Reta lietuvių šeima išdrįsta džiaugsmingai, garsiai ir atvirai pasakyti: „mes įsivaikinome“.
Įvaikinimas Lietuvoje - kažkas, apie ką mažai garsiai kalbama ir apie ką nežinia kaip kalbėti. Todėl ir pasiryžti įvaikinti nėra lengva.
Jau atsiranda šeimų, kurios, įvaikinusios ir per tai patyrusios džiaugsmą ir pilnatvę, ryžtasi kalbėti turėdamos aiškų tikslą - patyrusios daug baimių ir abejonių prieš apsispręsdamos auginti svetimą vaiką - nori padėti kitoms, su tais pačiais sunkumais susiduriančioms šeimoms. Jas paskatinti, suteikti tą nedidelį, tačiau taip reikalingą impulsą įvaikinti. Taip pat tikisi, kad ilgainiui tokių šeimų atsiras daugiau, kad joms nereikės jaustis kaltoms ir nevisavertėms dėl to, kad negali susilaukti savo vaiko, dėl to, kad įsivaikino. Tikisi, kad įvaikinti vaikai galės pasidžiaugti atradę naujus mylinčius tėvus, o ne nutylės tai kaip gėdingą paslaptį.
Norėtųsi, kad išsisklaidytų neteisingas mitas, jog įvaikinti yra labai sunku ar beveik neįmanoma. Šeimoms, apsisprendusioms įsivaikinti, stengiamasi ne kliudyti, o padėti. Tiesa, įvaikinimas užtrunka tam tikrą laiką. Tačiau reikia suprasti, kad būtent vaiko atžvilgiu būtų neteisinga įvaikinti norinčiai šeimai iš karto jį įteikti ir paprasčiausiai palinkėti sėkmės. Apsisprendimas įvaikinti - sudėtingas ir ilgas procesas, o ne spontaniškas vienkartinis nutarimas. Tam neužtenka vien gero noro padėti savo tėvus praradusiam kūdikiui, tam reikia sugebėti įvertinti savo galimybes, sugebėjimus jį auginti ir auklėti. Taip pat turėti nemažai žinių apie įvaikinimą, kad vėliau būtų galima padėti vaikui pereiti įvairias psichologines krizes, apsaugoti nuo galimų emocinių traumų.
Paprastai dauguma įvaikinti nutarusių šeimų turi nemažai nerimo, baimių dėl įvairiausių dalykų. Pagrindiniai iš jų - kaip vaikas prisitaikys naujoje šeimoje, kada ir kaip reikės kalbėtis su juo apie tai, kad jis įvaikintas, kiek jo charakterio formavimąsi lems paveldėti genai, o kiek nuo mažens supanti aplinka ir t.t. Todėl šeimoms, norinčioms įsivaikinti, yra būtinas paruošiamasis laikotarpis, kurio metu jos, bendraudamos tarpusavyje, su socialiniu darbuotoju, su šeimomis, jau įvaikinusiomis vaikus, galėtų dalytis savo jausmais ir mintimis, naujai įvertinti save ir savo motyvus, gauti vertingos informacijos šia tema. Tai padeda joms jaustis stipresnėms, labiau pasitikinčioms ir daug sąmoningiau žengti tokį svarbų žingsnį.
Šis parengiamasis laikotarpis kartu yra ir laikas, kai socialinis darbuotojas turi galimybę pažinti šeimas ir įvertinti, ar jos yra tinkamai pasiruošusios įvaikinti, ar jose augdamas vaikas jausis saugus ir mylimas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai šeima, iš pradžių karštai troškusi įvaikinti, labiau suvokusi, kokie rūpesčiai jos ateity laukia, pati atidėjo savo ketinimus vėlesniam laikui arba visiškai jų atsisakė. Ir tai į gera tiek tokiai šeimai, tiek vaikui, kuris, vieną kartą tikrųjų tėvų atstumtas, apsaugomas nuo skausmingos palikimo traumos antrą kartą, kuri tampa labai reali įvaikinus paskubomis.
Taigi paruošiamasis laikotarpis visų pirma reikalingas tam, kad būtų apsaugomi įvaikinamo vaiko interesai. Pvz., Didžiojoje Britanijoje šis laikotarpis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, sudėtingesniais atvejais gali užtrukti ir ilgiau. Tai nėra daug, jei prisiminsime, kad natūraliai savo vaikučio šeima laukia devynis mėnesius, ir šis laikas labai prasmingas - ne tik kūdikio vystymosi ir augimo, bet ir tėvų psichologinio pasiruošimo jį priimti prasme.
Nemažai šeimų, norinčių įsivaikinti, nežino, nuo ko pradėti ir kur gauti apie tai informacijos. Šeimoms, svarstančioms įvaikinimo galimybę, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Siekiant aktyvinti įvaikinimą Kauno mieste, taip pat kad įtėvių šeimos atrankos, vertinimo bei jų rengimo procesas kuo labiau atitiktų įvaikinamo vaiko interesus, Kauno m. Vaikų gerovės centre “Pastogė” 2002 m. rugpjūčio mėn. buvo įsteigta Įvaikinimo tarnyba. Pagrindiniai jos uždaviniai aktyvinant įvaikinimą yra:
• kuo plačiau informuoti visuomenę apie įvaikinimą ir jo tvarką;
• keisti visuomenės požiūrį į įvaikinimą, darant šį reiškinį atviresnį ir suprantamesnį.
Taip pat Vaikų gerovės centre “Pastogė”, kol kas vienintelėje vietoje Lietuvoje, nemokamai organizuojamos parengiamosios įtėvių grupės. Jei susidomėjote, galite kreiptis:
Tel.: 31 09 50, 31 39 12.
Adresas: P.Plechavičiaus g. 21, Kaunas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę