){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmonės su elektromagnetine spinduliuote susiduria kiekvieną dieną. Radijo bangos, matomoji šviesa, infraraudonieji, ultravioletiniai, rentgeno spinduliai - tai vis elektromagnetinių spindulių, tik skirtingų bangų ilgio ir dažnio pasireiškimas. Kintančių erdvės ir laiko atžvilgiu elektrinių ir magnetinių laukų ryšys vadinamas elektromagnetiniu lauku. Jeigu nebūtų šio ryšio, elektromagnetinių bangų įvairovė nebūtų tokia didelė, kokia yra iš tiesų. Nebūtų nei radijo bangų, nei šviesos.
Gamtoje sutinkami tiek natūralūs, tiek dirbtiniai (t.y. sukurti žmogaus ūkinės veiklos šaltiniai). Elektros srovės, elektrinio ir magnetinio lauko atradimas bei pritaikymas moksle ir technikoje susijęs su sparčiu technologijų vystymusi. Tačiau nereikia užmiršti, kad elektromagnetinis spinduliavimas yra aktyvus biologinis veiksnys, kurį reikia mokėti saugiai naudoti bei žinoti, kaip jis gali paveikti žmogaus organizmą.
Medicinoje įvairių dažnių (žemo, ultraaukšto, aukšto) elektromagnetinė spinduliuotė sėkmingai naudojama raumenų spazmų, audinių uždegiminiams procesams gydyti. Medicinoje elektroforeze gydomos ligos, t.y. elektros laukas padeda vaistams patekti pro ląstelių membranas. Nedidelio stiprumo elektromagnetiniu lauku galima stimuliuoti žmogaus imuninę sistemą. Be to, jau įprasta naudoti rentgeno spinduliuotę diagnozuojant ligas bei ultravioletinį spinduliavimą kosmetologijoje. Be abejo, minėtais atvejais elektromagnetinė spinduliuotė naudojama prižiūrint kvalifikuotam gydytojui ar medicinos personalui.
Tačiau stiprus elektromagnetinis laukas gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Su didesniu poveikiu susiduria kai kurių profesijų darbuotojai, aptarnaujantys radiolokacines stotis, aukšto dažnio generatorius, elektros perdavimo linijas, radiotechninius įrenginius. Šiais atvejais didelio tankio elektromagnetinė spinduliuotė gali paveikti jautresnes žmogaus audinių struktūras. Jautresni elektromagnetinės spinduliuotės šiluminiam poveikiui yra akies audiniai, centrinė nervų sistema, vyriškos sėklidės, dėl ilgalaikio poveikio gali pakisti kraujas. Darbo aplinkoje kenksmingo elektromagnetinio lauko poveikio išvengiama ekranuojant spinduliuotės šaltinius, įrengiant distancinio valdymo įtaisus bei dėvint apsauginius darbo drabužius, apsauginius akinius. Be to, specialistai, aptarnaujantys elektromagnetinės spinduliuotės šaltinius, periodiškai privalo tikrintis sveikatą, dalyvaujant terapeutui, oftalmologui, neurologui, tirti kraują.
Mūsų buityje gana plačiai paplito buitinė technika, kurios veikimas pagrįstas elektromagnetinėmis bangomis: mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai, namų kompiuteriai ir, žinoma, kita jau įprasta technika - šaldytuvai, skalbimo mašinos, televizoriai. Nesaugiai eksploatuodami minėtus buitinius prietaisus, mes rizikuojame savo sveikata. Dažnai didesnį pavojų sveikatai gali turėti ne elektromagnetinės spinduliuotės poveikis, o blogai izoliuotais laidais tekanti elektros srovė. Kenksmingo poveikio sveikatai išvengsite atidžiai perskaitę naudojimo instrukciją ir kruopščiai techniškai prižiūrėdami buitinę techniką, o ypač techniką, spinduliuojančią labai aukšto dažnio elektromagnetines bangas, t.y.mikrobangų krosneles, mobiliuosius telefonus. Kai spinduliavimas neviršija normatyvų, kenksmingo poveikio sveikatai nepajusime (mikrobangų krosnelių spinduliavimas 45-55 cm atstumu turi būti ne didesnis nei ribinis dydis 10 mW/cm2).
Gyventojams reikėtų žinoti paprastas, bet būtinas saugaus elgesio su buitiniais prietaisais taisykles:
• nukentėjus nuo stipraus elektros srovės arba elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, nedelsiant kreiptis į gydytoją;
• nepalikti vaikų be priežiūros šalia veikiančių buitinių prietaisų;
• atsargiau elgtis su buitiniais elektros prietaisais žmonėms, kuriems įstatyti elektrostimuliatoriai;
• nuo televizoriaus, namų kompiuterio būtina laikytis ne mažesnio kaip 50-60 cm atstumo;
• pageidautina, kad miegamuosiuose būtų tik būtiniausia buitinė technika.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę