){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Anksčiau gydytojams galėjo patarti tik jų praktika bei daugiau patirties turintys kolegos. Deja, kartu su praktika kartais ateidavo ir skaudžių nusivylimų. Pvz., 1884 metais vietinei anestezijai akių chirurgijoje buvo panaudotas kokainas. Z.Froidas jį plačiai rekomenduodavo kaip Naujojo pasaulio „magišką medžiagą", visų pirma – depresijai gydyti. Tuo metu kokainas vaistinėse buvo pardavinėjamas laisvai, be jokio recepto. Amerikos ir Europos farmacijos kompanijos pradėjo plačiai prekiauti kokainu kaip vaistu, naudingu daugelio klinikinių būklių atveju, pvz., sukarščiavus, susirgus šienlige. Visame pasaulyje kokainas tapo madingas kaip stimuliuojamasis preparatas. Praėjo ne vieneri metai, kol buvo nustatytas neigiamas šio vaisto poveikis –priklausomybė nuo narkotikų. Deja, priklausomas tapo ir artimas Z.Froido draugas (manoma, kad tai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl ko Z.Froidas nustojo gydyti vaistais ir ėmėsi psichologinių gydymo metodų). Atsisakyti kokaino pradėta tik nuo XX a. vidurio.
Šiuolaikiniai gydytojai, parinkdami gydymą savo pacientams, vis labiau vadovaujasi vadinamąja įrodymais pagrįsta medicina. Ji išpopuliarėjo tik paskutinį dešimtmetį. Kiekvienai ligai rekomenduojami gydyti vaistai skirstomi pagal tai, kokiam įrodymų lygiui (A, B, C ar D) jie priklauso – t.y. kiek yra atlikta jų veiksmingumą patvirtinančių klinikinių tyrimų.
Susirgę visi norime vartoti veiksmingus ir nekenksmingus vaistus, ir būtent klinikiniai tyrimai nustato, kurie vaistai atitinka šiuos reikalavimus.
Pavyzdžiui, norint nustatyti, ar naujas vaistas efektyvus, ar ne, surengiami bandymai su dviem pacientų grupėmis. Vienoje iš jų pacientai gauna tiriamojo vaisto, kita – placebo. Placebas – tai medžiaga, atrodanti lygiai taip pat, kaip ir tiriamoji medžiaga, bet visiškai neveiksminga (nors, kaip žinome, veikia vien įsitikinimas, kad vaistas padės). Grupės visiškai vienodos, skiriasi tiktai gydymu. Pacientai į grupes parenkami atsitiktiniu būdu, ir visi turi vienodą tikimybę patekti į bet kurią iš grupių. Apie tai, kad vaistinės medžiagos vartojamame preparate gali nebūti, perspėjama iš anksto, tai sumažina placebo veiksmingumą. Jei pacientas žino, kokį vaistą vartoja, – tyrimas vadinamas atviru. Jei pacientas nežino, bet gydytojas žino apie vartojamą preparatą, – tai aklas tyrimas, o, jei nežino nei pacientas, nei gydantis gydytojas, kuriai iš minėtųjų grupių priklauso konkretus pacientas, – tai dvigubai aklas tyrimas. Tokiu atveju vaistinio preparato tiekimu rūpinasi tyrimo užsakovas – paprastai vaistą sukūrusi farmacijos kompanija.
Pirmiausia, remiantis šiuolaikinėmis medicinos mokslo žiniomis apie ligų metu vykstančius biocheminius procesus organizme, sukuriamos potencialiai veiksmingos vaisto molekulės. Tam didžiosios farmacijos kompanijos skiria milijonines pinigų sumas. Be to, gali būti tiriamos ir seniai sukurtos cheminės medžiagos su naujai pastebėtu poveikiu arba augaliniai preparatai.
Klinikiniai vaistų tyrimai pradedami po vadinamosios ikiklinikinės fazės, t.y. ištyrus vaistą su ląstelėmis, audiniais ir gyvūnais. Jie skirstomi į keturias fazes:
• I fazė: Šioje fazėje nauji medikamentai tiriami tik su sveikais žmonėmis (50–100 dalyvių). Tikslas – nustatyti vaistinės medžiagos saugumą, dozavimą, jos kitimą organizme (biotransformaciją), pasiskirstymą audiniuose ir išsiskyrimą iš organizmo.
• II fazė: Medikamentas pirmą kartą duodamas tikslinei pacientų grupei, kuri serga tam tikromis ligomis. Stebimas laukiamas poveikis ir nepageidaujami poveikiai, kruopščiai ištiriamos viso paciento organų funkcijos prieš tyrimą, jo metu ir po jo. Šios fazės tyrimuose dalyvauja nuo 200 iki 300 pacientų.
• III fazė: Terapinis veikimas, ilgalaikis vaisto efektyvumas ir vartojimo saugumas įrodomi tyrimuose dalyvaujant dideliam pacientų skaičiui (1000 –3000 dalyvių). Ypač didelis dėmesys skiriamas šalutiniams poveikiams. Išanalizavus tyrimų rezultatus, gali būti pasiūlomas naujo vaisto registravimas.
• IV fazė: Įregistravus vaistą, jo jau gali išrašyti gydytojas. Šioje fazėje ir toliau ypač budriai stebima, ar nepasireiškia retų nepageidaujamų poveikių, vaistas gali būti lyginamas su kitais jau registruotais vaistais.
Molekulės sukūrimas laboratorijoje trunka 4–5 metus, ikiklinikiniai tyrimai – apie 1 metus, trys pirmos klinikinių tyrimų fazės – 5–7 metus, o vaisto registravimas – iki 2 metų.
Išduodami leidimą klinikiniams tyrimams atlikti Lietuvoje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Lietuvos bioetikos komitetas garantuoja, kad klinikiniai tyrimai bus atliekami, vadovaujantis principu – paciento interesai visada svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus, tiriamojo asmens teisės, saugumas ir gerovė bus apsaugoti, o klinikinių tyrimų rezultatai – patikimi.
Atliekant klinikinius tyrimus, dažnai tikrinami tie parametrai, kurie, kaip tikimasi, turi atspindėti sveikimą arba nepageidaujamus poveikius. Pvz., tiriant smegenų kraujotaką ir atmintį gerinančius vaistus, atliekami atminties, protinės būklės testai, tiriama ultragarsu galvos kraujotaka, užrašoma elektoencefalograma. Kaip klinikinių tyrimų pavyzdį pateiksiu keletą iš daugelio vinpocetino tyrimų. Vinpocetinas yra augalinės kilmės vaistas, sukurtas nedaug pakeičiant iš žiemės augalo (Vinca minor) išskiriamo alkaloido vinkamino molekulę.
Gildforde, Anglijoje, atliktas tyrimas, kurio metu vinpocetino buvo skiriama vidutinio ir sunkaus laipsnio demencija sergantiems pacientams. 203 atsitiktiniu būdu parinkti pacientai dalyvavo placebu kontroliuojamame tyrime ir 6 savaites tris kartus per dieną vartojo 10 mg ar 20 mg vinpocetino arba placebo. Vartojant tiek vieną, tiek kitą vinpocetino dozę, sunkių nepageidaujamų poveikių nepastebėta. Teigiamas poveikis, palyginti su placebu, stebėtas abiejose vinpocetiną vartojusių pacientų grupėse. Nepageidaujamų poveikių dažnis placebo ir tiriamo vaisto grupėje nesiskyrė (kaip nepageidaujamas poveikis vertinamas bet koks naujas įvykis, nors jis gali būti ir nesusijęs su vaistu, pvz., galvos skausmas, peršalimas, kojos lūžimas). Pagal tai, kad šalutiniai poveikiai nesiskyrė vaisto ir placebo grupėje, vaistas yra vertinamas kaip saugus. Šiame tyrime nebuvo pastebėta veiksmingumo skirtumo (pagal atliktus testus ir skales) tarp 10 ir 20 mg vartojusių pacientų grupių, dėl to nuspręsta, kad vartoti didelę dozę vinpocetino nėra tikslinga.
Kito klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad vinpocetinas pasižymi atmintį gerinančiomis savybėmis ne tik pacientams, kuriems pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, bet ir sveikiems žmonėms. Dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 12 sveikų savanorių 25–40 metų amžiaus moterų. Tiriamosios vartojo po 40 mg vinpocetino 3 kartus per dieną. Trečią tyrimo dieną praėjus valandai po rytinės dozės trumpalaikei atminčiai įvertinti buvo atliekamas Strenbergo atminties įvertinimo testas. Atminties funkcijos buvo daug geresnės po vinpocetino vartojimo. Kitame dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime vinpocetiną vartoję tyrimo dalyviai taip pat pasižymėjo daug geresniais dėmesio ir atgaminimo rodikliais. Jei smegenų kraujotakos nepakankamumu sergantys pacientai iš 10 perskaitytų žodžių galėjo vidutiniškai atpažinti 6, tai vartojantieji vinpocetiną galėjo atpažinti visus.
Ultragarsiniai (doplerio) galvos smegenų kraujotakos tyrimai vartojantiems vinpocetiną pacientams patvirtina, kad jis veiksmingai gerina smegenų kraujotaką: išgėrus vinpocetino, po kelių valandų ultragarsu pastebimas mažesnis kraujagyslių pasipriešinimas negu iki vaisto vartojimo.
Dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose, tiek gydytojai, tiek pacientai prisideda prie medicinos mokslo progreso, gydytojai sužino daugiau apie naujausius medikamentus, o pacientams suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti naujausiais gydymo būdais, kartu išbandant naujų vaistų saugumą ir veiksmingumą. Atliekant klinikinius tyrimus, dėmesio centre yra ligonių saugumo apsauga bei privatumas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę