){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt jokioje kitoje gyvenimo srityje nenaudojame tiek chemikalų, kiek plaudami ir valydami namus. Šveitiklis voniai, indų ploviklis, skalbimo milteliai, baldų blizgiklis... Ir tai tik pradžia. Jeigu prieš dešimtį metų didelio pasirinkimo nebuvo, tai šiandien jau galime rinktis tarp stiprių ir pavojingų chemikalų bei saugesnių, ekologiškesnių priemonių. Jas reiktų rinktis pagamintas iš aplinkai draugiškų medžiagų bei sveikatai nepavojingų medžiagų. Skaitykite etiketes ir venkite produktų, kurias gaminant naudojamos šios itin kenksmingos medžiagos: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakieji organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas. Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“, „Mėlynasis angelas“, „Vandens lelija“ žymimi namų valymo gaminiai yra saugūs ir nekenkia sveikatai.
Jei pasirūpinome valymo priemonėmis, nepamiršti derėtų ir baldų. Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbti medžiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Baldai, pažymėti Miškų tvarkymo tarnybos ženklu „FSC“ (ang. Forest Stewardship Council), yra ekologiškai tinkamas pasirinkimas, nes mediena, iš kurios pagaminti tokie baldai, atkeliauja iš prižiūrimų miškų, kurie nėra beatodairiškai kertami, jie yra prižiūrimi pagal griežtus standartus, užtikrinant, kad nebus iškirsta per daug medžių. Medžiai yra nuolat atsodinami. Juk nenorite, kad vieną vasarą nuvykus į vaikystės mišką rastumėte plyną lauką? Taip pat labai protingas pasirinkimas yra įsigyti senų restauruotų vintage baldų, ar šiuolaikiškų, bet jau iš antrų rankų, nes taip nėra skatinama naujų baldų gamyba.
Taigi, susitvarkėme valymo priemonių spintelę, pradėjome atsakingiau rinktis baldus. Kas dar kelia galvos skausmą buityje? Taip – sąskaitos už vandenį ir elektrą. Be to, mažindami energijos suvartojimą, sumažinsite ir CO2, išmetamo į aplinką, kiekį.
Skalbiamosios mašinos ir indaplovės sunaudoja 33 proc., šaldytuvas – 18 proc., elektrinė viryklė – 16 proc., televizorius – 12 proc., kiti buitiniai prietaisai – apie 8 proc. visos elektros energijos, o apšvietimas – likusius 13 proc. Kaip sutaupyti?
Pirkdami įvairias buities technikos priemones (šaldytuvus, skalbykles, indaploves ir t. t.), rinkitės pažymėtas efektyvumo ženklu: pažymėti Europos standarto A+ ženklu prietaisai taupo energiją. Be to, ekologinius standartus atitinkantys prietaisai sunaudoja mažiau vandens, skleidžia mažiau triukšmo, yra lengvai surenkami, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų. Jie žymimi specialiais ženklais „Energy saving“, „Energy star“, „Energy“, „Der blaue engel“ ir kt.
Dabar savo dėmesį skirkime patarimams, kuriuos Europos Komisija parengė tiems, kurie nori ir siekia sutaupyti.
Šaldytuvas
Kuo dažniau atitirpdysite šaldytuvą, tuo efektyviau jis veiks ir taupys elektrą, o kartu ir jūsų pinigus.
Šaldytuvą laikykite kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, viryklių bei šildymo prietaisų.
Jo durelių nelaikykite atidarytų ilgiau nei reikia, tačiau ir neatidarinėkite iš eilės daug kartų – gamindami pasiimkite viską iškart.
Pilnam šaldytuvui šaldyti reikia mažiau energijos nei tuščiam. Jei neturite kuo užpildyti, – įdėkite vandens pripildytų plastikinių butelių.
Nuvalykite apdulkėjusius aušinimo elementus užpakalinėje šaldytuvo dalyje, kad padėtumėte išsisklaidyti šilumai ir padidintumėte šaldytuvo energijos sunaudojimo efektyvumą. Dėl dulkių šaldytuvas gali papildomai eikvoti iki 30 proc. elektros.
Rekomenduojama šaldytuvo temperatūra yra 1–4 °C, o šaldiklyje ji turėtų būti nustatyta ties 18 °C. Žemesnis laipsnis neturi jokios įtakos maisto išsaugojimo kokybei, tačiau padidina energijos sunaudojimą apytiksliai 5 proc.
Šildymas
Šie patarimai labiau tinka besišildantiems individualiai, tačiau jei jais pasinaudos visi kaimynai, galėsite susitarti dėl silpnesnio centrinio šildymo name.
Įrenkite gerą namų šilumos izoliaciją. Šiluma, prarandama per sienas, stogą ir grindis, paprastai sudaro apie 50 proc. visos name ar bute netenkamos šilumos. Izoliuokite centrinio šildymo vamzdžius, užkamšykite plyšius, užkiškite už radiatorių aliuminio foliją.
Senus langus pakeiskite naujoviškais su stiklo paketais langais. Tam prireiks šiokių tokių investicijų, tačiau dvigubai sumažinsite šilumos skverbimąsi pro langus, ir galiausiai šios investicijos atsipirks. Jei pasirinksite geriausius šiuo metu siūlomus langus, galite sutaupyti net per 70 proc. prarandamos energijos.
Neleiskite šilumai skverbtis iš jūsų namų. Kai vėdinate namus, langus atidarykite tik porai minučių, užuot ilgą laiką ir nuolat leisdami išeiti šilumai.
Maisto gamyba, skalbimas, lyginimas...
Viryklę arba orkaitę išjunkite keliomis minutėmis anksčiau, nei maistas bus visiškai paruoštas, o likusią šilumą panaudokite baigdami ruošti maistą.
Drabužius lyginkite vienu kartu, o ne po vieną. Kaskart, norėdami lyginti drabužius, sutaupysite energijos, reikalingos lygintuvui įkaitinti.
Naudokite energiją taupančias lemputes: tik viena tokia lemputė per savo veikimo laikotarpį gali jums sutaupyti iki 300 litų ir sumažinti CO2 emisiją 400 kg.
Išjunkite iš lizdo mobiliojo telefono kroviklį, kai jo nenaudojate. Net neprijungtas prie telefono jis naudoja elektros energiją.
Išjunkite televizorius, kompiuterius ir kitas nenaudojamas priemones ne tik mygtuku, bet ir iš rozetės – tik taip jie visiškai nenaudos energijos.
Skalbkite tik pilną skalbiamąją mašiną – sunaudosite mažiau vandens ir elektros. Nustatykite mažiausią galimą temperatūrą. Jei skalbiate nedaug ir mažai užterštus skalbinius, rinkitės trumpiausią skalbimo ciklą ir ekonomišką režimą. Jei turite dviejų tarifų elektros skaitiklį, skalbti pradėkite po 22 val. – tada pigesnė elektros energija.
Savo elektronines atliekas nugabenkite į vietinį surinkimo punktą arba grąžinkite jas pardavėjui, kad jos būtų tinkamai panaudotos arba perdirbtos. Elektroniniuose ir elektriniuose prietaisuose yra daug toksiškų medžiagų.
Nenaudokite pustuščių skalbyklių ir indaplovių. Jei naudojate jas tik pusiau užpildę, nepamirškite įjungti „pusės pakrovimo“ arba ekonominio režimo funkciją. Be to, visai nebūtina nustatyti itin aukštos temperatūros. Šiuolaikinės valymo priemonės – itin efektyvios, tad, jas naudojant ,skalbti ar plauti tinka ir žema temperatūra.
Paprasta, tačiau daugelis to nedaro, – užsukite vandenį valydamiesi dantis, taip sutaupysite keletą litrų vandens. Indus dažniau plaukite užkimšę kriauklę, o ne tekančiu vandeniu. Iš čiaupo lašantis vanduo per mėnesį gali pripildyti visą vonią, todėl pasistenkite, kad čiaupai visada būtų gerai užsukti.
Prauskitės po dušu, o ne vonioje. Dešimties minučių dušas sunaudoja dvigubai mažiau vandens nei vidutinio dydžio vonia. Norėdami sutaupyti dar daugiau energijos, venkite stiprios srovės, naudokite srovę taupančias dušo galvutes.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę