){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors pavasaris šiemet ir suvėlavo, bet jei norime dienos davinį papildyti savo derliaus vitaminais, darbams jau pradėkime ruoštis. O kaip sodinti medelius, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, bet kartu ir nepakenkti sau, kaip sulaukti ne tik gero, bet ir sveiko derliaus, klausiame Dubravos arboretumo viršininkės biomedicinos mokslų daktarės Valerijos Baronienės.
Taigi kokie pirmieji darbai sode pavasarį?
Vėluojantis pavasaris šiemet tikriausiai sutrumpins sodinimo laiką, bet pailgino tinkamą ankstyvajam genėjimui. Kol nesprogsta pumpurai, reikėtų išpjaustyti per tankias, nesveikas, aplaužytas obelų ir kriaušių šakas, o viršūnių geriau dabar netrumpinti. Anksti pavasarį genimi medeliai auga vešliau, tad pirmiausia reikėtų genėti silpnesnius augalus. O vasaros pradžioje verta genėti sparčiai augančius medelius, trumpinti viršūnes, išlaužyti per gausius arba netinkama kryptimi augančius ūglius. Slyvas ir vyšnias geriau genėti nuskynus derlių, nes tada mažiau užsikrečia grybinėmis ligomis.
Pavasarį sodininkų mugėse, o ir turguose gausu besirenkančiųjų naujus sodinukus. Ką jiems svarbu žinoti?
Pirmiausia, reikia suspėti sodinti, kol medeliai dar neišsprogę. Deja, neretai „nužudome“ dar nė nepasodintus. Jei mugėje nusipirktą sodinuką valandą pasinešiosime plikomis šaknimis arba pusdieniui paliksime saulėkaitoje stovinčiame automobilyje, tikriausiai jis tiks tik malkoms. Kol šaknys atsidurs dirvoje, jos turi būti apsaugotos ir nuo saulės, ir nuo vėjo, ir nuo perkaitimo! Jei yra galimybė, reikėtų rinktis sodmenis su tvirtu žemės gumulu ant šaknų, iškart saugiai įdėti į dėžę ir stengtis gumulo nesutrupinti net sodinant. Jei šaknys plikos, o iškart prikasti arba pasodinti nėra kaip, – apvyniokime jas drėgnu skuduru, dėkime į sandarų maišelį ir iki sodinimo laikykime vėsiai.
Ar galima persodinti augesnius vaismedžius?
Medelynuose specialiai persodinimui paruošti medžiai neretai sodinami sulaukę 50 ir daugiau metų. Su tam skirta technika įmanoma persodinti net neparuoštus 20–40 metų amžiaus aukštesnius kaip 10 m medžius, tokias paslaugas teikia kai kurie medelynai, želdinimo įmonės. Savo rankomis ir kastuvu tai atlikti sunkiau, patarčiau nė nevargti su vyresniais kaip 10–15 metų ir aukštesniais kaip 4 m medžiais. Jei netinkamoje vietoje ypač branginamas vaismedis, geriau jį paskiepyti į naują poskiepį.
O jei jau ryžtamės persodinti patys?
Na, tada reikia ruoštis iš anksto. Rudenį 0,5–1 m atstumu nuo kamieno apie medį iškasamas apie 0,8–1 m gylio ir 0,2–0,5 m pločio griovys, pripildomas sausų šiaudų ar lapų, o likęs gumulas gausiai palaistomas. Kuo griovys toliau nuo kamieno, tuo medžiui saugiau. Žiemos pradžioje, jau gerai pašalus, arba pabaigoje prieš išeinant pašalui iškasamas visas sušalęs gumulas su šaknimis ir perkeliamas į naują vietą. Duobė – dvigubai didesnė už šaknų gumulą – turėtų būti paruošta iš rudens, taip pat ir puri, derlinga žemė jai pripildyti. Pasodintas medis pririšamas prie iš anksto įkaltų tvirtų kuolų. Obelys ir kriaušės tokį persodinimą ištveria lengviau už kaulavaisius.
Ką daryti, kad augalai būtų sveiki?
Mūsų sodas ar daržas, kad ir aptvertas, nėra atskirtas nuo aplinkos. Įvairiausi augalai, maži ir dideli gyvūnai bei mikroorganizmai, tarpusavyje susiję sudėtingais, ne visada mūsų pastebimais ryšiais, gamtoje ir reikalingi, ir neišvengiami. Savo sode neskubėkime kaip pikčiausio priešo nuodyti kiekvieno augalėlio, kurio nesodinome, ar vabalėlio, kuris apgraužė salotos lapą. Kuo didesnė gyvų organizmų įvairovė, tuo mūsų augalai bus sveikesni ir derlingesni. Visi žino, kad paukščiai sodyboje naudingi, nes sulesa daug kenksmingų vabzdžių ir piktžolių sėklų. Bet mes galime turėti ir daugiau mažųjų pagalbininkų: nenušienautos pievelės kamputyje žydinčiose žolėse gyvena ir maitinasi naudingieji vabzdžiai, kurių vieni apdulkina augalus, kiti minta kenkėjais, o kurmiai ir skruzdės sunaikina daugybę žaladarių. Pernelyg griežtai prižiūrėtame sode, kur visi kenkėjai naikinami insekticidais, patvoriai purškiami herbicidais, mažieji mūsų bičiuliai neturi kur gyventi ir kuo maitintis, tad jų pagalbos ir nesulauksime.
Ar yra augalų, kurie patys padeda apsisaugoti nuo kenkėjų?
Kaip ir žmonėms, augalams yra svarbu tinkamos gyvenimo sąlygos – neužteršta dirva, vanduo, saulė, pakankamai (bet ne per daug!) subalansuoto maisto ir... maloni kaimynystė. Ligas ar kenkėjus atbaido ir fitoncidiniai augalai, tokie kaip serenčiai, šeivamedžiai, česnakai, svogūnai, grikiai, krienai, kraujažolės, netgi pomidorai. Tokius augalus verta auginti patvoriuose, „pamėtyti“ mažomis grupelėmis tarp vaiskrūmių, daržovių lysvėse ar šiltnamyje.
Tačiau juk tokios augalų pagalbos ne visada užtenka, tenka griebtis ir chemijos...
Ligų ar kenkėjų daromą žalą galime sumažinti ir be cheminių priemonių. Akivaizdžiai ligotas (staiga nuvytusias, parudavusias ar pajuodusias), taip pat negyvas šakas tuoj pat pjaukime ir deginkime. Rudenį nugremžkime ir sudeginkime vaismedžių kamienų žievės atplaišas su žiemai sumigusiais kenkėjais, sukaskime pomedžius, nubaltinkime kamienus. Dar tik ruošiantis sodams žydėti, anksti ryte ant patiesalų nupurtykime žiedus besiruošiančius graužti kenkėjus, apžiūrėkime ką tik užsimezgusius vaisius ir išskinkime pažeistus. Lapus graužiančius vikšrus ir lervas, kolorado vabalus, lelijinius lapgraužius surinkime rankomis ir sunaikinkime.
Gintis nuo žaladarių padeda ne tik jau minėti fitoncidiniai augalai, bet ir jų nuovirai bei antpilai. Bendras patarimas būtų toks: maždaug pusę kibiro šviežios žolės arba 500–800 g džiovintos užpilti 10 litrų šilto vandens, palaikyti 1–2 paras, nukošti, pridėti ištirpinto ūkiško muilo ir purkšti tiek profilaktiškai, tiek ir kovai su pastebėtomis ligomis ar kenkėjais. Kiečių, pomidorų, kraujažolių užpilus galima ir pavirinti.
O jeigu tenka purkšti cheminėmis priemonėmis, ką patartumėte?
Jei vis dėlto pasiryžome naudoti insekticidus (vabzdžiams naikinti), akaricidus (erkėms), fungicidus (grybinių ligų sukėlėjams) ar kitus chemikalus, juos pirkime tik sodininkams skirtose parduotuvėse. Ten kvalifikuoti konsultantai patars, kokia priemonė geriausiai tiktų kiekvienu konkrečiu atveju, taip pat turėsime garantijas, kad įsigyjame ne profesionalams leidžiamas naudoti priemones, ir gausime jų naudojimo instrukciją su visa būtina informacija. Šią atidžiai perskaitykime ir griežtai laikykimės. Kas jau kas, o chemikalų naudojimo instrukcijos tikrai rašomos ne iš meilės biurokratizmui, o tam, kad padėtų mums nepakenkti sau ir aplinkai.
Na, reikia ne tik vargti, bet ir nemažai žinių, tad ar verta tuo užsiimti patiems, jei ištisus metus gardžiausių vaisių ir daržovių siūlo prekybos centrai?
Parduodamų daržovių ir vaisių kokybė tikrinama, tad pirkdami galime būti jei ne absoliučiai, tai bent pakankamai tikri, kad kenksmingų medžiagų kiekiai neviršys leidžiamų normų. Tačiau visuose pramoniniuose soduose, šiltnamiuose ir laukuose naudojamos trąšos, cheminės augalų apsaugos ir kovos su žaladariais priemonės, tad chemikalų neišvengsime. Savo sodyboje galime juos naudoti minimaliai arba ir visai atsisakyti, juk net ir tręšti galima natūraliomis organinėmis trąšomis.
Dar daugiau, bendras triūsas sode ar darže suartina šeimą, suteikia daug džiaugsmingų bendravimo su gamta ir fizinės veiklos akimirkų, mažuosius moko pažinti gamtos paslaptis, gerbti aplinką. O kas gali būti skaniau už savo sodo obuolį, kurio augimą stebėjome nuo pat žiedo, ar traškią morką, kurios sėklas vos prieš kelis mėnesius patys bėrėme į šiltą kvepiančią žemę?
Pagrindinės chemikalų naudojimo taisyklės
Jokiu būdu negalima:
naudoti chemikalų iki derliaus nuėmimo likus mažiau laiko, negu nurodyta instrukcijoje (tai vadinamasis karencijos laikas, per kurį medžiaga suskyla iki nekenksmingų junginių);
naudoti didesnę koncentraciją negu nurodyta;
Nesilaikant šių taisyklių, naudotų medžiagų liks ir mūsų vaisiuose ar daržovėse, o tai tikrai didesnė blogybė negu koks kirminukas obuolyje ar valkties aptraukta agrasto uoga.
purkšti vėjuotu oru, purškiant stovėti prieš kad ir silpną vėjelį.
Instrukcijoje būna nurodyta, kokias individualias apsaugos priemones dėvėti, bet ir be tokio nurodymo geriausia mūvėti gumines pirštines, avėti neperšlampamą avalynę, rengtis kūną uždengiančius tankaus audinio drabužius, veidą apsaugoti antveidžiu ar kauke. Po darbo reikėtų gerai nusiprausti, pirštines išmesti, rūbus išskalbti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę