){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tad kas gi yra ekologiški drabužiai? Audiniai, kuriuos drąsiai galime vadinti ekologiškais ir sveikais, gaminami iš lino, vilnos, šilko, kanapių pluošto, medvilnės, bambuko. Labai svarbu tai, kad audiniams naudojami augalai (kanapės, linai, medvilnė) būtų auginami natūraliai, be jokių chemikalų. Lygiai taip pat chemikalai nepageidaujami ir apdirbant šias medžiagas, o dažomi jie tik natūraliais dažais.
Ekologiška vilna galima vadinti ne tik neapdirbtą, bet ir tą, kuri gaunama sąžiningai ir humaniškai auginant avis. O jei esate odinių drabužių gerbėjai, turėtumėte rinktis tik tuos, kurie pagaminti iš gyvūno, mirusio natūralia mirtimi, odos.
Į tai, kaip tekstilės pramonė teršia gamtą, šį kartą per daug nesigilinsime, užteks pasakyti tiek, kad vieniems marškinėliams pagaminti sunaudojama apie 1000 litrų vandens, o įvairiausi toksinai, dažų ir baliklių atliekos medžiagų apdirbimo metu patenka tiesiai į mūsų aplinką.
Daugeliui tikriausiai natūraliai kyla klausimas – kodėl turėčiau rinktis ekologiškus drabužius? Juk tiesa tai, kad jų pasirinkimas yra mažesnis, o ir ne visos parduotuvės prekiauja iš natūralių audinių pagamintais rūbais.
Visų pirma – tokie drabužiai leidžia kūnui kvėpuoti, medvilniniai ar lininiai puikiai tinka vasarą, taip pat – apatiniams drabužiams, o natūrali vilna nepakeičiama šaltomis žiemomis.
Be to, kaip jau minėta, ekologiškiems audiniams apdoroti nenaudojami kenksmingi chemikalai. O sintetiniams naudojami audiniai, gaminami iš naftos produktų, pavojingų ir gamtai, ir žmogui, tokių kaip akrilas, nailonas, poliamidas ir t.t.
Galbūt teko pastebėti, jog kartais, apsirengus kokį nors drabužį, ,pradeda niežėti visą kūną? Dėl to kalti juose esantys alergenai. Jų gali būti net ir, pvz., medvilniniuose, tačiau cheminiais dažais dažytuose drabužiuose. Neapsigaukite – akinamai balti drabužiai taip pat nėra natūralūs, kadangi šiai spalvai išgauti naudojami balikliai. O štai tam, kad drabužiai nesiglamžytų, ilgai nebluktų, gamintojai naudoja formaldehidą, kuris gali sukelti dermatitą, dirgina kvėpavimo takus ir t.t.
Pažvelkime iš arčiau į pagrindinius ekologiškus audinius. Svarbu įsidėmėti tai, kad netgi iš pažiūros natūraliai ir sveikai skambantys pavadinimai „medvilnė“ ar „vilna“ gali būti apgaulingi, tad rinktis reikia atidžiai.
Linas ir medvilnė – dažniausiai naudojami ir daugelio pamėgti renkantis apatinius drabužius. Tačiau jei norite, kad jie išties būtų saugūs ir kokybiški, pirkite pagamintus tik iš organinės medvilnės. Šios medvilnės auginimui nenaudojami pesticidai, ji renkama rankomis, jai nenaudojami balikliai, be to, jau auginama ir žalios bei rudos spalvos medvilnė, tad jos nebereikia dažyti. Lygiai taip pat be chemikalų turėtų būti auginamas ir linas, iš kurio pluošto gaminami vasarą itin pamėgti marškiniai, kelnės, suknelės.
Žiemą jau nuo senų laikų renkamės ne tik vilnonius megztinius, tačiau ir šlepetes, antklodes. Vilna galbūt nėra pats švelniausias audinys, tačiau leidžia odai kvėpuoti. Natūrali vilna išgaunama paprasčiausiai apkirpus avis, tačiau vėliau atliekamas balinimas, dažymas ir kitoks cheminis apdirbimas tarsi sugadina visą natūralumą.
Gamintojai vilnos gaminiams naudoja ir specialias chemines priemones, kurios apsaugo ją nuo vėlimosi, kandžių, tačiau tuo pat metu tokiais savo veiksmais kelia pavojų sveikatai.
Ne veltui kanapės lietuvių tautosakoje itin populiarus augalas – iš jo gaminami patys pigiausi, tačiau itin natūralūs audiniai. Kanapės yra itin vešios, tad jų auginimui nereikia naudoti cheminių trąšų ir pesticidų, o augalo pluoštas puikiai tinka audiniams.
Jei manote, kad galbūt ekologiškai rengtis galima įprastomis dienomis, tačiau šventinėms progoms teks rinktis sintetinius drabužius, klystate. Ar pamiršote šilką? Žinomą, natūralų. Jo pluoštas išgaunamas natūraliu būdu (iš šilkverpių kokonų gijų), audinys leidžia odai kvėpuoti, yra švelnus, galiausiai – puikiai tinka vakariniams elegantiškiems drabužiams.
Šalia šių labiausiai paplitusių natūralių audinių, išbandykite ir bambuko audinius. Iš jų pagaminti drabužiai ar patalynė ekologiški ne tik todėl, kad šie augalai itin greit atsinaujina, tačiau ir todėl, kad leidžia odai kvėpuoti, yra minkšti, sugeria drėgmę, netgi turi antibakterinių savybių.
Kalbant apie ekologiškus drabužius, neteisinga būtų nepriminti ir apie ekologišką jų priežiūra. Būtų paradoksalu, jei, nešiodami lininius marškinius, alergiją sukeltų skalbimo milteliai, kuriais juos skalbėte.
Skalbimo priemones rinkinės pagamintas iš sveikatai nepavojingų medžiagų. Skaitykite etiketes ir venkite produktų, kuriuos gaminant naudojamos šios itin kenksmingos medžiagos: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakieji organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas. Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“, „Vandens lelija“ žymimi namų valymo gaminiai yra saugūs ir nekenkia sveikatai.
***
Rinkitės ne tik ekologiškus drabužius, bet ir ekologiškus aksesuarus. Brangakmenių ir tauriųjų metalų gavyba teršia aplinką, tad geriausia puoštis jau perdirbtais papuošalais.
Jei nenešiojate brangių papuošalų, rinkitės kanapės, bambuko, molio, akmenėlių karoliukus, venkite medinių.
Nors ekologiški drabužiai mūsų rinkoje vis dar yra mažuma, jų galite rasti specializuotose ir tiek lietuviškose, tiek užsienietiškose interneto parduotuvėse.
Vis dažniau ir madų dizaineriai kuria ekologiškų drabužių kolekcijas – jei turite galimybę, pasipuošti galėsite ne tik natūraliu, bet ir vienetiniu kūriniu.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę