){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas, – rašė filosofas Imanuelis Kantas. – Melo priežastis gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.“ Žmonių visuomenė šį egoistišką elgesį smerkia ir laiko moralės normų pažeidimu. Apie melą kalbamės su psichologe-psichoterapeute Genovaite Petroniene.
Ar iš žmogaus elgesio galima suprasti, kad jis sako netiesą?
Norint suprasti, ar žmogus nemeluoja, reikia stebėti, ar jo kūno kalba atitinka jo pasakytus žodžius. Jeigu jūsų pašnekovas labai nerimauja, sėdėdamas judina kojas, grąžo rankas, kalbėdamas gerus dalykus apie kitą žmogų tai sako nedraugiška intonacija, visa tai gali byloti, jog žmogus galimai sako netiesą.
Yra vienas geras būdas atskirti, ar žmogus tikrai nemeluoja. Greitai užduokite klausimą jūsų rūpima tema, ir jeigu pašnekovas ilgai galvoja arba pradėjęs kalbėti staiga sustoja, bando sugalvoti, ką atsakyti, galima įtarti, kad žmogus meluoja. Tiesa paprastai atsakoma greitai ir aiškiai, o jeigu pašnekovas blaškosi, pasimeta, abejoja, yra didelė tikimybė, kad jis bando suregzti melą.
Kartais netiesa išaiškėja paprašius pašnekovo patikslinti konkrečias detales. Melagiai paprastai kalba abstrakčiai, o jei žmogus sugeba konkrečiai apibūdinti jūsų prašomus teiginius, greičiausiai jis nemeluoja. Mat greitai sugalvoti konkrečias detales yra ne taip lengva, todėl melagiai stengiasi jų išvengti, kad nebūtų pagauti sakantys netiesą.
Kitas dalykas, jei žmogų pažįstame seniai, su juo kartu gyvename šeimoje arba esame susieti kitais giminystės ryšiais. Tada yra lengva greičiau pastebėti net ir nedidelio melo apraiškas, nes smulkmenose pasikeičia artimo žmogaus elgesys, jo balso intonacija, jis elgiasi kiek kitaip, nei mums įprasta jį matyti. O bendraujant su svetimu žmogumi lengviau susekti stambesnį melą.
Kartais melą atskleisti padeda žmogaus perspėjimas, kad jei jis meluos, jo laukia vienokios ar kitokios bausmės. Dažnai asmenys po tokių perspėjimų apsisprendžia pasakyti tiesą. Jei žmogus yra kankinamas siekiant atskleisti tiesą, paprastai jis neištveria ilgiau nei porą dienų, ir tada palūžta pasakydamas tiesą.
Kodėl žmonės meluoja?
Dažniausiai žmogus meluoja ko nors bijodamas ir/arba siekdamas sau naudos. Jau vaikystėje net smulkmenose išmokstame slėpti tiesą, bijodami, kad nebūtume nubausti.
Tačiau gali būti ir kitų melo priežasčių. Yra psichopatinės asmenybės, kurios meluoja nuolat ir visur. Tai patologiniai melagiai. Jų iškreiptos vertybės, gyvenimas nuolatinėje kovoje pagal principą „žmogus žmogui – vilkas“ ir to palydovas melas yra vienas iš būdų kovoti su kitais žmonėmis. Šie žmonės gali būti linkę nusikalsti, tačiau gali būti ir visuomenės gerbiami piliečiai. Savo gyvenime įvairiose situacijose jie dažnai vadovaujasi taisykle – tikslas pateisina priemones.
Melas yra nuolatinis išdidžių ir pasipūtusių asmenybių palydovas, nes visuomenėje tokie žmonės nuolat stengiasi pasirodyti protingesni, šaunesni, labiau išsilavinę ir turtingesni nei yra iš tiesų. Jie meluoja ir nuslepia tiesą vos ne kiekviename žingsnyje: kalbėdami kažką nuslepia, kažką prideda, pagražina arba sutirština spalvas.
Artistiškos, teatrališkos asmenybės taip pat neišvengia melo. Tokie žmonės meluoja norėdami įsiteikti, gauti taip trokštamą dėmesį ir taip sukurti sau tinkamą aplinką, tinkamus santykius su kitais žmonėmis, kurie ateityje atneš jiems naudos.
Yra daugybė profesijų, kurios vienareikšmiai yra pagrįstos melu. Pavyzdžiui, reklamos srityje visuomenei dažnai pateikiama tik prekę ar paslaugą išaukštinančios gerosios savybės, nuslepiant savybes, kurios yra nereikšmingos arba net neigiamos. Jau nekalbant apie aktorius, rašytojus ir panašias kūrybines profesijas, kuriose tiesos dažnai apskritai nėra, arba ji yra sugalvota ar suvaidinta.
Prie visuotinai priimto melo galima priskirti ir gydytojų nuo pacientų slepiamas tikrąsias jų diagnozes, ypač kai liga yra mirtina ar sunkiai pagydoma, ir tais atvejais, kai bijoma, kad tikroji diagnozė ligonį gali labiau sužlugdyti nei melagingoji. Tai netgi vadinama šventu melu.
Ar dažnai žmogus meluoja pats sau ir kodėl tai daro?
Dar viena dažna melo išraiška – kai žmogus meluoja pats sau ir nustoja tai daryti tik atsidūręs situacijoje be išeities arba kitų žmonių priremtas prie sienos. Nepaisant, kad visi aplinkui mato, koks žmogus yra iš tiesų, dažnai puikybės apimtas sau meluojantis žmogus nenori suprasti tiesos, meluoja sau, kad jis yra kitoks, toks, kokį jis pats ir nori matyti. Taip žmonės daro todėl, kad visomis išgalėmis stengiasi išvengti socialiai neigiamų emocijų, kurios nepatinka aplinkiniams, o ir patys apie save nieko blogo nenori žinoti.
Melas sau yra labai paplitęs, žmonės save apgaudinėja net po kelis šimtus kartų per dieną. Pavyzdžiui, su mažais vaikais namuose sėdinti jauna žmona grįžusiam iš darbo vyrui užsimena, kad norėtų su drauge nueiti į kiną. Tačiau po šiuo teiginiu gali slypėti kur kas aiškesnė tiesa, kuri byloja, kad moteriai nusibodo sėdėti su mažais vaikais ir ji tetrokšta nors kelioms valandoms išbėgti kur akys mato, kad galėtų atsipalaiduoti nuo buities rūpesčių.
Kokioje socialinėje terpėje meluojama dažniausiai – darbe, šeimoje?
Melas neišvengiamas socialiniuose santykiuose. Meluojama tiesiogiai, pasakojami nebūti dalykai, iškreiptai atsakoma į klausimą. Kitoks melas gali būti bendraujant diplomatiškai, nutylint ir perdedant tiesą arba jos nepasakant iki galo.
Darbinėje socialinėje aplinkoje, daug kartų dažniau nei artimuosiuose santykiuose pasitaiko nedidelio melo apraiškų. Tačiau šeimoje, nepaisant pastangų būti nuoširdiems, neišvengiama specifinio melo (tiesa slepiama nenorint įskaudinti artimo žmogaus), taip pat šeimoje dažniau meluojama sau pačiam.
Ar sąmoningai nutylėta tiesa gali būti priskiriama melui?
Paprastai sąmoningai nutylėta tiesa ir vadinama tiesiog nutylėjimu. Tačiau jei ta tiesa yra reikšminga žmogui, su kuriuo bendraujama, tada jos nutylėjimas turėtų būti prilyginamas melui. Tarkim, jei žmogus turi problemų darbe ir apie jas nutyli savo namiškiams, nenorėdamas užkrauti jų savo bloga nuotaika, tai kažin ar tai gali būti laikoma melu. Tačiau jei vyras sąmoningai nuslėpė nuo savo žmonos, kad turi meilužę, tai įvardijama akivaizdžiu melu, kuriam išaiškėjus gali netgi sugriūti šeimos santykiai.
Kas dažniau meluoja, vyrai ar moterys?
Pagal gyvenimo pastebėjimus galima teigti, kad dažniau meluoja moterys. Jos yra silpnesnė lytis, dažnai priklausomos finansiškai nuo savo vyrų, sunkiau gyvenančios mažų vaikų auginimo arba senų tėvų karšinimo laikotarpiu. Tuo metu moterys dažniau meluoja, nes melas joms yra kaip kovos ir išgyvenimo būdas.
O vyrai dažniau meluoja darbo aplinkoje, susidūrę su konkurencija, kai kalba eina apie jų verslo reikalus, ir kai melas jiems yra vienas iš būdų tikslui pasiekti. Beje, šeimoje, – priklauso nuo to, kieno yra valdžia, – dažniau meluoja tas, kuris yra silpnesnis, ir nesvarbu, kas vadovauja šeimai, vyras ar moteris.
Ar galima teigti, kad didžiausi melagiai yra išsilavinę ir turtingi žmonės?
Negalėčiau to pasakyti. Didžiausi melagiai yra psichopatinės asmenybės, kurios dažnai nėra labai išsilavinusios. Sakyčiau, kad išsilavinimas pastato žmogų į tam tikrą kultūros lygį, o kultūringas žmogus paprastai stengiasi sakyti tiesą. Kita vertus, inteligentas gali kur kas gudriau suregzti melą ir nebūti pagautas sakydamas netiesą mažiau išsilavinusiam ir patiklesniam žmogui.
O štai turtingi žmonės iš tiesų meluoja dažniau. Jie daug dažniau nei nepasiturintys žmonės patenka į dviprasmiškas situacijas, kurios išprovokuoja juos meluoti.
Apie melą ir melagius
80 proc. žmonių „nekaltai“ meluoja kiekvieną dieną.
2 proc. žmonių įsitikinę, kad melas yra būtinas.
44 proc. asmenų meluoja ką nors pasakodami vien dėl to, kad pasakojimas būtų įdomesnis.
40 proc. tėvų įsitikinę, kad meluoti vaikams yra normalu.
26 proc. vyrų ir 9 proc. moterų melą dėl neištikimybės laiko normaliu dalyku.
29 proc. kartu gyvenančių porų melavo savo antrajai pusei apie finansines išlaidas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę