){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar esate girdėję apie miego paralyžių?
Apie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė.
Kas yra miego paralyžius?
Visiškas kūno raumenų atsipalaidavimas (atonija arba fiziologinis paralyžius) miego metu yra natūrali kiekvieno organizmo būsena, ištinkanti paradoksinio miego (angl. REM) miego fazėje. Jos tikslas – neleisti kūnui judėti sapnuojant. Paradoksinio miego fazėje sapnuojant siunčiami nerviniai impulsai į raumenis ir, kad kūnas nejudėtų, jie yra blokuojami. Jeigu taip nenutiktų (kas ir būna tam tikrų miego sutrikimų metu), žmogus aktyviai dalyvautų savo sapnuose ir galėtų susižaloti pats ar savo lovos partnerį.
Miego paralyžius – tai negalėjimas pajudėti, kalbėti užmigimo (hipnogoginis miego paralyžius) arba prabudimo (hipnopompinis miego paralyžius) metu. Dažniau pasitaiko hipnopompinis miego paralyžius – kai prabusdamas jau esi sąmoningas, tačiau vis dar negali pajudėti.
Miego paralyžius yra priskiriamas paradoksinio miego parasomnijoms (parasomnijos – nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu). Dažniausiai nepavyksta pajudinti viso kūno raumenų, tačiau paralyžius kartais gali būti tik dalinis – sugebama pajudinti tik kojų ir liemens raumenis arba tik galvos ir veido. Miego paralyžiaus metu gali atrodyti, kad nebedirba net ir kvėpavimo raumenys, nors jie paprastai nepaliečiami.
Paprastai miego paralyžių lydi baimė, panika ar jos priepuoliai, prakaitavimas, virpulio jausmas, mirksėjimas, patankėjęs širdies plakimas, oro trūkumas ar kiti vegetaciniai požymiai. Dalis pojūčių (pvz., galūnių tirpimas ar virpėjimas) gali išlikti ir keletą minučių po įvykio. Kai kuriems kaip gąsdinančio miego paralyžiaus poveikio pasekmės išsivysto nemiga, nerimas ar depresija.
Miego paralyžiaus metu žmogus jau nebemiega, suvokia aplinką, yra sąmoningas ir visi6kai pabudęs, tačiau vis dar negali pajudėti. Paprastai miego paralyžius trunka mažiau nei 10 min., nors užfiksuota atvejų, kurių trukmė iki 30 minučių. Priešinimasis miego paralyžiui gali prailginti jo trukmę, o kito asmens prisilietimas gali jį staigiai užbaigti.
Labai dažnai miego paralyžių lydi haliucinacijos. Naujausi sisteminiai tyrimai atskleidė tris pagrindines haliucinacinių potyrių formas, dažniausiai lydinčias miego paralyžių: pirmoji susijusi su kažkieno buvimo šalia jutimu, antroji – su krūtinės užgulimu, oro trūkumu ir dusuliu, o trečioji – plūduriavimo/skraidymo pojūčiu (angl. out-of-body patyrimas).
Haliucinacijos kartais pasireiškia vaizdais, garsais, jausmais, jos yra labai tikroviškos ir gali įbauginti.
Kodėl atsiranda miego paralyžius?
Visų pirma, nustačius, kad žmogui iš tiesų buvo miego paralyžius, ištiriama, ar pacientas neserga narkolepsija. Tai – specifinė neurologinė liga, pasireiškianti mieguistumo priepuoliais dieną, katapleksija, haliucinacijomis prabundant ar užmiegant ir miego paralyžiumi. Sergant narkolepsija, yra iki 70 procentų tikimybė, kad bus ir miego paralyžius. Tačiau miego paralyžius gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms arba būti susijęs su tam tikrais kitais miego ar psichikos sutrikimais. Miego paralyžius gali pasireikšti sergantiesiems depresija, vartojantiems anksiolitikų (nerimą mažinančių vaistų), dažniau pasitaiko paaugliams, kadangi jų nervų sistema dar nebūna iki galo susiformavusi.
Sveikam žmogui sukelti miego paralyžių gali miego deprivacija (miego trūkumas). Provokuojantys ir dažnumą skatinantys veiksniai yra persimiegojimas ar neišsimiegojimas, nereguliarus miego budrumo režimas, nepatogi miegojimo padėtis (pusiau sėdomis, atsilošus ar pan.).
Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad maždaug 3–6 procentai žmonių gali pasireikšti miego paralyžius.
Sunkiausia atskirti tikrąjį miego paralyžių nuo pseudoparalyžiaus, kai jis susijęs su isterine būsena ar depresija. Kai hipnogoginės/hipnopompinės haliucinacijos ir miego paralyžius susiję su nerimu ir/ar depresijos bei psichozės simptomais, raumenų paralyžius dažniau būna tik dalinis, pacientai gali pajudinti pirštą ar apsiversti.
Kaip elgtis pajutus miego paralyžių ir kaip jo išvengti
Jei prabudus jaučiamas miego paralyžius, pirmiausia reikėtų palaukti, atsipalaiduoti ir jam nesipriešinti, kadangi tai tik pailgintų jo trukmę ir sukeltų baimę. Rekomenduojama giliai kvėpuoti, nepulti į paniką, po truputį pradėti bandyti judinti galūnes. Jeigu tai kartojasi dažnai ir jei šalia jūsų miega kažkas kitas, reikėtų paprašyti to žmogaus, kad šis, pastebėjęs ką neįprasta, jus paliestų ar pajudintų – paralyžius gali staiga baigtis.
Po pirmo miego paralyžiaus pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą arba miego specialistą ir išsitirti, ar tikrai būtent jis buvo, išsiaiškinti, ar nėra kitų požymių. Tai įvertinęs specialistas patars, kaip elgtis toliau. Kaip minėta, tai galėtų būti tik vienas iš narkolepsijos, depresijos ar kitokių sveikatos sutrikimų simptomų.
Miego higienos taisyklių turėtų laikytis ir tie, kuriems nėra miego sutrikimų, kad būtų laiku užkirstas kelias jų išsivystymui.
Kiekvieną vakarą derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau nei 7–8 valandas. Vengti alkoholio, kofeino, nikotino bent jau 3 val. iki miego. Reguliariai mankštintis bent 3 kartus per savaitę po 45 min. Ir tai neturėtų būti vėliau nei trys valandos iki miego. Nevalgyti sunkaus maisto vėlyvą vakarą, bet ir neiti miegoti peralkus. Pasirūpinti aplinka, kurioje miegama: joje neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio, net telefono; ji turėtų būti kiek galima patogesnė – vengti ekstremalių temperatūrų, triukšmo, šviesos. Taip pat reikėtų įvertinti pogulių naudą – jie gali būti normali dienotvarkės dalis, tačiau kai kuriems kaip tik sutrikdyti normalų miegą, kadangi vakarais tuomet mažiau norisi miego ir pasidaro sunkiau užmigti.
Jei pasireiškia miego paralyžius, itin svarbu kiekvieną dieną miegoti eiti reguliariai. 5 valandos miego darbo dienomis ir po 12 valandų savaitgaliais sutrikdo miego budrumą ir gali paskatinti miego paralyžių. Taip pat ir bemiegės naktys bei nerimas gali būti miego paralyžiaus paūmėjimo veiksnys. Derėtų peržiūrėti ir savo darbo pobūdį – pavyzdžiui, vieniems tinka naktinis darbas arba darbas pamainomis, o kitiems prie tokio darbo gali būti bene neįmanoma prisitaikyti. Jei vargina šis sutrikimas, derėtų stengtis kiek įmanoma palaikyti tinkamą miego ir budrumo režimą, vengti stresinių situacijų ir per didelio fizinio krūvio.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Vėliau šitas paralyžius per pastaruosius metus yra pasikartojęs gal kokius 8 kartus, net nebeskaičiuoju.
Įdomu tai, jog jis pasireiškia tik tada, jei einu miegoti dienos metu, naktį niekada nėra buvęs.
Galvojau eiti pas gydytoją, bet nieko blogo jis man nedaro, haliucinacijų nematau, tiesiog pajutęs paralyžių atsipalaiduoju ir jis labai greitai, per 10-15 sekundžių atsileidžia. Patarimas kam dar taip nėra buvę, jei atsitiks - nepanikuokit. Aišku neatsiminsit šito komentaro tuo metu, bet tai svarbiausia priemonė, kuri palengvins paralyžių ar net padarys jį malonia būsena