){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Per 4 milijardus žemės egzistavimo metų įvyko penki didieji rūšių nykimai. Pirmasis jų – prieš maždaug 450 mln. metų. Vėliau įvyko dar 4 didieji rūšių nykimai, mes šiandien stovime ant šeštojo slenksčio.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (The International Union for Conservation of Nature) savo Raudonajame sąraše turi beveik 56 tūkst. stebimų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 18 tūkst. gresia išnykimas. Klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, skamba maždaug taip: „Kas nutiks šioms visoms rūšims, kai planetos populiacija apie 2050 metus pasieks prognozuojamus 9,3 milijardo?“
Daugelis mokslininkų teigia, kad ateinančių 10 mln. metų biologinė įvairovė ir daugybės gyvūnų rūšių likimas priklausys tik nuo vienos vienintelės, tačiau pačios savanaudiškiausios ir plėšriausios rūšies – homo sapiens – veiklos per artimiausius 50–100 metų.
Per pirmąjį didįjį nykimą, sukeltą apledėjimo, o vėliau atšilimo ir jūros lygio pakitimo, dingo maždaug 65 proc. gyvūnų rūšių.
Antrasis nykimas įvyko maždaug prieš 380 mln. metų, ir jo metu išmirė apie 72 proc. jūros gyvių rūšių: nykimą sukėlė globalinis atšalimas ir keletas nukritusių meteoritų.
Po mažiau nei šimto milijonų metų įvyko trečiasis nykimas, kuris buvo toks didelis, kad gyvybė tiesiog nebeatsikūrė – jo metu išnyko apie 90 proc. visų rūšių.
Apie šio nykimo priežastis vis dar diskutuojama, tačiau manoma, kad didžiuliai lavos potvyniai Sibire (galbūt sukelti asteroido) pakeitė klimatą ir deguonies kiekį vandenynuose.
Ketvirtasis didysis nykimas įvyko prieš 200 mln. metų, o paskutinysis prieš 65 mln. ir yra geriausiai pažįstamas, kadangi siejamas su dinozaurų išnykimu, sukeltu asteroido nukritimo į Meksikos įlanką ir didelių lavos srautų Indijoje.
O reliatyviai neseniai, maždaug prieš 3 – 50 tūkst. metų, išnyko maždaug pusė didžiųjų žinduolių rūšių. Kai kurie mokslininkai mano, jog jau tada prie to prisidėjo žmogaus veikla.
Kiek susipažinę su rūšių nykimo istorija, grįžkime į šiandieną ir problemas, kurios tiksi tarsi uždelsto veikimo bomba. Manoma, kad pasaulyje iš viso gali būti apie 15 mln. gyvybės rūšių. Mokslininkai ir tyrėjai nustatė, kad kiekvienais metais išnyksta apie 0,01–1 proc. visų rūšių, todėl, pasitelkę paprasčiausią matematiką, gauname nė kiek nedžiuginantį rezultatą: per metus išnyksta nuo 1500 iki 15000 visų gyvūnų rūšių.
Apytiksliais duomenimis, pavojuje yra apie 30 proc. varliagyvių ir bestuburių, 21 proc. žinduolių, reptilijų, žuvų ir 12 proc. paukščių.
Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga nykstančius ir pavojuje esančius gyvūnus suskirstė į šias kategorijas:
Išnykusios: užfiksuota paskutinio rūšiai priklausiusio nario mirtis arba pagrįstai abejojama dėl paskutinio rūšies nario mirties.
Išnykusios laisvėje: yra pavykę apsaugoti nelaisvėje gyvenančius rūšies atstovus, tačiau populiacija gamtoje išnykusi.
Rūšys, kurioms kyla rimta grėsmė išnykti: artimiausioje ateityje kyla didžiulė grėsmė išnykti.
Nykstančios: netolimoje ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Pažeidžiamos: ateityje kyla rimta grėsmė išnykti.
Beveik nykstantys: netolimoje ateityje gali būti priskirti nykstantiems.
Apsaugoti: gyvūnams nėra rimtos grėsmės išnykti, tačiau gyvūnai privalo būti įtraukti į aplinkosaugos programas.
Rūšys, kurioms negresia išnykimas: rūšims nėra grėsmės išnykti.
Bausti, negalima pasigailėti
Tiems, kuriems dar kyla klausimas, kas yra kaltas dėl tokio neįtikėtinai greito gyvūnų nykimo, dar kartą juodu ant balto: kaltas žmogus ir jo savanaudiška veikla.
Tiesa, gamtoje egzistuoja ir natūralus rūšių nykimas, jis vyksta tuomet, kai tam tikra rūšis prieina savo egzistencijos žemėje pabaigą. Kiekvienos rūšies gyvavimo laikas priklauso nuo jos sugebėjimų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, gebėjimų išgyventi ir t.t. Apie 90 proc. visų kada nors žemėje egzistavusių organizmų yra išnykę, tačiau natūralus nykimas vyksta lėčiau, proporcingai, o išnykusią rūšį dažniausiai pakeičia kita.
Deja, žmogus savo veikla ir gobšumu, nesirūpinimu niekuo kitu tik savimi paveikė šiuos natūralius gamtos procesus ir daugybę rūšių prie išnykimo ribos privedė daug anksčiau laiko.
Pagrindinės gyvūnų nykimo priežastys yra labai paprastos ir akivaizdžiai bei gėdingai bedančios į kaltininką. Tai gyvūnų natūralios gyvenamosios aplinkos, buveinių kitimas arba naikinimas, jų paveikimas užterštumu (vandens, oro, dirvožemio), nelegali medžioklė, neatsakinga žvejyba, klimato pokyčiai, nenatūralus svetimų rūšių į natūralią aplinką įvedimas.
Medžioklė ir žvejyba
Mūsų protėviai, netgi ir nelabai tolimi, į medžioklę ėjo vedami alkio ar šalčio. Deja, šiandien, nors maisto produktai parduotuvėse tapo prieinami kiekvienam, gyvūnai ir toliau žudomi: dėl mados (kailio, kaulų, plunksnų, odos), verslo, suvenyrų gamybos, vis dar populiari ir itin kraupi „pramoga“ – medžioklė dėl malonumo.
Didelį nerimą kelia nežmoniški žvejybos mastai: tyrimai rodo, kad, jei jie nepasikeis, per artimiausius kelis dešimtmečius komercinės žuvies tiesiog nebeliks. Žvejyba šiandien vykdama negailestingai: jūros dugnu traukiami platūs tralai, išmetami kilometrų ilgio tinklai, naudojamos specialios technologijos, žuvų ieškančios net ir giliausiose vandenynų vietose, o čia gyvūnija auga labai lėtai. Žvejojant naikinamos ne tik žuvys, bet ir kiti gyvūnai, tokie kaip delfinai ar ruoniai, o žvejybos tralai, kuriais braukiamas vandenynų ir jūrų dugnas, naikina ir visus kitus gyvus organizmus, įskaitant tūkstančius metų augusius koralinius rifus.
Gyvenamoji aplinka
Per amžius, didėjant žmonių populiacijai, visame pasaulyje buvo naikinami dideli miškų plotai, o kartu ir gyvūnų namai. Tai tęsiasi ir šiandien: kertami atogrąžų miškai ir taip ne tik skatinamas „šiltnamio efektas“, bet ir naikinama biologinė įvairovė, įvairūs augalai, gyvūnai netenka savo buveinių, o, nykstant augalams, ir mitybos šaltinių. Štai tam tikros beždžionių rūšys maitinasi tik aukščiausiuose medžiuose augančiais vaisiais, o medkirčiai juos iškerta ir palieka tik žemuosius.
Natūrali gyvenamoji aplinka ne tik naikinama, bet ir teršiama. Moderniuose ūkiuose naudojami pesticidai, trąšos ir kitos pramoninės atliekos vis daugiau teršia mūsų planetos dirvožemį. Jie naikina visą dirvožemio ekosistemą, niekuo dėtus organizmus, nuo užteršto dirvožemio kenčia ir gyvūnai.
Užterštas dirvožemis veda ir prie kitų problemų: pasaulio vandens telkiniai – jūros, upės, ežerai, vandenynai – yra siaubingai teršiami nutekamųjų vandenų, iš gruntinių vandenų atitekančių ūkinių trąšų, kitų pramonės chemikalų, laivų išmetamų teršalų. Tokios medžiagos, kaip fosfatai ir nitratai, skatina dumblo augimą, šis naikina deguonį, be kurio gyvybė vandenų dugne negali egzistuoti.
Didžiulę grėsmę kelia ir paskutiniu metu pasaulyje padažnėję naftos išsiliejimai į jūras ir vandenynus, kai nukenčia ne tik jūros flora ir fauna, bet ir daugybė kitų gyvūnų.
Galiausiai – rūgštieji lietūs, susidarantys sieros ir azoto oksidams, išskiriamiems jėgainių ir transporto priemonių, sureagavus su ore esančia drėgme, yra nuodingi ir kenksmingi visiems gyviems organizmams ir ekosistemoms. Jie nuodija ir naikina mikroorganizmus dirvožemyje, augalus, gyvūnus, taip pat teršia ežerus, upes, naikina juose gyvenančias žuvų rūšis.
Ką daryti?
Deja, pamoti stebuklinga lazdele ir taip išspręsti problemos nepavyks. Visų pirma žmonės turi pakeisti savo požiūrį į gamtą, suvokti savo veiksmų padarinius ir sustabdyti savo naikinantį elgesį.
Svarbu suvaldyti demografinį plitimą ir drastiškai sumažinti svarbių gamtos resursų vartojimą, jį keisti atsinaujinančiais ištekliais.
Galiausiai – imtis tų veiksmų, kurie yra būtini, siekiant išspręsti ir visas kitas aplinkosaugos problemas: atkurti ekosistemas, kovoti su užterštumu, klimato kaita, miškų kirtimu, medžiokle, skatinti biologinę įvairovę, kurti dirbtines sąlygas labiausiai nykstantiems gyvūnams.
Amžius Išnykusių gyvūnų rūšių skaičius
17 a. 7
18 a. 11
19 a. 27
20 a. 157
21 a. Kol kas 6
Kai kurie išnykę (ir tikėtinai išnykę) gyvūnai. Lietuvos Raudonoji knyga
• Žinduoliai:
o Europinė audinė
o Rudoji meška
o Ąžuolinė miegapelė
• Paukščiai
o Gyvatėdis
o Žvyrė
o Kuoduotasis vieversys
• Vabzdžiai
o Didysis puikiažygis
o Elniavabalis
o Didysis ąžuolinis ūsuotis
o Mėlynoji bitė
• Vežiagyviai
o Pontoporėja
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę