Niekada nedirbau dėl pinigų. Visada džiaugiuosi, jeigu pasiseka. Smagu, kai pacientai lieka patenkinti. Mano darbo sritis – bedančiai (taip juos vadinu). Su jais dirbu jau daugiau nei 10 metų. Tai pati sudėtingiausia, bet man mieliausia odontologijos sritis. Malonu, kai žmogus vėl gali šypsotis gražia šypsena. Mano darbo stažas tikrai didelis. Tačiau man labai patinka šis darbas. Turbūt tai ir palaiko tą energiją ir sveikatą. O žurnalus ir knygas apie dantis galiu skaityti nors ir visą naktį, kitokios knygos visiškai nedomina. Manau, jog dirbant reikia turėti daug žinių, patirties ir nuojautos, bei, žinoma, atsidavimo, tada ir dirbti sekasi puikiai.
Baigusi mokslus, dirbau Medicinos institute, protezų skyriuje. Ten pat skaičiau paskaitas (šešerius metus). Bet paskaitas skaityti ne itin patiko, nes nelabai ką bendra turėjau su partiniais, kurie užkraudavo man daug papildomo darbo. Namo grįždavau tik vėlai vakare, tai vyras net durų neatidarydavo ir sakydavo: „prašom eiti į kitą viešbutį, čia visos vietos jau užimtos!“. Be to, pradėjo mane verbuoti į partiją, tad teko išeiti. Mano tėvas penkiolika metų buvo išvežtas į Sibirą už tai, kad neįtiko valdžiai. Tad jokiu būdu nenorėjau į visa tai veltis. Tada perėjau į stomatologijos kliniką, kur 20 metų dirbau skyriaus vedėja. Čia dirbti labai patiko, įdiegiau nemažai naujų odontologijos principų. Tuo metu ši klinika jau buvo gana moderni ir žinoma. Čia gydytis atvykdavo aukščiausi šalies pareigūnai. Bet per tuos 20 metų klinika labai išaugo, atėjo nemažai naujų darbuotojų, daug kas pasikeitė. Pradėjo skirtis mano ir jų požiūriai, todėl nutariau atsisakyti vedėjos pareigų. Vėliau išėjau dirbti privačiai (buvau viena iš pirmųjų Kaune). Nuo 1994 iki 2005 m. turėjau savo kabinetą. Dirbau labai daug, nes, norint išlaikyti privatų kabinetą, reikia daug pinigų. Bet norėjosi šiek tiek laiko skirti ir šeimai, todėl ilgainiui perėjau pas kolegę, kur dirbdavau dvi dienas per savaitę, o kitas laikas – laisvas.
Neseniai grįžau iš Vokietijos, kur atostogavau ir atšvenčiau savo 80-ąjį gimtadienį. Ta proga pusbrolio pastangų dėka buvo išspausdintas straipsnis laikraštyje „Kauno diena“. Pamenu, ruošiausi fotografo atėjimui. Dėl to į kišenę įsidėjau šukas ir lūpdažį, kad galėčiau pasigražinti prieš fotosesiją. Tačiau buvo labai daug darbo, laukiamajame – daugybė žmonių, tad net nepastebėjau, kai atėjo fotografas ir mane nufotografavo. O šukas ir lūpdažį prisiminiau tik eidama namo. Matyt, buvau taip susikaupusi ir įsijautusi į savo darbą, jog nieko aplinkui nepastebėjau. Bet vėliau pamačiau, kad ta nuotrauka visai nebloga išėjo. Tad pamaniau, kad už šukas ir lūpdažį daug geriau yra ta ekstazė, atsidavimas darbui. Mano toks būdas – visą savo gyvenimą aš atsiduodu kitiems. O ką nors daryti dėl savęs tiesiog tingiu.
Gerai mokiausi, ypač sekėsi matematika, tad norėjau studijuoti kažką iš tos srities. O mama norėjo, kad būčiau gydytoja. Ji mane labai energingai su teta įtikinėjo. Kadangi buvau paklusni, sutikau. Tačiau labai bijojau kraujo, todėl pasirinkau odontologiją. Maniau, baigsiu mokslus, o paskui jau būsiu savarankiška ir galėsiu rinktis tai, ką norėsiu. Tačiau, kai prasidėjo praktikos darbai, pradėjo sektis ir visai patikti. Labai daug mokiausi, dar dirbau laborante. Į šokius laiko nelikdavo – per visą studijų laikotarpį buvau tik kartą. Kai baigiau studijas, darbas pradėjo dar labiau patikti. Vėliau ištekėjau, gimė vaikai. Tai taip ta matematika ir liko. Bet vaikams visada mielai padėdavau spręsti uždavinius – nors čia atsigriebdavau.
Vėliau išmokau vokiečių kalbą, kad galėčiau skaityti medicininę literatūrą. Giminės iš JAV siųsdavo brangias knygas (kurios kainuodavo ir po tris šimtus dolerių – tais laikais tai buvo milžiniškos sumos). Dėl to ir galėjau įdiegti naujus metodus odontologijoje. Tik išvažiuoti negalėjau, nes buvau gimusi Prancūzijoje. Tik vėliau, kai jau galėjau išvažiuoti iš šalies, susipažinau su medikais iš įvairių šalių (su jais bendrauju iki šiol). Anksčiau mokydavausi iš jų, nes Vakarų šalių odontologija buvo daug modernesnė. Tačiau šiandien, manau, Lietuvoje odontologija jau nemažai pasiekusi. O kai kur gal net ir modernesnė. Tai labai priklauso ir nuo paties mediko apsiskaitymo, išsilavinimo lygio. Aš galėjau mokytis iš geros literatūros, taip pat gaudavau ir vaizdo įrašus. Tais laikais tai buvo tikrai retas dalykas. Buvo net vienas kuriozinis atvejis su tomis vaizdajuostėmis. Kartą giminės siuntė man per Vokietiją keletą kasečių mano vardu ir adresu. O tuo metu muitinėse galbūt nebuvo galimybės jas peržiūrėti. Tai jie pamanė, jog tose kasetėse kažkas slapto ar nelegalaus. Mane pasikvietė vyr. gydytoja ir sako: „skambino iš saugumo ir klausė, kokiom ten kasetėm užsiiminėji? Baik, nes bus blogai,“ – perspėjo. Dėl to niekaip negalėjau jų gauti. Bet atsitiktinai susipažinau su vienu diplomatu, kuris kaip tik važiavo į Vokietiją. Jis man pasisiūlė parvežti tas kasetes, nes jo, kaip diplomato, muitinėje netikrina. Tai taip jos pagaliau atsidūrė Lietuvoje. Bet žiūrėdavau jas viena slapčiomis, nes vis dar buvo baisu, kad niekas nesužinotų. Iki kokio lygio čia buvo viskas griežta.
Žmonės sako, kad vaikas pats turi rinktis specialybę. Bet nebūtinai. Pvz., mane mama įgrūdo į mediciną, ir, nors pirmus dvejus metus verkiau, bet vėliau pripratau. O vėliau paaiškėjo, jog aš šioje srityje esu gabi. Aišku, šiuolaikiniam jaunimui taip jau nenurodysi. Mano vaikai patys rinkosi specialybes: sūnus studijavo architektūrą, dukra – ekonomiką (ji gabi matematikai, kaip ir aš). Tačiau mes buvome patenkinti jų pasirinkimu, todėl neprieštaravome. Anūkai irgi savarankiškai rinkosi profesijas: vienas baigė informatikos mokslus, anūkė – architektūrą, o jaunesnysis anūkas – menininkas (baigė Konservatorijoje šokį). Labiausiai jaudinomės ir prieštaravome jaunėlio pasirinkimui, tačiau nieko padaryti negalėjome, anūkas buvo užsispyręs ir savo nuomonės tvirtai laikėsi. Taigi, kad ir kaip gaila, nė vienas nėra medikas, nors aš ir norėjau, kad kas nors tęstų mano darbus, kam galėčiau perduoti savo patirtį.
Mano vaikystė buvo sunki – dirbti pradėjau nuo paauglystės. Tada dar gyvenome Vilniuje. Tėvas turėjo gerą tarnybą. Gyvenome gerai, tėvai samdė auklę ir namų tvarkytoją. Tačiau, kai man buvo trylika metų, mano tėvą suėmė. Prasidėjo sunkūs laikai. Mama buvo pripratusi prie poniško gyvenimo, tad jai buvo gana sunku prisitaikyti prie naujų sąlygų. Teko iniciatyvos imtis man. Vienas pažįstamas įdarbino mane sanitare vienoje ligoninėje. Ten dirbdama gaudavau maisto davinius, kuriuos nešdavau namo. Taigi buvau šeimos maitintoja. Vėliau išsikraustėme į mamos tėviškę netoli Vilkaviškio. Ten taip pat buvo nelengva – į mokyklą eiti toli, žiemą klampojom per didžiules pusnis. O namie dar ir visus ūkio darbus nudirbti reikėjo. Tačiau, nepaisant visko, mokiausi labai gerai, todėl peršokau net dvi klases, o ir institute buvau jauniausia savo grupėje (diplomą gavau būdama 21 metų). Manau, kad ta sunki vaikystė labai užgrūdino ir pripratino dirbti. Dėl to darbas visą gyvenimą man buvo didelis malonumas.
Po nepriklausomybės – radikaliai. Tačiau ir anais laikais odontologija buvo pasiekusi, tik nebuvo reikalingų medžiagų. Aš važiuodavau į tobulinimosi kursus Maskvoje. Ten susipažinau su Kremliaus ligoninės vyriausiąja seserimi, tai pas ją nusipirkdavau nemažai medžiagų. Tuo metu Maskvoje buvo aukšto lygio medicinos paslaugos, tad daug ko išmokau. O jie, kai atvykdavo pas mane, tai kopijuodavosi ir konspektuodavosi mano knygas, nes tokių tuo laiku niekas neturėjo.
Svarbu tinkamai maitintis. Taip pat daug ką daro genai. Pvz., mano dantys labai geri, paveldėjau iš mamos. Tik pora dantų yra pašalinti dar jaunystės laikais. (Kai išmokome rauti replėmis, tai reikėjo pasipraktikuoti, todėl ir išrovėm viena kitai po keletą dantų). Be to, labai svarbu atidžiai valyti dantis, tada jie ilgiau išlieka sveiki ir gražūs. O kažkokių stebuklingų receptų tikrai neturiu.
Dažniausiai sode. Labai patinka dirbti įvairius lauko darbus, prisiliesti prie žemės. Patinka gamta, grynas oras. Taip pat labai mėgstu vairuoti. Dažnai išvažiuoju iš miesto pasigrožėti gamta. Ypač patinka Suvalkijos lygumos, kur gali matyti labai toli. Tada mano akys atsigauna po įtemptos darbo dienos.
Mėgstu muziką. Tik nepatinka eiti į didelius susibūrimus. Turbūt jau pervargstu per dieną nuo to žmonių šurmulio. Geriau klausausi namie. Mėgstu įvairią muziką: Bethoveną, Andrea Rio, Štrausą. Visai neseniai įsirašiau Seline Dion koncertą. Taip pat patinka operos. Turiu jų nemažai įsirašiusi. Dar studijų laikais beveik kas vakarą eidavau į operą Kaune. Labai patikdavo, beveik visas arijas mokėjau mintinai. Dabar į operos teatrą nueinu retai, nebent rodoma kažkas ypatingo. Didelį įspūdį paliko Los Andžele matyta opera, kurioje dainavo P.Domingo.
Tarybiniais laikais galėjau keliauti tik po Sąjungos šalis. Dažnai atostogaudavau Bulgarijoje. Dar lankiausi Rumunijoje, Vengrijoje – labai patiko Budapeštas. Po nepriklausomybės atgavimo net šešerius metus iš eilės atostogavau Maljorkoje, vis dar nuvažiuoju į Bulgariją. Bet pastaruoju metu atradau Juodkrantę. Čia taip puiku, tokia nuostabi gamta, nesinori važiuoti į jokius užsienius. Dabar dažniau važiuoju atostogauti pas draugus, pvz., į Vokietiją. Labai gražūs Vokietijos miestai. Ypač patinka Berlynas, esu buvus Drezdene, Bonoje, Leipcige, Kiolne. Dar stengiuosi kuo dažniau nuvažiuoti į Prancūziją, nes ten gimiau (Fontenblo vietovėje). Gal ir keista, tačiau nelabai mėgstu lankytis naujose nematytose vietose. Mieliau važiuoju į tas, kur jau kartą buvau ir kur labai patiko. Ten jaučiuosi labai gerai, puikiai pailsiu.
Prisimenu viešnagę pas draugą Los Andžele. Jis pasiūlė dviračiu važiuoti į pliažą. Maniau – netoli, todėl sutikau. Bet vėliau paaiškėjo, jog teks važiuoti per visą miestą daugybę kilometrų, o buvau nevažiavusi dviračiu jau daugiau nei 20 metų. Na, bet ką darysi, sutikau, tai ir turėjau važiuoti Tai buvo tikrai drąsus poelgis, gavau nemažai adrenalino. Automobilių daugybė, aš vos pasėdžiu ant to dviračio, bet ištvėriau. Tas pats draugas dar mane skraidindavo savo nedideliu lėktuvu. Šeima su juo niekad neskrisdavo, bijodavo. O aš, nors ir bijojau, bet vis tiek skridau. Manau, esu drąsi, todėl nieko ir nebijau.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę