Svarstyti, kodėl ir vėl tiek daug išleista maisto prekių parduotuvėje, tenka kiekvienam. Kartais detektyvu virsta klausimas, iš kur maiše atsirado ši sausainių pakuotė arba kaip ir vėl įsigytas pats brangiausias mineralinio vandens butelis. „Sveikas žmogus“ tęsia straipsnių apie ekonomišką mitybą ciklą, kurio tikslas – padėti sutaupyti maistui ir sutaupytus pinigus išleisti savo malonumui.
Ciklą tęsiame net 20-čia patarimų, kaip parduotuvėje ar prekybos centre nepasiduoti pagundoms, nusipirkti būtent tai, ko atėjote, ir, žinoma, sutaupyti. Dažnai net ir mažiausios smulkmenos ilgainiui virsta ne tokiomis jau smulkiomis pinigų sumomis, o jau kažkada girdėti naudingi patarimai išgaruoja iš galvos, ir vėl įklimpstama į tą patį klaidų liūną. Išsikirpkite šiuos patarimus, pasikabinkite ant šaldytuvo ir vadovaukitės jais kiekvieną kartą eidami apsipirkti!
Neikite į nereikalingus skyrius
Paprastai būtiniausi produktai prekybos centruose ir parduotuvėse yra išdėliojami jų pakraščiuose, o vidurys užpildomas lentynomis su ne tokiomis reikalingomis prekėmis – gaiviaisiais gėrimais, užkandžiais, saldumynais. Kad nekiltų nereikalingų pagundų, eikite tiesiai į reikalingą skyrių ir net neužsukite į parduotuvės vidurį.
Pasidarykite pirkinių sąrašą
Nors galbūt manote, kad visas reikalingas prekes atsiminsite, tačiau vis tiek dažniausiai ką nors pamirštate, juk tiesa? Be to, einant į prekybos centrą be sąrašo dažnai krepšelyje atsiduria ir nereikalingų produktų, brangesnių jų pakaitalų arba klaidžiojant prisirinktų smulkmenų. Prekių sąrašą susidarykite grupuodami produktus pagal jų skyrius jūsų parduotuvėje (pieno produktai, daržovės, mėsa ir t.t.). Taip išvengsite klaidžiojimo ir ėjimo pro jau minėtus nereikalingus skyrius.
Į parduotuvę neikite alkani
Vienas seniausių, tačiau ir svarbiausių patarimų. Prieš eidami į parduotuvę pavalgykite pietus, o jei einate iš darbo, bent jau užkąskite, kad rinkdamiesi prekes neprisipirktumėte nereikalingų produktų. Alkanas žmogus visuomet prisirinks daug pilnesnį krepšelį, o jame atsidurs ir visai nereikalingų, nors tuo metu atrodžiusių tiesiog būtinų produktų.
Į parduotuvę eikite arba važiuokite dviračiu
Tai puikus būdas sutaupyti, kadangi panešti ar pavežti dviračiu galite daug mažiau pirkinių maišelių nei automobiliu. Dėl to prieš dedant į krepšelį kiekvieną produktą teks pagalvoti – ar man tikrai jo reikia?
Į parduotuvę eikite vieni
Geriausia į parduotuvę eiti vieniems, ypač be vaikų, kadangi jiems kyla daugiau pagundų, kurioms atsispirti gali būti sunku ir suaugusiems. Kai kurie tyrimai parodė, kad nereikalingų ar neplanuotų prekių dažniau įsigyja vyrai nei moterys, todėl šeimoje apsipirkimą turbūt geriausia palikti būtent joms.
Į parduotuvę eikite kuo rečiau
Išbandykite, koks apsipirkimo būdas jums patogiausias – kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, tačiau jokiu būdu į parduotuvę neikite kasdien. Kiekvieną kartą į prekių krepšelį įsidedame bent porą neplanuotų prekių, taigi kuo dažniau apsiperkame, tuo daugiau tokių prekių įsigyjame. Be to, kasdieninis apsipirkimas sukelia ir nepageidaujamą stresą.
Planuokite savaitės meniu
Į parduotuvę dažnai einame nežinodami, ką gaminsime, arba žinodami tik tos dienos vakarienės planą. Tačiau susiplanuokite savaitės meniu iš anksto – taip žinosite, kokių tiksliai produktų reikės (planuodami iš anksto galėsite ir patobulinti receptus, įtraukdami kuo daugiau sveikų produktų), ir juos susipirksite kartu. Taip išvengsite ir pirkinių, apie kuriuos dažniausiai galvojama „o galbūt prireiks?“.
Žiūrėkite į viršutines ir apatines lentynas
Gamintojai prekybos centrams moka už tai, kad jų produktai būtų statomi lentynose akių lygyje. Dažnai šie produktai yra brangesni, todėl prieš rinkdamiesi prekę pakelkite akis į viršutinę lentyną ar pritūpkite prie apatiniosios – ten rasite ne prastesnių, tačiau bent šiek tiek pigesnių prekių.
Neimkite krepšelio
Jei į parduotuvę užėjote tik pieno ar duonos, neimkite krepšelio ar vežimėlio, taip net ir norėdami negalėsite prisirinkti neplanuotų produktų ir pirksite tik tai, ko ir atėjote.
Pirkite sezoninius vaisius ir daržoves
Sezoniniai, Lietuvoje užauginti vaisiai ir daržovės yra ne tik sveiki, bet ir nebrangūs. Žiemą – morkos, burokėliai, obuoliai, moliūgai, pupelės bus maistingi, sveiki ir pigūs pietūs, o štai egzotiški atvežtiniai produktai turi ir mažiau naudingųjų medžiagų, ir yra daug brangesni. Nepamirškite apsilankyti ir turguje – čia ūkininkų atvežti produktai dažnai būna pigesni, o galite ir pasiderėti.
Išbandykite prekybos centro prekės ženklo produktus
Labai dažnai prekybos centro ženklo produktai yra tokie patys, kaip ir kiti, tiesiog kitokioje pakuotėje ir...pigesni. Išbandykite bent kartą ir, jei produktai jums patiks, ilgainiui nemažai sutaupysite.
Įsiminkite dažniausiai perkamų prekių kainas
Kodėl? Kai parduotuvėje pamatysite vykdomas nuolaidas ir akcijas, žinosite, ar jos iš tiesų pritaikytos, ar tai tiesiog reklaminis triukas.
Tikrinkite kilogramo kainas
Ant pakuotės visuomet rašoma kilogramo ar litro kaina, taigi rinkdamiesi jos dydį pirmiausia pasitikrinkite būtent ją. Ne visada didesnė pakuotė yra pigesnė, nors labai dažnai taip manoma!
Pirkite mažiau supakuotų ir paruoštų produktų
Pora šimtų gramų supakuotų tarkuotų morkų kainuoja kelis kartus daugiau nei kilogramas neparuoštų daržovių. Galbūt perkant kaina nepasirodo labai didelė, bet paskaičiuokite – per mėnesį susidarys ne tokia jau maža suma. Nesirinkite ir jau pagamintų salotų ar užkandžių, jie ne tik daug brangesni, bet ir nenaudingi sveikatai.
Neatsisakykite nuolaidų kortelės
Įsigykite visų lankomų parduotuvių nuolaidų korteles. Taip, sekdami brošiūras ir akcijas, galite sutaupyti nemažai pinigų, kadangi didelė dalis nuolaidų taikomos tik kortelių savininkams. Nuolaidų kortelė nieko nekainuoja, o sutaupytą sumą galėsite išleisti savo malonumui!
Turėkite daugkartinio naudojimo maišelį
Taip ne tik sutaupysite keliasdešimt centų kiekvieno pirkimo metu, bet ir prisidėsite prie aplinkos saugojimo – juk plastikas yra vienas didžiausių teršalų.
Nesusigundykite smulkmenomis prie kasos
Šokoladukai, saldainiai, žurnalai, kramtomoji guma ir kitokios smulkmenos prie kasos dedamos todėl, kad laukdami ir nuobodžiaudami pirkėjai juos apžiūrinėtų ir net patys to nepajausdami įsimestų į krepšelį. O juk dažnai vienas šokoladukas kainuoja kiek, pvz., kilogramas miltų! Taigi, laukdami eilėje nesidarykite aplinkui ir jokiu būdu nenagrinėkite prieš jus išdėliotų gardumynų.
Būkite atidūs kasoje
Stebėkite, kokios kainos yra įmušamos kasoje, – dažnai paaiškėja, kad produktai lentynoje buvo supainioti, ir kaina išauga bene dvigubai, o kartais kasininkė nepritaiko nuolaidos arba įmuša to paties produkto kainą du kartus. Būkite atidūs!
Tikrinkite čekį
Net ir akylai stebėję kasą, dar kartą, iškart parduotuvėje, peržiūrėkite čekį – klaidų vis tiek gali pasitaikyti!
Saugokite čekius, veskite buhalteriją
Galite pasirengti kompiuterinį ar paprastą dokumentą ir jame vesti mėnesio buhalteriją. Rašykitės dažniausiai vartojamų prekių kainas skirtingose parduotuvėse. Turėdami tokį dokumentą žinosite, kur pigesni kepiniai, kur mėsa, kur pienas, o mėnesio pabaigoje turėsite tikslią maistui išleistų pinigų sumą.
Kituose numeriuose straipsnių apie ekonomišką mitybą cikle „Sveikas žmogus“ ne tik dalinsis patarimais, kaip sutaupyti apsiperkant, bet ir pateiks idėjų, ką pasigaminti iš nebrangių ir sveikų produktų, padės planuoti valgiaraščius, kartu skaitys etiketes parduotuvėse, kvies gaminti iš sezoninių produktų ir bus visapusiškas pagalbininkas virtuvėje taupant pinigus, bet ne sveikatą ir gerą skonį.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
22. Prisiminkite, kad brangiausios prekes parduotuvese dazniausiai sudedamos akiu lygyje.
Sutaupytus pinigus investuokite i akciju birza. Protingai investavus, pajamos po truputi dides, skaiciuojant normalu atlyginima ir uzdirbtus pingus is akciju. Manau ir pensijai taip galima susitaupyti, nes toliau galite gauti pinigu is akciju birzos.
Jeigu uzdirbate labai nedaug arba sunku susitaupyti, siulau pasimti paskola.