Ir protą, ir kūną išvalo kalnai

Tadas Jeršovas – keliautojas iš didžiosios raidės, sergantis kalnais. Tadas, keturis kartus buvęs Nepale ir daugelyje kitų pasaulio vietovių, sako, kad tokios kelionės išvalo tiek galvą, tiek visą kūną. Su tuo sutinka ir „Sveikas žmogus“ – juk ne tik duona žmogus gyvas, o, norit gyventi visavertį, aktyvų ir sveiką gyvenimą, kelionės yra nuostabus pasirinkimas. Su Tadu kalbamės apie jo klajones, potyrius ir klausiame patarimų.
 
Prašome papasakoti apie save ir apie tai, kada susirgote kelionių liga
Esu kaunietis, paskutinius ketverius metus gyvenu Vilniuje, prieš keletą metų trejus metus gyvenau JAV, Pietų Kalifornijoje. Norėdamas suderinti darbą su savo hobiu – aktyviu poilsiu ir kelionėmis, nuo 2004 metų esu nepriklausomas eksporto konsultantas sporto ir laisvalaikio prekių gamintojams Vakaruose, o visai neseniai ir pats įsteigiau savo įmonę. Kelionėmis rimčiau užsikrėčiau dirbdamas JAV. Tuo metu teko nemažai keliauti, o, išvykęs į komandiruotę, paprastai likdavau kelioms dienoms ilgiau, kad ištirčiau viską aplinkui. Šios tradicijos laikausi ir šiandien, todėl mano kelionės gana intensyvios, tačiau įspūdžių gausa viską atperka.
Kelionėmis susidomėjau iš smalsumo, be to, tai puikus poilsis nuo kasdieninių darbų, prasivalo galva, pradedi kitaip vertinti paprastus dalykus.
Kurios iš aplankytų vietų labiausiai įsiminė?
Keliavau po Europą, daug kartų esu buvęs Austrijos Alpėse, Ukrainos kalnuose, JAV, Nepale. Ten buvau keturis kartus ir iš viso praleidau apie pusę metų. Iš tiesų toje pasaulio vietoje yra daug ką pamatyti, įspūdingi kalnai, puikios sąlygos keliauti kalnų takeliais.
Nepalas tikriausiai ir padarė didžiausią įspūdį, galima tiesiog sėdėti ir žiūrėti į 8 kilometrų aukščio kalnus, jie užburia ir išvalo tiek galvą, tiek visą kūną – kiekvieną kartą grįžti kažkiek pasikeitęs į stipriąją pusę.
Ukrainos Krymo kalnuose paliko įspūdį nakvynės prieš šimtmečius apleistuose miestuose – akmenyje iškalti kambariai ir ištisi kompleksai, su lubomis, grindimis ir sienomis iš trijų pusių, o ketvirtoje pusėje nieko nėra apart vaizdo į rūke skęstantį slėnį apačioje. Tai vienos gražiausių nakvynių.
Birželio viduryje grįžau iš ekspedicijos po Aliaską, kuri visam laikui man išliks kaip baltai juodų kalnų šalis. Gamta ten tikrai įspūdinga visur – tiek ten kur žalia, tiek ant Denali kalno ledynų, kur kopdami praleidome 13 dienų.
Kas traukia į tokias vietas, kaip Himalajai?
Pradėjo traukti gamta, 7–8 kilometrų aukščio viršūnės, dabar jau traukia ir žmonės – kalnuose jie labai nuoširdūs ir linksmi, kartais susikalbi, papokštauji ir nemokėdamas vienas kito kalbos. Štai Everesto regione teko keliauti jau tris kartus, tai ir draugų tarp vietinių atsirado – visada malonu juos pamatyti.
Sako, kad kelionės pakeičia požiūrį į gyvenimą – ar taip nutiko ir jums?
Kaip minėjau, man tai tiek hobis, tiek jau pusiau verslas. Kiekvienoje kelionėje tiek išbandau kokį naują gaminį, tiek aplanku naują vietą ir parsivežu krūvą įspūdžių bei patarimų kitiems keliautojams.
Ko išmokstu – priklauso nuo kelionės. Jeigu esu grupės vadas – kelionės po kalnus yra nuostabi vadovavimo mokykla, manau, tie įgūdžiai kada nors tikrai pravers. Nepale kalnuose išmoksti kitaip vertinti tai, ką Lietuvoje turime kiekvieną dieną – dušą, lovą, baltą patalynę, maistą – džiaugtis tuo ką turi, paprasčiau žiūrėti į pasaulį. Man kalnai stipriai pravalo smegenis, ten kažkaip viskas susidėlioja į savo vietas – tiek verslo mintys, tiek šiaip gyvenimas, grįžti daug stipriau motyvuotas.
Kaip ruošiatės kiekvienai kelionei – tiek fiziškai, tiek morališkai?
Dažniausiai stengiuosi surinkti kuo daugiau informacijos – taip sutaupoma daug laiko atvykus į vietą. Aišku, geriausias informacijos šaltinis – vietiniai gyventojai. Jei nėra draugų aplinkui, tai reikia nebijoti klausti kad ir visiškai nepažįstamų žmonių – galima atrasti tokių vietų, kurių nėra jokiuose kelionių vadovuose.
Fizinis pasiruošimas priklauso nuo kelionės ir, jei į kalnus, – nuo žygio sunkumo. Pavyzdžiui, 5 km aukštyje net ramybės būsenoje pulsas gali būti apie 100, tik užlipus laiptais į antrą viešbutuko aukštą – 120. Bet kokiu atveju kažką aktyviai veikiant Lietuvoje, bus lengviau kalnuose – gerai yra bet kokia veikla, apkraunanti širdį. Bėgimas, dviračiai, tenisas, badmintonas, plaukimas, baidarės – viskas, kas vysto ištvermę. Geriausias gal būtų bėgiojimas, tačiau, aišku, kartais gana sunku prisiversti, ypač rytais... (šypsosi)
Ar gali bet kas užsgeidęs tiesiog įsigyti bilietus ir išvykti į Himalajus?
Tikrai taip, ten yra takų įvairiems lygiams – einant prie Anapurnos bazinės stovyklos (per 10 dienų, maksimalus aukštis 4150 m), kylama labai palengva ir tam reikia tikrai mažesnio pasiruošimo nei, pavyzdžiui, einant Trijų Perėjų treku Everesto nacionaliniame parke, kur reikia įveikti 3 perėjas per 5 km. Yra ir dar lengvesnių pasivaikščiojimų, juos derinant su kultūrine programa, gali būti įdomi kelionė. Be abejo, jei norima įveikti vieną kitą viršūnę, reikės pasiruošti rimčiau.
Kokias vietas, maršrutus iš Jūsų aplankytų visame pasaulyje rekomenduotumėte pradedantiesiems, o ko patartumėt iš pradžių privengti?
Norintiesiems išbandyti kalnus rekomenduočiau pradėti nuo Krymo: jie nėra aukšti, vyrauja Viduržemio jūros klimatas ir nereikės bijoti galvos skausmo dėl aukščio.
Toliau galima pabandyti pasivaikščiojimus Tatrų ar Alpių kalnų takeliais – ten yra kalnų trobelių tinklas, jose galima gauti nakvynę ir maitinimą.
Nepalas tikrai paliks įspūdį ir norėsis ten sugrįžti, apie tai, nuo ko pradėti ten, jau kalbėjau.
Keliaujat po JAV, tikrai verta užsukti į Didžiojo Kanjono, Sekvojų, Jeloustouno, Josemitų, Ziono, Mt. St Helens nacionalinius parkus – apie kiekvieną aplankytą vietą galima parašyti atskirą istoriją.
Keliaujant po kalnus, patarčiau per dieną pakilti 500–600 vertikalių metrų – taip lengviau aklimatizuotis prie retesnio oro aukštyje. Kiekvienas žmogus į aukštį reaguoja individualiai, tad tik pabuvus aukštėliau aišku, kaip kas.
Tie, kuriuos domina Nepalas, gali užsukti į mano sukurtą „Facebook“ puslapį „Nepalas“, jame ras daug patarimų.
Ar trūksta kasdieninių civilizacijos patogumų, būnant ant kokio nors kalno, palapinėje, pučiant vėjui? Ar neprireikia atostogų po atostogų?
Priklauso nuo to, kaip keliauji – dažnai gyveni kalnų viešbutukuose, kuriuose būna maisto, dušai. Tačiau yra i maršrutų, kai savaitę nėra kur praustis – tada būna malonu grįžti į civilizaciją. Jei dalyvauji ekspedicijoje, žinai, kur eini, ir tas patogumų nebuvimas turi savo žavesio, be to – yra įvairių priemonių buičiai palengvinti.
Štai, pavyzdžiui, ekspedicijoje į Denali kalną Aliaskoje dušą dalinai atstojo drėgnos servetėlės, nors, aišku, pirmiausia jas reikėdavo iš ledo būsenos grąžinti į servetėlių būseną (juokiasi). Jei kelionės programa intensyvi, tai grįžus tikrai reikia poros dienų grįžti į kadienybę. O jei būni pavargęs, vadinasi, atostogos nusisekė! Net šūkis yra sugalvotas – „Kentėk – atostogos“ (juokiasi).
Ir paskutinis klausimas – kokias vietas norėtumėte aplankyti ateityje? Ar turite kokių nors senų, neįgyvendintų svajonių?
Planų visada yra – rudenį į Nepalą, sausį norėtųsi į Akonkagvą – aukščiausią Pietų Amerikos viršūnę, balandį vėl į Nepalą. Kitą vasarą būtų įdomu trekas Pakistane, o kitą rugsėjį yra planas Himalajus pervažiuoti dviračiais – iš Lasos į Katmandu. Tai 1242 km atstumas – būtų sunkiausia kelionė, bet tikrai neeilinė. Sena svajonė yra pakeliauti Patagonijoje Pietų Amerikoje. Taigi minčių yra, tik tai suderinti su darbais ne visada lengva.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai