){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiekvieną dieną mes įkvėpiame apie 20 tūkstančių kartų. Pakanka sustabdyti deguonies srautą į kraują 7-8 minutėms, ir smegenų žievėje įvyksta negrįžtami pokyčiai. Oras palaiko daugybę mūsų organizmo biocheminių reakcijų. Todėl mūsų sveikata labai priklauso nuo jo kokybės.
Atmosferos oras prie Žemės paviršiaus paprastai susideda iš azoto (78.09%), deguonies (20,95%), anglies dioksido (0,03-0,04%). Likusios dujos užima mažiau nei 1%, ir tai yra argonas, ksenonas, neonas, helis, vandenilis, radonas ir kt. Tačiau, pramonės įmonių ir gatvių transporto emisijos pažeidžia komponentų santykį. Todėl verta apsvarstyti , kuo mes kvėpuojame, ir kaip apsisaugoti nuo "dujų atakos".
Smogo grėsmė
Žmogaus plaučiai sudaro iki 100 kv.m paviršiaus. Juose oras tiesiogiai kontaktuoja su krauju, kuriame ištirpusios beveik visos įeinančios medžiagos. Iš plaučių jos veikia organizmą (išskyrus kūno detoksikacijos organą – kepenis) 80-100 kartų stipriau nei per virškinamąjį traktą ryjant.
Įkvėpiamas oras užterštas apie 280 toksiškų junginių. Tai sunkiųjų metalų druskos (Cu, Cd, Pb, Mn, Ni, Zn), azoto ir anglies oksidas, amoniakas, sieros dioksidas. Ramiu oru šie kenksmingi junginiai nusėda prie Žemės paviršiaus tankiu sluoksniu- smogu- ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Karštu periodu veikiami ultravioletinių spindulių, kenksmingų dujų mišiniai virsta į dar kenksmingesnes medžiagas - fotooksidantus.
Kiekvieną dieną žmogus įkvepia iki 20 tūkstančių litrų oro. Per mėnesį dideliame mieste gali gauti toksinę dozę. Dėl to sumažėja imunitetas, atsiranda kvėpavimo ir neurologinės ligos. Tai ypač neigiamai veikia vaikų sveikatą.
Apsaugos priemonės
1. Apsaugoti kūną nuo sunkiųjų metalų prasiskverbimo į ląsteles padeda arbata iš medetkų, ramunėlių, šaltalankių ir erškėtuogių.
2. Kai kurie augalai sėkmingai naudojami toksiškoms medžiagoms išvesti, pavyzdžiui, kaliandra. Pasak ekspertų, būtina valgyti bent 5 g šio augalo per dieną (apie 1 šaukštelį).
3. Gebėjimą susieti ir pašalinti sunkiuosius metalus taip pat turi česnakas, sezamo sėklos, ženšenis ir daugelis kitų augalinės kilmės produktų. Efektyvios yra ir obuolių sultys, kuriose yra daug pektinų - natūralių adsorbentų.
Miestas be deguonies
Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų ir transporto taršos metropolijos gyventojai nuolat susiduria su deguonies trūkumu. Taigi, deginant 1 kg anglies ar medienos, sunaudojama daugiau kaip 2 kg deguonies. Vienas automobilis per 2 darbo valandas absorbuoja tiek deguonies, kiek medis išskiria per 2 metus.
Deguonies koncentracija ore dažnai siekia 15-18%, o norma yra apie 20%. Iš pirmo žvilgsnio, tai nedidelis skirtumas - tik 3-5%, tačiau mūsų organizmas jį jaučia. 10% ar mažesnis deguonies lygis ore yra žmonėms jau mirtinas. Deja, pakankamas deguonies kiekis gamtoje yra tik miesto parkuose (20,8%), priemiesčio miškuose (21,6%) ir prie jūrų ir vandenynų (21,9%) krantų. Padėtį apsunkina ir tai, kad kas 10 metų plaučių plotas sumažėja 5%.
Deguonis gerina protinius sugebėjimus, atsparumą stresui, skatina koordinuotą vidaus organų darbą, gerina imunitetą, mažina svorį, normalizuoja miegą. Mokslininkai apskaičiavo, kad jei Žemės atmosferoje būtų 2 kartus daugiau deguonies, žmonės šimtus kilometrų galėtų nubėgti nepavargę.
Deguonis sudaro 90% vandens molekulės masės. Žmogus sudarytas iš 65-75% vandens. Smegenys sudaro 2% viso kūno svorio ir sunaudoja 20% deguonies kiekio, patenkančio į organizmą. Be deguonies ląstelės neauga ir miršta.
Apsaugos priemonės
1. Norint pakankamai prisotinti organizmą deguonimi, būtina vaikščioti mažiausiai valandą. Įprastas medis generuoja deguonies kiekį, reikalingą 4 žmonių šeimai.
2. Siekiant kompensuoti deguonies trūkumą organizme, gydytojai rekomenduoja gerti sūdytą ir mineralinį šarminį vandenį, rūgusio pieno gėrimus, sultis.
3. Deguonies kokteiliai padeda atsikratyti hipoksijos. Nedidelė kokteilio dalis yra lygiavertė pasivaikščiojimui miške.
4. Deguonies terapija yra gydymo metodas, pagrįstas dujų mišinio su padidėjusia deguonies koncentracija kvėpavimu.
Oro spąstai patalpose
Miesto gyventojai apie 80% savo laiko praleidžia patalpose. Mokslininkai nustatė, kad patalpų oras 4-6 kartus labiau užterštas nei išorės ir 8-10 kartų toksiškesnis. Tai formaldehidas ir fenolis iš baldų, sintetinių audinių, kilimų, kenksmingos medžiagos iš statybinių medžiagų (karbamidas iš cemento gali išskirti amoniaką), dulkės, naminių gyvūnų plaukai. Tuo pačiu metu miestų patalpose deguonies reikšmingai mažiau, dėl ko žmogus susiduria su deguonies trūkumu (hipoksija).
Dujų viryklė taip pat neigiamai paveikia namų atmosferą. Šiuo atveju, lyginant su lauko oru, yra 2,5 karto daugiau kenksmingų azoto oksidų, 50 kartų daugiau sieros junginių, fenolio - 30-40%, anglies oksidų - 50-60%.
Tačiau pagrindinis patalpų blogis yra anglies dioksidas, kurio pagrindinis šaltinis yra žmogus. Mes iškvepiame nuo 18 iki 25 litrų šių dujų per valandą. Naujausi užsienio mokslininkų tyrimai parodė, kad anglies dioksidas turi neigiamą poveikį žmogaus organizmui net ir esant mažai jo koncentracijai. Gyvenamosiose patalpose anglies dioksidas neturėtų būti didesnis kaip 0,1%. Kai kambaryje anglies dioksido koncentracija yra 3-4%, žmogus dūsta, kyla galvos skausmas, spengimas ausyse, širdies ritmas sulėtėja. Vis dėlto, nedidelis (0,03-0,04%) anglies dioksido dujų kiekis yra reikalingas fiziologiniams procesams palaikyti.
Apsaugos priemonės
1. Labai svarbu, kad oras kambaryje būtų "lengvas", t. Y. jonizuotas (prisotintas neigiamais jonais- anijonais). Anijonai skatina ląstelių medžiagų apykaitą, suteikia jėgų, pakelia apetitą, valo kraują ir teigiamai veikia nervų sistemą – štai kodėl jis dar yra vadinamas „oro vitaminu“. Sumažėjus anijonų skaičiui, deguonis yra blogiau absorbuojamas kraujo eritrocitų, gresia hipoksija. Miesto ore yra tik 50-100 anijonų 1 cm³. Kalnuose aukščiausia oro jonizacija yra 800-1000 cm 1 cm³ ir daugiau.
2. Remiantis JAV kosmoso agentūros atliktu tyrimu, kai kurie naminiai augalai veikia kaip efektyvūs biologiniai filtrai. Kovojant su formaldehidu, veiksmingas augalas chlorophytum , papartis nephrolepis. Ksilenas ir toluenas, kuriuos išsiskiria lakai, neutralizuojami augalu ficus benjamina. Azalea gali susidoroti su amoniako junginiais. Išskiria daug deguonies ir absorbuoja kenksmingas medžiagas sanseviera, philodendron, ivy, diffenbachia.
3. Nepamirškite reguliariai vėdinti patalpų. Tai ypač svarbu miegamajame, kur žmonės praleidžia trečdalį savo gyvenimo.
Grėsmė kelyje
Automobilių transportas teikia liūto dalį orą teršiančių medžiagų. Transporto priemonių kiekvienais metais skaičius auga. Per mėnesį lengvasis automobilis vidutiniškai sudegina deguonies, kiek per 1 metus išskiria hektaras miško. Kasmet išmeta maždaug 800 kg anglies oksidų, apie 40 kg azoto oksidų ir apie 200 kg įvairių angliavandenilių.
Vairuotojams labiausiai pavojingas anglies monoksidas. Jis 200 kartų greičiau susiriša su hemoglobinu kraujyje, nei deguonis. JAV vykdomi eksperimentai įrodė, kad dėl anglies monoksido poveikio žmonėms, praleidžiantiems daug laiko už vairo, dažnai sutrinka reakcija. Jei anglies monoksido koncentracija 6 mg / m3 veikia 20 minučių, akių jautrumas spalvai ir šviesai mažėja. Dėl ilgalaikio anglies monoksido poveikio gali atsirasti sinkopė, koma ir netgi mirtis.
Apsaugos priemonės
1. Pieno fermentai ir rūgštys išveda iš organizmo anglies monoksido skilimo produktus. Esant normaliam toleravimui, per dieną galite išgerti iki litro pieno.
2. Siekiant neutralizuoti anglies monoksido poveikį, rekomenduojama valgyti daug vaisių: žalius obuolius, greipfrutus. O taipogi medų ir graikinius riešutus.
Parengė: L.Varanavičienė
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę