Rugsėjui sukvietus į klases: Ar mūsų vaikai mokykloje saugūs ir sotūs?

Rugsėjis mūsų vaikus vėl sukvietė į klases – įvairiose ugdymo įstaigose jie praleis didžiąją dienos dalį, ten maitinsis, bus prižiūrimi pedagogų, medicinos specialistų. Ar galime jiems patikėti savo vaikų sveikatą?
 

Vietoj slaugytojų – sveikos gyvensenos propaguotojai


Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai tikina, kad medikas mokykloje – ne slaugytoja, dirbanti tik kabinete. Pasak jų, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės poreikius, sveikatos specialisto veikla mokykloje tapo daug platesnė, apimanti ne tik pirmosios pagalbos teikimą, bet ir sveikatinimo programų įgyvendinimą. Jis dirba pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą ir stiprinimą.
Tokiam specialistui privalu mokėti analizuoti ir vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius, paaiškinti mokiniams, tėvams ir mokytojams sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus, išmokyti juos taikyti praktiškai. Reikia gebėti analizuoti vaikų sveikatos rodiklius, laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus. Jei prireikia, specialistas privalo vaikus nusiųsti į sveikatos priežiūros įstaigas, vertinti ugdymo procesą ir aplinką, mokinių mitybą.
Jis turi savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę, kitų institucijų specialistus ar suinteresuotus asmenis, rengti sveikatinimo veiklos programas, dirbti komandoje, tirti, analizuoti, organizuoti seminarus, pamokėles, viktorinas, pokalbius sveikatos išsaugojimo klausimais.
Žodžiu, mokykloje jūsų vaikas (gali būti, kad ir jūs) gaus daug ir įvairios informacijos apie sveiką gyvenimo būdą. O kas jam suteiks pirmąją pagalbą? Kokį maistą valgys jūsų pirmokas?

 

Ar suteiks pirmąją medicinos pagalbą?


Skelbiama, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, dirbančiam mokykloje, privalu atpažinti vaiko gyvybei pavojingas būkles, laiku suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau kaunietė V.Ž. (redakcijai pavardė žinoma) praėjusių mokslo metų pabaigoje pasakojo, kad per fizinio lavinimo pamoką sužalotam jos sūnui trečiokui telefonu pirmiausia buvo pakviesta motina. Laimė, viskas baigėsi gerai – vaikas gyvas ir sveikas, tačiau ar gali būti ramūs tėvai, išleisdami vaiką į mokyklą, kurioje nėra kas iškviečia medikus?
Be to, pasikeitus mokyklos mediko veiklos statusui, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2008-ųjų įsakymą, visų švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai ir mokytojai privalo būti išmokyti pagal 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą pirmaisiais darbo ugdymo įstaigoje metais ir vėliau – kas penkeri metai. Todėl įvykus nelaimingam atsitikimui pirmą pagalbą nukentėjusiajam mokykloje privalo teikti tuo metu dirbantis pedagogas. Taip pat ir kviesti greitąją pagalbą.
 

Turi valgyti sveikai


Kovą paskelbta, kad Lietuvos mokyklos vaisiams ir daržovėms įsigyti 2011–2012 mokslo metais gaus 2,974 mln. litų (861,3 tūkst. eurų) Europos Sąjungos paramos.
2009–2010 mokslo metais vaisiais ir daržovėmis buvo papildytas 4,7 mln. vaikų, lankančių schemoje dalyvaujančių valstybių mokyklas, racionas. Vaisių tiekimo mokykloms schema yra viena iš ES iniciatyvų, kuria moksleiviai skatinami sveikai maitintis ir taip nuo mažų dienų ugdyti ilgalaikius sveikos mitybos įpročius.


Pagal naująją sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokinių maitinimo mokyklose tvarką mokiniams negalima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į specialistų pastabas, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai.
Pasak Sveikatos apsaugos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyr. specialistės Ievos Gudanavičienės, rengiamas ir nuo lapkričio 1-osios įsigalios papildytas „Maitinimo organizavimo vaikų ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“, kuriame bus numatyta visose vaikų ugdymo įstaigose (ne tik mokyklose) neleisti prekiauti bulvių traškučiais, saldainiais, šokoladu ir jo gaminiais, maisto produktais su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, gazuotais bei energiniais gėrimais ir kt. „Šis neleistino maisto sąrašas taip pat papildytas produktais, kuriuose yra daug druskos – įvairiais traškučiais, sūriomis lazdelėmis ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad virėjos negalės į sriubą dėti druskos“, – teigia specialistė. Naujajame aprašo variante yra išskirtos tik vaikų socialinės globos įstaigos, kuriose vaikams stengiamasi sudaryti šeimai kuo artimesnes gyvenimo sąlygas.
Kaip realiai įgyvendinami specialistų užmojai?
 

Maistas nesotus


Praėjusiais mokslo metais Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vienam mokiniui pamaitinti per dieną buvo skiriama 5,97 lito. Iš jų 4,33 skiriama produktams, 1,64 lito mokama už pagaminimą. Pasak gimnazijos socialinės pedagogės, atsakingos už vaikų maitinimą, Vilmos Paulauskienės, sveikai ir sočiai pamaitinti vaiką už nepilnus šešis litus yra neįmanoma. Juolab kad tokia pati suma skiriama tiek ketvirtokui, tiek dvyliktokui, t.y. suaugusiam žmogui. „Už produktams skirtus 4,33 litus virėjos pietums gali išvirti tik sultinį, iškepti nedidelį kotletuką ir prie jo patiekti pjaustytų vandeny virtų burokėlių ar kopūstų. Apie tai, kad žiemą vaikas gautų agurką, pomidorą, net nesvajojame... Maistas yra prėskas, vaikai jį valgo nenoriai. Nebent būna tokie alkani, kad, pasak vieno mokinio, galėtų ir lentą sugraužti...“, – pasakoja pašnekovė.
Bet gal galima tuos pačius pinigus panaudoti racionaliau, pavyzdžiui, iš tų pačių daržovių pagaminti gardžias salotas? „Viena, turime laikytis sveikos mitybos reikalavimų ir negalime dėti vaikams neleistinų prieskonių. Antra, tų pinigėlių nepakaktų netgi kelių daržovių salotoms patiekti vienu“, – pastebi V.Paulauskienė.
Nemokamai, t.y. pagal specialius talonus, maitinami vaikai mokyklos valgykloje gali valgyti vieną kartą – pietus. Neįmanoma vaikui skirtos sumos išdalyti ir jam vienos pertraukos metu duoti atsigerti, o kitos – pavalgyti (tai būtų sveikiau vaikui). To, pasak pašnekovės, negali fiziškai atlikti 2 ar 3 valgykloje dirbančios virėjos, turinčios per pertraukas pamaitinti apie 300 žmonių.
Socialinė pedagogė pastebėjusi, kad vaikai noriai valgo vaisius: kriaušes, obuolius – jų mokykloms pradėta tiekti, skyrus tam pinigų iš ES fondų. Tiesa, „Atžalyno“ gimnazijoje virškinimo sutrikimų turintiems ar alergija sergantiems vaikams maistas yra gaminamas atskirai – tereikia apie tai pranešti socialinei pedagogei.
Vis dėlto peršasi išvada – mokykloje vaikai mokomi maitintis sveikiau, bet gauna tik pigų ir prėską maistą.
 

Ką gali tėvai?


Nors deklaruojamas rūpestį mūsų vaikais, tikinama darant viską, kad jie augtų sveiki, tačiau vaikų sveikata negerėja: pavyzdžiui, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sergamumo rodiklis 2010 metais beveik visose klasių grupėse padidėjo – daugėja sergančiųjų virškinamosios, nervų sistemos ligomis. Šiems sutrikimams kelią galima užkirsti teisingai juos maitinant ir prižiūrint.
Tačiau visuomenės sveikatos švietimo darbuotojai, medikai negali prisiimti visos atsakomybės už mūsų vaikų sveikatą – jais pirmiausiai turime rūpintis mes, tėvai. Žinoma, į mokyklą išleistas vaikas gyvena pagal ten diktuojamas sąlygas, tačiau mokymo įstaigų durys atviros – dažniau lankykimės mokyklose, bendraukime su pedagogais, sveikatos propaguotojais ir siūlykime jiems KITAIP prižiūrėti, KITAIP maitinti vaikus. Kito kelio nėra – vaikų sveikatos priežiūrą garantuojantys įstatymai dažnai vienas su kitu „prasilenkia“. Pakeisti juos irgi galima, bet turi praeiti šiek tiek laiko, kol iš praktinės patirties bus matyti, ką pirmiausia būtina keisti. Permainoms subręsti reikia laiko.
Tikėkimės...
 

Tėvams pravartu žinoti


• Nuo šių metų rugpjūčio 19 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
• Joje neliko reikalavimo, draudžiančio ant mokyklos pastato stogo įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis.
• Taip pat nereikalaujama, kad naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklypas ir pastatai būtų pritaikyti mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų.
• Naujoje higienos normoje pakeisti kai kurie reikalavimai mokyklos sklypui: nereikia futbolo aikštelės apželdinti žole (ji turi būti padengta saugia danga), naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklype turi būti įrengtos vietos dviračiams laikyti.
• Taip pat ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje nereikalaujama įrengti pastoges nuo kritulių. Svarbu, kad buitinių atliekų talpos būtų su sandariai uždaromais dangčiais.
• Supaprastinti reikalavimai patalpoms ir jų įrengimui: nereikalaujama ženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška mokyklinių baldų.
• Nurodytos anglies dvideginio koncentracijos ribos mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose.
• Jei neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, šios patalpos turi būti išvėdinamos po kiekvienos pamokos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai