Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai tikina, kad medikas mokykloje – ne slaugytoja, dirbanti tik kabinete. Pasak jų, atsižvelgiant į šių dienų visuomenės poreikius, sveikatos specialisto veikla mokykloje tapo daug platesnė, apimanti ne tik pirmosios pagalbos teikimą, bet ir sveikatinimo programų įgyvendinimą. Jis dirba pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą ir stiprinimą.
Tokiam specialistui privalu mokėti analizuoti ir vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius, paaiškinti mokiniams, tėvams ir mokytojams sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus, išmokyti juos taikyti praktiškai. Reikia gebėti analizuoti vaikų sveikatos rodiklius, laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus. Jei prireikia, specialistas privalo vaikus nusiųsti į sveikatos priežiūros įstaigas, vertinti ugdymo procesą ir aplinką, mokinių mitybą.
Jis turi savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę, kitų institucijų specialistus ar suinteresuotus asmenis, rengti sveikatinimo veiklos programas, dirbti komandoje, tirti, analizuoti, organizuoti seminarus, pamokėles, viktorinas, pokalbius sveikatos išsaugojimo klausimais.
Žodžiu, mokykloje jūsų vaikas (gali būti, kad ir jūs) gaus daug ir įvairios informacijos apie sveiką gyvenimo būdą. O kas jam suteiks pirmąją pagalbą? Kokį maistą valgys jūsų pirmokas?
Skelbiama, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, dirbančiam mokykloje, privalu atpažinti vaiko gyvybei pavojingas būkles, laiku suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau kaunietė V.Ž. (redakcijai pavardė žinoma) praėjusių mokslo metų pabaigoje pasakojo, kad per fizinio lavinimo pamoką sužalotam jos sūnui trečiokui telefonu pirmiausia buvo pakviesta motina. Laimė, viskas baigėsi gerai – vaikas gyvas ir sveikas, tačiau ar gali būti ramūs tėvai, išleisdami vaiką į mokyklą, kurioje nėra kas iškviečia medikus?
Be to, pasikeitus mokyklos mediko veiklos statusui, vykdant sveikatos apsaugos ministro 2008-ųjų įsakymą, visų švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai ir mokytojai privalo būti išmokyti pagal 8 val. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą pirmaisiais darbo ugdymo įstaigoje metais ir vėliau – kas penkeri metai. Todėl įvykus nelaimingam atsitikimui pirmą pagalbą nukentėjusiajam mokykloje privalo teikti tuo metu dirbantis pedagogas. Taip pat ir kviesti greitąją pagalbą.
Kovą paskelbta, kad Lietuvos mokyklos vaisiams ir daržovėms įsigyti 2011–2012 mokslo metais gaus 2,974 mln. litų (861,3 tūkst. eurų) Europos Sąjungos paramos.
2009–2010 mokslo metais vaisiais ir daržovėmis buvo papildytas 4,7 mln. vaikų, lankančių schemoje dalyvaujančių valstybių mokyklas, racionas. Vaisių tiekimo mokykloms schema yra viena iš ES iniciatyvų, kuria moksleiviai skatinami sveikai maitintis ir taip nuo mažų dienų ugdyti ilgalaikius sveikos mitybos įpročius.
Pagal naująją sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokinių maitinimo mokyklose tvarką mokiniams negalima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į specialistų pastabas, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai.
Pasak Sveikatos apsaugos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyr. specialistės Ievos Gudanavičienės, rengiamas ir nuo lapkričio 1-osios įsigalios papildytas „Maitinimo organizavimo vaikų ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“, kuriame bus numatyta visose vaikų ugdymo įstaigose (ne tik mokyklose) neleisti prekiauti bulvių traškučiais, saldainiais, šokoladu ir jo gaminiais, maisto produktais su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, gazuotais bei energiniais gėrimais ir kt. „Šis neleistino maisto sąrašas taip pat papildytas produktais, kuriuose yra daug druskos – įvairiais traškučiais, sūriomis lazdelėmis ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad virėjos negalės į sriubą dėti druskos“, – teigia specialistė. Naujajame aprašo variante yra išskirtos tik vaikų socialinės globos įstaigos, kuriose vaikams stengiamasi sudaryti šeimai kuo artimesnes gyvenimo sąlygas.
Kaip realiai įgyvendinami specialistų užmojai?
Praėjusiais mokslo metais Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vienam mokiniui pamaitinti per dieną buvo skiriama 5,97 lito. Iš jų 4,33 skiriama produktams, 1,64 lito mokama už pagaminimą. Pasak gimnazijos socialinės pedagogės, atsakingos už vaikų maitinimą, Vilmos Paulauskienės, sveikai ir sočiai pamaitinti vaiką už nepilnus šešis litus yra neįmanoma. Juolab kad tokia pati suma skiriama tiek ketvirtokui, tiek dvyliktokui, t.y. suaugusiam žmogui. „Už produktams skirtus 4,33 litus virėjos pietums gali išvirti tik sultinį, iškepti nedidelį kotletuką ir prie jo patiekti pjaustytų vandeny virtų burokėlių ar kopūstų. Apie tai, kad žiemą vaikas gautų agurką, pomidorą, net nesvajojame... Maistas yra prėskas, vaikai jį valgo nenoriai. Nebent būna tokie alkani, kad, pasak vieno mokinio, galėtų ir lentą sugraužti...“, – pasakoja pašnekovė.
Bet gal galima tuos pačius pinigus panaudoti racionaliau, pavyzdžiui, iš tų pačių daržovių pagaminti gardžias salotas? „Viena, turime laikytis sveikos mitybos reikalavimų ir negalime dėti vaikams neleistinų prieskonių. Antra, tų pinigėlių nepakaktų netgi kelių daržovių salotoms patiekti vienu“, – pastebi V.Paulauskienė.
Nemokamai, t.y. pagal specialius talonus, maitinami vaikai mokyklos valgykloje gali valgyti vieną kartą – pietus. Neįmanoma vaikui skirtos sumos išdalyti ir jam vienos pertraukos metu duoti atsigerti, o kitos – pavalgyti (tai būtų sveikiau vaikui). To, pasak pašnekovės, negali fiziškai atlikti 2 ar 3 valgykloje dirbančios virėjos, turinčios per pertraukas pamaitinti apie 300 žmonių.
Socialinė pedagogė pastebėjusi, kad vaikai noriai valgo vaisius: kriaušes, obuolius – jų mokykloms pradėta tiekti, skyrus tam pinigų iš ES fondų. Tiesa, „Atžalyno“ gimnazijoje virškinimo sutrikimų turintiems ar alergija sergantiems vaikams maistas yra gaminamas atskirai – tereikia apie tai pranešti socialinei pedagogei.
Vis dėlto peršasi išvada – mokykloje vaikai mokomi maitintis sveikiau, bet gauna tik pigų ir prėską maistą.
Nors deklaruojamas rūpestį mūsų vaikais, tikinama darant viską, kad jie augtų sveiki, tačiau vaikų sveikata negerėja: pavyzdžiui, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sergamumo rodiklis 2010 metais beveik visose klasių grupėse padidėjo – daugėja sergančiųjų virškinamosios, nervų sistemos ligomis. Šiems sutrikimams kelią galima užkirsti teisingai juos maitinant ir prižiūrint.
Tačiau visuomenės sveikatos švietimo darbuotojai, medikai negali prisiimti visos atsakomybės už mūsų vaikų sveikatą – jais pirmiausiai turime rūpintis mes, tėvai. Žinoma, į mokyklą išleistas vaikas gyvena pagal ten diktuojamas sąlygas, tačiau mokymo įstaigų durys atviros – dažniau lankykimės mokyklose, bendraukime su pedagogais, sveikatos propaguotojais ir siūlykime jiems KITAIP prižiūrėti, KITAIP maitinti vaikus. Kito kelio nėra – vaikų sveikatos priežiūrą garantuojantys įstatymai dažnai vienas su kitu „prasilenkia“. Pakeisti juos irgi galima, bet turi praeiti šiek tiek laiko, kol iš praktinės patirties bus matyti, ką pirmiausia būtina keisti. Permainoms subręsti reikia laiko.
Tikėkimės...
• Nuo šių metų rugpjūčio 19 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
• Joje neliko reikalavimo, draudžiančio ant mokyklos pastato stogo įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis.
• Taip pat nereikalaujama, kad naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklypas ir pastatai būtų pritaikyti mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų.
• Naujoje higienos normoje pakeisti kai kurie reikalavimai mokyklos sklypui: nereikia futbolo aikštelės apželdinti žole (ji turi būti padengta saugia danga), naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklype turi būti įrengtos vietos dviračiams laikyti.
• Taip pat ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje nereikalaujama įrengti pastoges nuo kritulių. Svarbu, kad buitinių atliekų talpos būtų su sandariai uždaromais dangčiais.
• Supaprastinti reikalavimai patalpoms ir jų įrengimui: nereikalaujama ženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška mokyklinių baldų.
• Nurodytos anglies dvideginio koncentracijos ribos mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose.
• Jei neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, šios patalpos turi būti išvėdinamos po kiekvienos pamokos.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę