu ar nesaldinta arbata.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę