){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi esame sutikę žmonių, kurie jiems neįprastose situacijose staiga išrausta, apsipila prakaitu, o neretai ir žodį sunkiai išlemena. Tai drovūs žmonės. Jie nelinkę atsidurti dėmesio centre, bendrauti su didesniu skaičiumi žmonių. Paprastai jie turi vieną du gerus draugus ir daugiausia bendrauja su jais. Droviam žmogui apskritai sunku bendrauti su kitais žmonėmis, ypač su nepažįstamais, taip pat sunku palaikyti su jais pokalbį ir užsiimti bendra veikla. Net ir nepažįstamas vietas drovuoliai stengiasi aplenkti, o nepažįstamose situacijose dalyvauja tik tada, kai nebegali išsisukti.
Apie drovumą ir galimybes jį įveikti kalbamės su psichologe Dalia Mickevičiūte.
Kodėl žmonės tampa drovūs? Kas tai nulemia?
Kaip ir daugelį kitų psichologinių savybių, drovumą nulemia įvairių veiksnių derinys: kai kurie žmonės iš prigimties yra nedrąsesni, lėtesni, uždaresni nei kiti (tokius žmones vadintume intravertais). Daug reikšmės turi auklėjimas ir ryšys su artimiausiais žmonėmis, vaiko gebėjimas pasitikėti arba nepasitikėti aplinkiniais, kuris formuojasi per pirmuosius kelerius gyvenimo metus. Jeigu vaiko ryšys su mama (ar kitu svarbiausiu globėju) yra nesaugus, jis jausis nesaugiai ir bendraudamas su kitais žmonėmis. Jei patys tėvai yra drovūs, nesaugūs, užsisklendę, neturi draugų, į pasaulį žvelgia kaip į pavojų kupiną vietą, tokį požiūrį jie nejučia perteikia ir savo vaikams. Nepamirškime, kad vaikai mokosi mėgdžiodami tėvų elgesį, taigi uždari, mažai bendraujantys tėvai greičiausiai augins panašaus būdo vaikus.
Be to, nerimastingi, nepasitikintys aplinkiniu pasauliu tėvai gali prigalvoti vaikams daug apribojimų: „Ten neik – užsigausi, to nedaryk – gali nepasisekti.“ Tokie tėvai patys stengiasi vaikus laikyti kuo arčiau savęs, bet koks vaiko atitolimas jiems kelia didžiulį nerimą, todėl ilgainiui vaikai išmoksta, kad reikia būti kuo arčiau tėvų, tada visi jausis geriau. Šiems vaikams gali būti sunku pradėti lankyti darželį ir mokyklą, kartais juos apima didelis nerimas, kuris pasireiškia atsakinėjant į suaugusiųjų klausimus ar netgi paprasčiausiai šnekantis su ne tokiais artimais žmonėmis.
Taip pat drovumas gali būti susijęs su žema saviverte. Tokiu atveju žmogui labai baisu imtis kokios nors veiklos, bendrauti su kitais žmonėmis, nes visą laiką lydi baimė, kad aplinkiniai jo neįvertins arba darbas bus padarytas netinkamai. Kai kurių žmonių savivertė tokia trapi, kad jie nesiima nieko nauja, nes tam, kad gerai pasijustų, jie darbą turi atlikti tobulai. Bet kokia mažiausia klaidelė jiems reiškia, kad yra visiškai niekam tikę. Natūralu, kad tokie asmenys yra baikštūs, geriausiai jaučiasi tarp gerai pažįstamų, juos vertinančių žmonių ir darydami tai, ką gerai žino ir išmano, nerizikuodami imtis ko nors nauja.
Kokių sunkumų gyvenime asmeniui gali sukelti drovumas?
Drovumas gali užkirsti žmogui kelią ieškant naujo, geresnio darbo arba apskritai darbo, norint užsiimti veikla, kuri patiktų, nes gali tekti susidurti su nepažįstamais žmonėmis arba daryti ką nors nesmagaus (pavyzdžiui, droviam žmogui patiktų keliauti, tačiau keliaujant tenka vykti transportu į kitą šalį, sėdėti šalia nepažįstamų, kartais nemalonių žmonių, užsisakyti viešbutį, galbūt pasiklausti kelio ir pan.), susirasti draugų ar gyvenimo draugą (-ę). Drovūs žmonės paprastai labai išgyvena dėl savo drovumo, ypač dėl raudonavimo svarbiose situacijose, užsikirtimo viešai kalbant.
Išoriškai drovūs žmonės gali atrodyti nedrąsūs, susikaustę. Jei yra žmonių būryje, dažniausiai jie neina į kompanijos vidurį, laikosi nuošalyje, arčiau sienos ar durų. Neretai jie rausta, ypač užkalbinti arba patekę į dėmesio centrą: jiems gali prakaituoti delnai, padažnėti kvėpavimas, iš nerimo tokie žmonės gali gniaužyti kokį nors rankose laikomą daiktą ar tiesiog savo rankas.
Ar drovumas turi pusių?
Į drovumą galima žvelgti kaip į savybę, padedančią apsisaugoti nuo pavojų ir nereikalingos rizikos. Droviems žmonėms priešingybė – beatodairiškai drąsūs, kartais iki kraštutinumo įžūliai besielgiantys asmenys. Tokie gali leistis į rizikingus poelgius (pavyzdžiui, eiti pasivaikščioti pavojingame nepažįstamo miesto rajone), elgtis provokuojamai. Drovuoliai yra saugesni. Taip pat jie gali būti geri pašnekovai ir draugai nedideliame ratelyje žmonių, kuriais pasitiki ir kuriuos prisileidžia.
Kaip galima įveikti drovumą?
Net ir drovūs žmonės prireikus gali sumažinti savo drovumą, ypač jei jie turi stiprią motyvaciją. Kita vertus, labai svarbu pasverti, ar nuolatinė kova su savimi ilgainiui neapkars. Kartais galima savo gyvenimą paprasčiausiai pritaikyti prie savo drovumo. Tarkim, droviam žmogui būtų lengviau dirbti biure negu nuolat bendrauti su žmonėmis arba bendrauti su vienu kitu žmogumi negu nuolat rengti viešus pristatymus didelei auditorijai.
Norint tapti drąsesniam, labai padeda kokio nors įdomaus, mėgstamo užsiėmimo paieškos, kas paskatintų „prasilaužti“, padaryti tai, kas iš pradžių atrodo sunkiai įveikiama. Kita vertus, šiuo metu yra įvairių galimybių per mėgstamus užsiėmimus lavinti savo bendravimą, užmegzti ryšius su žmonėmis ir taip tapti drąsesniam. Pavyzdžiui, jei mergina mėgsta megzti, drovumui mažinti gali padėti apsilankymas įvairiose su šiuo hobiu susijusiose parduotuvėse, pokalbiai su pardavėjomis apie mezginius, bendravimas su kitomis mezgėjomis internetiniuose forumuose. Galiausiai yra įvairių mezgėjų būrelių, kur galima susitikti su žmonėmis, pasikalbėti ir kartu pamegzti, gal net susirasti naujų draugių. Visa tai iš pradžių gali atrodyti labai sudėtinga ir sunkiai įveikiama, tačiau galima susiplanuoti viską nedideliais žingsneliais, kas savaitę įveikiant naują pakopą ir save apdovanojant už pasiekimus.
Panašiai galima mokytis savybių, kurios reikalingos darbe: jei reikia surengti viešą pristatymą, iš pradžių galima darbą pristatyti keliems savo draugams, vėliau – kolegoms biure, taip pasiruošiant ir patobulinant pristatymą viešai. Gera žinia ta, kad po kiekvieno viešo pristatymo įgyjama vis daugiau patirties ir, jeigu tie pristatymai nėra susiję su nemalonia patirtimi (po ankstesniojo pristatymo buvo pasišaipyta, užduota sunkių, nemalonių klausimų arba pristatymą išpeikė viršininkas), baimė vis labiau mažėja. Labai svarbu savo pasiekimais pasidžiaugti pačiam: pavyzdžiui, atšvęsti kokį nors svarbų pasirodymą, pristatymą, apdovanoti save, pasidžiaugti su draugais. Tai skatina siekti panašių tikslų ir toliau.
Keletas patarimų drovuoliams
Gelbsti psichologinė pagalba. Kadangi drovumas ir baimė bendrauti gali būti susiję su patirtimi, įgyta labai seniai, per pirmuosius kelerius gyvenimo metus, giluminiams pokyčiams pasiekti gali prireikti psichoterapeuto pagalbos. Lankantis reguliariai, kartą ar du per savaitę, kalbant apie save ir savo jausmus, peržvelgiamas savas gyvenimas ir įgytas patyrimas, mokomasi atpažinti jausmus ir suprasti savo reakcijas, bendraujant su psichoterapeutu mokomasi naujo bendravimo būdo.
Mokomasi išgyventi nemalonias situacijas. Drovumą galima įveikti nuolat susiduriant su situacijomis, kai žmogus jaučiasi nemaloniai, ir jas bandant išgyventi: iš pradžių susiduriama su aplinkybėmis, kai drovumas nedidelis (pavyzdžiui, reikia susipažinti su vienu nepažįstamu žmogumi), vėliau iššūkiai palaipsniui didinami ir stiprinami.
Padeda atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Jei drovus žmogus patenka į aplinkybes, kurios jam kelia nerimą, gali praversti nerimą mažinantys būdai taikant atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikas. Šių pratimų taip pat galima išmokti iš psichoterapeuto arba pačiam stebėti, kas geriausiai padeda. Paprastai drovuoliui patariama sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimą, lėtai įkvėpti ir iškvėpti, atpalaiduoti raumenis.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę