){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar teko kada rimtai susimąstyti, kodėl jums puikiai sekasi piešimas, tačiau visiškai neturite klausos? Arba kodėl taip gerai sutariate su broliu, tačiau sesers visiškai nesuprantate? Mokykloje ar universitete gaudavote puikius pažymius laikydami egzaminą raštu, tačiau tą patį dalyką atsakydami žodžiu vos „išnešdavote kailį“? Puikiai jaučiatės su geriausiu draugu pietaudamas, bet dideliame vakarėlyje sutrinkate? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų gali padėti atsakyti asmenybių tipų studijos. Apie juos šiais metais „Sveiko žmogaus“ naujų straipsnių cikle ir kalbėsime.
Žmonių asmenybės tipai nagrinėjami pagal įvairias psichologijos mokslo teorijas ir modelius – neurolingvisnį progamavimą (NLP), socioniką, Didįjį penketą ir t.t. Nors tarp jų galime rasti panašumų, kiekviena teorija ir modelis siūlo unikalų įdomų požiūrį į asmenybes.
Ciklą pradedame asmenybių tipų skirstymo pagal NLP apžvalga ir apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.
Trumpai apie NLP
Pašnekovės pirmiausia prašome trumpai paaiškinti, kas gi yra tas neurolingvistinis programavimas. „NLP yra psichotechnikų sistema, kurios dėka bet kuris žmogus gali tapti efektyvus beveik visose savo gyvenimo srityje“, – sako L.Švanienė. Ji aiškina, kad pavadinimo dalis neuro akcentuoja tai, kad žmogaus veikla prasideda nuo jame vykstančių neurologinių procesų, lingvistinis primena apie kalbos, kuri suteikia žmonėms galimybę mąstyti ir bendrauti tarpusavyje, svarbą, o programavimas nurodo, kad žmonių psichikoje veikia programos, kurių dėka yra pasiekiama norimų rezultatų.
Nauja proto programa
Kad šią sistemą suprasti būtų paprasčiau, NLP konsultantė ją aiškina vaizdinga metafora: „Motina gamta mums suteikė nepaprastai sudėtingą ir galingą įrankį – protą, tačiau užmiršo pridėti instrukciją, kaip juo naudotis. NLP ir yra tas mokslas, kuris atkuria proto galimybių panaudojimo instrukciją.“ Anot jos, kai kurios aktyviai naudojamos psichikos programos yra beviltiškai pasenusios, tarsi senos kompiuterio programos, kurios net ir stipriausio kompiuterio veikimą labai riboja. Senų psichikos programų pakeitimas naujomis leidžia daug efektyviau išnaudoti dideles žmogaus proto galimybes.
Į kokius asmenybių tipus NLP skirsto žmones ir pagal ką?
To paklausta konsultantė L.Švanienė atsako, kad NLP interesų sritis yra žmogaus elgesys ir veikla. „Gyvename visuomenėje, todėl paprastai veikiame ne po vieną, o kartu, ir čia dažnai pastebime, kad net paprastuose dalykuose kyla nesusikalbėjimų. – aiškina specialistė. – Pasirodo, kad žmonės pasaulį mato nevienodai, lyg gyventų skirtingose planetose! Visa tai yra susiję su minėtų sistemų skirtumais.“
Pasaulį pažįstame jį matydami, girdėdami, lytėdami, jausdami skonį ir uosdami. Iš šių juslių kyla trys pagrindiniai pažinimo kanalai:
· Vizualinis (regėjimo)
· Audialinis (girdėjimo)
· Kinestetinis (jutimo)
· Yra ir ketvirtasis kanalas, kurio neturi jokia kita gyva būtybė, tik žmogus – diskretinis (loginis, kai mąstoma formulėmis, grafikais, schemomis ir pan.)
Pagal šiuos kanalus yra ir keturios reprezentacinės sistemos: vizualinė, audialinė, kinestetinė ir diskretinė, pagal jas klasikinis NLP skirsto žmones atitinkamai į vizualus, audialus, kinestetikus ir diskretikus. Žmonės naudojasi visomis sistemomis, tačiau tarp jų turi „mylimiausią“.
· Vizualams būtina pažinimo objektą apžiūrėti
· Audialams būtina išgirsti
· Kinestetikams – pačiupinėti
· Diskretikams svarbiausia išnagrinėti ir suprasti
Kaip galima nusistatyti savo tipą?
Norint išsiaiškinti, kokiam reprezentacinės sistemos tipui priklauso žmogus, reikia įsiklausyti į savo kalbą ir pastebėti, kokie reikšminiai to tipo žodžiai yra dažniausiai vartojami.
· Vizualas sakys: „Man reikia pažiūrėti“, „Matau, ką nori pasakyti“, „Reikia įžvelgti galimybes“ ir pan.
· Audialas sakys: „Papasakok man, kad išgirsčiau”, „Tai skamba patraukliai”, „Girdi, kad tai svarbu?” ir t.t.
· Kinestetikas gilinsis: „Man reikia pajusti, iš ko tai susideda”, „Nejaučiu, ką tai man galėtų duoti“.
· Diskretikui bus svarbu, ar tai neprieštarauja 5 skyriaus trečiam paragrafui, ar atitinka koncepciją, ar yra logiška.
Beje, įdomu tai, kad Julijus Cezaris, savo žymia fraze: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ išsidavė, kad jis yra vizualas. Štai, pvz., audialas pasakytų: „Atėjau, išgirdau, nugalėjau.”
Pakalbėkime apie kiekvieno tipo stiprybes ir silpnybes
Nė vienas tipas nėra nei geresnis, nei blogesnis – kiekvienas tiesiog turi savo vyraujančią reprezentacinę sistemą. Gyvenimo pradžioje vizualai, audialai ir kinestetikai neturi pranašumų vieni prieš kitus. Tik diskretikais yra negimstama, o tampama, kai pagrindinis ar net visi kanalai užsidaro stiprios psichinės traumos metu. Tai įvyksta, jei mažo žmogaus psichika nesugeba priimti to, ką jis pamatė, išgirdo ar pajuto.
Reprezentacinių tipų lygybė baigiasi pradėjus eiti į mokyklą, kur mokymosi procesas yra orientuotas į vizualus ir diskretikus. Sunkiausia yra kinestetikams, nes jau nuo pirmų klasių jie neturi pakankamai nagrinėjamų dalykų pačiupinėti. Audialai dar kurį laiką laikosi, nes jiems tinka klausyti, kas yra pasakojama.
Pabaigus mokyklą atskirų tipų atstovai geriausiai jausis galėdami panaudoti savo vyraujančias reprezentacines sistemas. Kiekvieno tipo stipriosios pusės geriausiai pasireikš, kai jų atstovai dirbs savo vietoje, o silpnosios, kai jie bus ne savo vietoje.
· Audialas puikiai tvarkysis, jei darbinėje veikloje galės pasakoti, įkalbinėti, – jam tai natūralu. Žinoma, kad jam tinka būti muzikantu, kompozitoriumi.
· Vizualas kaip žuvis vandeny jausis dirbdamas dalininku, kino operatoriumi, fotografu.
· Kinestetikams ir darbe reikia liesti, čiupinėti, ragauti, uosti – jie puikūs skulptoriai, degustatoriai.
· Diskretikai yra nepamainomi teorinėse abstrakčiose disciplinose.
Kaip tobulėti kiekvienam tipui, užpildyti savo silpnybių spragas?
„Kaip minėjau, grynų tipų atstovų yra vienetai, todėl kiekvienas puikiausiai gali lavinti tuos pasaulio pažinimo kanalus, kurie yra menkiau išsivystę, – sako neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė. – Mano nuomone, žmogui svarbu vystytis visapusiškai – tai gali suteikti įvairesnės patirties ir daugiau įspūdžių, malonumų. Pavyzdžiui, vizualas galės ne tik gėrėtis nuostabiu saulėlydžiu, bet ir išgirsti meldų šlamesį, pajusti gaivaus vėjelio prisilietimą. Atitinkamai ir kitų reprezentacinių sistemų atstovai galės pilniau priimti pasaulį.
Diskretikams yra sudėtingiau, į klausimą, kaip jaučiasi, jie paprastai atsako „reikia pagalvoti”, vaizdus, garsus, pojūčius jie analizuoja kaip kompiuteriai, nepagaudami visumos jausmo. Dirbdami sąmoningai ilgainiui ir jie gali atverti savo nenaudojamus kanalus.
Be papildomų įspūdžių ir malonumo gavimo, visapusiškas žmogus taip pat lengviau ir saugiau orientuosis jam neįprastoje ar net pavojingoje aplinkoje. Įsivaizduokite kelionę tamsiais labirintais, kai beveik nieko nesimato, arba ankstyvą dūmų kvapo užuodimą, kilus gaisrui, iš toli sklindantį vos girdimą pagalbos šauksmą, kurį išgirdus galima išgelbėti žmogų, ir t.t.“
Kaip žinias apie skirtingas žmonių reprezentacines sistemas galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?
Skirtingų reprezentacinių tipų žmonėms būna sudėtinga suprasti vieniems kitus. Klasikinis pavyzdys – žmona vizualė priekaištaujanti vyrui kinestetikui dėl išmėtytų daiktų. Ją tiesiog siutina netvarkingo kambario vaizdas, kai tuo tarpu vyrui labai patogu, kai jis gali jam reikiamus daiktus užčiuopti pasiekti ranka. Jis tikrai „nemato“, kad namai sujaukti.
Suprasdama kinestetiko savitą pasaulio jutimą, žmona galėtų pateikti jam suprantamą palyginimą: „Kai aš matau išmėtytus po kambarį daiktus, jaučiuosi taip, kaip tu jaustumeisi atsigulęs į pilną trupinių lovą.“ Be jokios abejonės, kinestetikas supras, ką nori jam pasakyti žmona, nes ji situaciją paaiškino jo kalba.
Norėdami būti geriau suprasti, galime įsiklausyti į pašnekovo kalbą, nustatyti, kuriam reprezentaciniam tipui jis priklauso, ir teikti argumentus jam įprasta kalba. Vizualui sakysime – „pažiūrėk, kokia iš to tau nauda“, audialui – „paklausyk, kaip galima tai sau pritaikyti“, kinestetikui – „įsivaizduok, kaip puikiai jausies, kai...“, o diskretikui – „pasvarstykim, logiškiausia išeitis yra...“
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę