){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Užsienyje jau seniai pastebėta ir iškelta dirbančiųjų su kompiuteriu sveikatos problema, pas mus - tik prabylama. 1998 m. gruodžio 1-2 dienomis Vilniuje,. Litekspo parodų rūmuose, vyko pirmoji tarptautinė paroda ir konferencija “Profesinė sauga ir sveikata”. Viena iš giliai analizuotų temų - darbas su kompiuteriu. Atskleistas ne tik tiesioginis, fiziologinis, bet ir psichologinis (iki tol mums negirdėtas) poveikis žmogui. Remtasi Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse (kur padėtis panaši) neseniai atliktais tyrimais bei apklausomis.
Vienoje Baltarusijos gamykloje atliktas tyrimas rodo, jog dirbantiems su kompiuteriais ilgiau nei 4 val. dažniausiai pasireiškė kaulų, raumenų, kraujo apytakos ir nervų sistemos bei odos ir regėjimo patologiniai pakitimai. Jų simptomai - greitas nuovargis, galvos skausmai, dirglumas, depresija ir pan. Kad kuo mažiau būtų žalojama žmogaus sveikata, siūloma dirbti tik aukštos kokybės, sertifikuotais kompiuteriais, laikytis nustatytų profesinės saugos reikalavimų. Organizuojant darbo procesą, laikytis fiziologinių ir higieninių normų reikalavimų, nuolat kontroliuoti darbo sąlygas ir t.t.
Kito tyrimo metu visiems tirtiems dirbantiems su kompiuteriu nustatytas regos įtampos kenksmingumas. 25 proc. dirbančiųjų nebuvo taikomas darbo ir poilsio režimas - t.y. buvo viršyta higienos norma. Regos ir įtampos faktinio kenksmingumo dydis priklauso nuo darbo su kompiuteriu trukmės, t.y. nuo darbo ir poilsio režimo. O elektromagnetinio ir elektrostatinio lauko įtampos nustatytų dydžių svyravimais priklauso nuo kompiuterio klasės ir darbo vietos, bet ne nuo darbo laiko su kompiuteriu trukmės.
Esant netinkamam aplinkos apšvietimui ir naudojamai displėjaus rūšiai, pasireiškia dirbančiųjų regos sutrikimo simptomai: akys parausta, tampa jautrios šviesai, peršti ir t.t.
Fiziologiniai-cheminiai veiksniai ne tik daro tiesioginį poveikį tam tikriems organizmo fiziologiniams procesams, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Vien žinojimas, jog yra kenksmingas veiksnys, kelia baimę, kad galima prarasti sveikatą ar net gyvybę. Kenksmingo veiksnio įtaka gali būti perdėta. Tai atsitinka, kai įvedama nauja technika ar technologija, pvz., kompiuterizavimas. 40-yje įvairių Vilniaus firmų atlikta darbuotojų apklausa. Susisteminus duomenis padarytos išvados: didžioji dalis dirbančiųjų - jauni žmonės, iki 44 m. amžiaus. 55 proc. dirba 6 val. ir ilgiau, 40 proc. - 4 val. Daugiau kaip 30 proc. respondentų darbo vietą apibūdina kaip nekomfortišką, o 25 proc. - kaip nepatogią. Padaryta išvada, kad dirbantieji psichologiškai prisitaiko prie darbo vietos ir pradeda ignoruoti komforto pojūtį. Nė vienoje kompiuterio darbo vietoje nėra atramėlės kojoms, o 92,5 proc. neturi dokumento laikiklio. Darbo stalo plotas nėra pritaikytas darbui su kompiuteriu (dažniausiai naudojami paprasti stalai). 77.5 proc. neturi atramėlės riešui nei prie klaviatūros, nei prie pelės. 30 proc. kompiuteriai neturi ekrano filtro ir 95 proc. apklaustųjų dirba nuo 4 iki 8 val.
Norint sumažinti psichosocialinio streso poveikį dirbant su kompiuteriu, reikia keisti socialinę ir techninę sistemą, įvertinant darbo aplinkos poveikį.
Kompiuteriai paspartina streso atsiradimą, be to, keičia darbo pobūdį: atsiranda daugiau monotonijos, didesnės galimybės darbą kontroliuoti, darbas tampa labiau socialiai izoliuotas, atsiranda priklausomybė nuo kompiuterio programos, mažiau galimybių savarankiškai planuoti darbo laiką. Padidėja fiziologinė įtampa, kadangi darbas yra sėdimas ir mažai galimybių keisti kūno padėtį. O kur dar kiti faktoriai, pavyzdžiui, triukšmas, elektromagnetiniai spinduliai, oro temperatūra ir t.t.
Pirmieji streso simptomai - tai apetito stoka, kūno svorio mažėjimas, atminties pablogėjimas, nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, mieguistumas. Vėliau dėl padidėjusios cholesterolio ir gliukozės koncentracijos vystosi širdies vainikinių kraujagyslių ligos, dėl išsiskiriančių vazokonstrikcinių medžiagų padidėja arterinio kraujo spaudimas, o dėl padidėjusios steroidų koncentracijos kraujyje ir dėl skrandžio rūgščių išsiskyrimo atsiranda stresinės skrandžio opos. Dirbančiųjų su kompiuteriu psichofiziologiniai tyrimai leidžia teigti, jog šis darbas reikalauja didelės nervinės fizinės įtampos, blogėja dėmesys, pastabumas. Darbo režimas nėra pakankamai reglamentuotas, nedaromos būtinos pertraukėlės, dirbama ilgiau nei 40 val. per savaitę. Tai gali pakenkti sveikatai. Kompiuterizuotų darbo vietų ergonominis įrengimas neatitinka higieninių reikalavimų, o tai sukelia papildomą fiziologinę įtampą ir gali būti viena iš streso priežasčių.
• Dirbantis su kompiuteriu privalo periodiškai tikrinti sveikatą kartą per dvejus metus.
• Patalpos turi būti nuolat vėdinamos.
• Atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio ekrano užpakalinės pusės - ne mažesnis kaip 2 m (nes užpakalinė pusė spinduliuoja dar labiau), o vienoje eilėje sustatytų videoterminalų atstumas tarp šoninių sienų ne mažesnis kaip 1.2 m.
• Atstumas nuo galinės sienos, kurioje yra durys, iki darbo stalo turi būti ne mažesnis 1.2 m.
• Atstumas nuo operatoriaus akių iki ekrano turi būti ne mažesnis kaip 40 cm.
• Kėdė turi atitikti ergonominius reikalavimus: būti su pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, su alkūnramsčiais. Būtina atramėlė kojom. (Kėdė turi būti pritaikyta darbuotojui, o ne darbuotojas turi taikytis prie kėdės.)
• Nepertraukiamo darbo su kompiuteriu trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 1 val. (Tarp jų reikia pailsėti, pavaikščioti). Vidutiniškai kas dvi valandas turi būti daromos pertraukėlės (10 - 15 min.), kurių laiką gali reglamentuoti darbdavys.
AKIŲ IR BENDRINIAM NUOVARGIUI SUMAŽINTI MED. DR. JŪRATĖ NEVERAUSKIENĖ SIŪLO MAŽŲ PERTRAUKĖLIŲ METU ATLIKTI ATPALAIDUOJANČIUS PRATIMUS:
• Keletą kartų stipriai užsimerkti ir atsimerkti.
• Pakelti akis į viršų ir sukti ratu pagal laikrodžio rodyklę, vėliau prieš laikrodžio rodyklę. Kartoti keletą kartų.
• Sėdint žiūrėti tiesiai priešais save į tolimą objektą (galima žiūrėti pro langą) 2-3 sek., po to fiksuoti žvilgsnį į savo nosies galiuką 2-3 sek. Kartoti keletą kartų.
• Stovint arba sėdint priglausti delną prie sienos pečių aukštyje ir stumti sieną. Pirštai išskėsti taip, kad maksimaliai liestųsi su siena. Svoris turėtų būti vienodas visiems 5 pirštams, delnams, peties sąnariui. Tai turi tęstis iki 60 sek. Pakartoti tai kita ranka iki 10 kartų. Jeigu patogu, pratimą galima atlikti abiem rankom iš karto - taip sutaupysite laiką.
• Užmerkti akis ir jas pamasažuoti rodomųjų pirštų galiukais (iki 30 sek.).
• Tačiau reikia prisiminti, kad akių nuovargis gali vystytis esant netinkamai korekcijai, pablogėjus regėjimui ar esant netinkamam darbo vietos apšvietimui. Akių nuovargį galima mažinti specialiais lašeliais.
Kiekvienu neaiškiu atveju reikia kreiptis į akių gydytoją.
Akių gydytoja med. dr. Jūratė Neverauskienė,
Tel.: ( 8 27) 33 15 11,
33 15 55.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę