){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jis paplitęs visur ir visais laikais. Meluojant stengiamasi apsiginti, išvengti tikro arba tariamo pavojaus, prisitaikyti prie nepalankios situacijos, o kartais – be tikslo.
Senovės Egipto papiruse prieš 3000 metų aprašytas apsimetėlio elgesys: „Jis neatsako į klausimus, išsisukinėja, tauškia niekus, trina didįjį kojos pirštą į grindis, krūpčioja, brauko plaukų šaknis pirštais“. Homeras aprašo, kaip Odisėjas, vengdamas dalyvauti Trojos kare ir apsimesdamas bepročiu, aria jūros krantą pasikinkęs jautį ir arklį ir sėja druską. Homeras aprašo ir Odisėjo demaskavimą: padėjus prieš arklą Odisėjo kūdikį Telemachą, Odisėjas sustabdė vaidinimą ir patraukė sūnų nuo arklo, išsiduodamas, kad simuliuoja.
Su apsimetimu dažniausiai susiduriama teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertinėje praktikoje, psichiatrijoje ir narkologijoje, kur apsimetimas apibūdinamas kaip sąmoningas, tyčinis melavimas ir apsimestinis, tikslingas elgesys, kuriuo siekiama pavaizduoti, suvaidinti nesančios ligos požymius, apsimesti ligoniu. Tai psichikos sutrikimų požymių vaidinimas, jų dirbtinis sukūrimas ir somatinių ligų požymių demonstravimas arba jų dirbtinis sukūrimas.
Požiūris į apsimestinius psichikos sutrikimus priklausė nuo psichiatrijos pažangos: iki XIX amžiaus vidurio buvo manyta, kad toks apsimetimas pasitaiko dažnai ir apsimesti psichikos ligoniu yra labai lengva, o antroje XIX amžiaus pusėje įsivyravo nuomonė, kad šis reiškinys yra itin retas, suabejota, ar sveikos psichikos žmogus apskritai sėkmingai gali apsimesti psichikos ligoniu.
Pastebėta, kad vyrai apsimeta dažniau nei moterys ir kad apsimetimų padažnėja perversmų, karų, ekonominių krizių metu, nes silpnesnieji tokiu būdu ginasi nuo ekonominių ir kitų sunkumų. Tikslų apsimetimo paplitimą nustatyti nelengva, tačiau literatūroje nurodoma, kad bendroje psichiatrijos praktikoje pasitaiko apie 1 proc. apsimetėlių, tarp karo prievolininkų – 5 proc., o tarp kriminalinių nusikaltėlių – 10–20 proc.
Oficialiai apsimetimas (simuliacija) nėra psichikos sutrikimas.
Manoma, kad psichiškai sveikam asmeniui yra sunku apsimesti psichiniu ligoniu. Be to, norint įtikinamai apsimesti, reikia aktorinių sugebėjimų, gerai išstudijuoti apsimetamo sutrikimo simptomus arba daug laiko praleisti greta ligonio (pvz., vienoje kalėjimo kameroje arba ligoninės palatoje).
Įtarti apsimetimą reikia, kai psichikos sutrikimai atsiranda po suėmimo, traumos, avarijos, pašaukus į karo tarnybą, prieš egzaminus, atliekant bausmę kalėjime, tarnaujant armijoje ir pan. Svarbus apsimetimo požymis – aiškus išorinis tikslas (gauti nedarbingumo lapelį, išvengti karinės tarnybos, bausmės, gauti narkotikų), kurį dažnai atskleidžia pats apsimetėlis.
Tiriant apsimetimą, svarbu stebėti pacientą visą parą, atlikti išsamų psichologinį ir somatinį ištyrimą. Pagrindiniai apsimetimo atskleidimo būdai: nuodugnus, kiek įmanoma ilgesnis pokalbis, elgesio ir būsenos kaitos stebėjimas, psichologiniai, instrumentiniai tyrimai.
Pokalbio metu stengiamasi nuodugniai išnagrinėti nusiskundimus, atkreipti dėmesį į detalių stoką, vengimą išsamiau paaiškinti simptomo aplinkybes, mėginimus išvengti tiesaus atsakymo („neprisimenu“, „nežinau“), nekantravimą baigti pokalbį.
Apsimetant yra vaidinamas ligonio elgesys, prasimanomi įvairūs nupasakojami simptomai, kartais vaistais arba kitaip sukeliami ligos požymiai, pateikiami neteisingi duomenys apie savo praeitį (išgalvojamos ligos, traumos ir kt.). Prasimanytiems požymiams būdingas stereotipiškumas (kartojamas išmoktas tekstas, pojūčiai ir simptomai nėra išgyventi), požymiai yra pavieniai, nesudaro sindromo ar sutrikimo visumos.
Vertinant svarbu stebėti visą parą, nes neįmanoma apsimesti nuolatos. Pvz., ligonis skundžiasi labai bloga nuotaika, tačiau skyriuje nepasireiškia depresinis elgesys, pacientas aktyvus, noriai bendrauja su kitais.
Išsami apžiūra kartais padeda nustatyti apsimestinį nusiskundimų pobūdį. Pvz., kai pacientas skundžiasi odos nejautra, paralyžiumi, kurtumu, atliekami instrumentiniai tyrimai (EEG, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, echoskopija, elektromiografija ir kt.), kurie padeda atskleisti apsimetimą. Instrumentiniai tyrimai padeda nustatyti, ar pateikiamų požymių sunkumas atitinka rastų pakitimų dydį, ar pakitimai gali sukelti tokius požymius.
Ganzerio (Ganser) sindromas (kitaip dar vadinamas kalinių psichoze, nes pirmiausia buvo diagnozuotas kaliniams) yra simuliacijos variantas, kai žmonės epizodiškai neadekvačiai elgiasi imituodami kurią nors psichikos ligą. Klasikinis Ganzerio sindromo simptomas yra „apytiksliai atsakymai“, pacientas negali atsakyti net į elementarius klausimus (pvz., paklausus, kiek bus du plius du, pacientas atsako, kad penki).
Tariamas sutrikimas – psichopatologija, kuriai esant fiziniai arba psichologiniai simptomai tendencingai sukuriami, perdedami, arba žmogus, siekdamas aplinkinių dėmesio, pats save įtikina, jog serga.
Miunhauzeno sindromas yra lėtinė gana sunki liga. Šis terminas atsirado 1951 metais po to, kai pasirodė istorijos apie vokiečių aristokratą Karlą fon Miunchauzeną, keliavusį po pasaulį ir pasakojusį visiems spalvingas pramanytas istorijas. Panašiai kaip aristokratas, šį sutrikimą turintys ligoniai atlieka daug žygių į įvairias ligonines, pasakodami įvairiausias dramatiškas istorijas. Ligoniai keliauja po ligonines, prašydami gydytojų išgydyti ligas, kuriomis jie iš tiesų neserga. Šiuo sutrikimu sergantys pacientai dažnai kreipiasi į įvairius gydytojus ir dažnai guldomi į ligoninę. Kartais jie pasikeičia vardą ir pavardę, kad išlaikytų sergančiojo vaidmenį ir gautų tęstinį gydymą. Būdami ligoninėje, šie pacientai reikalauja, kad jiems būtų atlikta daugybė klinikinių tyrimų ir procedūrų. Jie gali reikalauti chirurginio gydymo, analgetikų ar raminamųjų. Šie pacientai dažnai kaltina gydytojus nekompetentingumu ir grasina teismais. Jie prašosi išrašomi iš ligoninės anksčiau laiko, kai pajaučia, kad medicinos personalas išsiaiškino, jog jie simuliuoja, išsirašę jie vyksta į kitą ligoninę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę