){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naminių gyvūnų turėtojai gyvena 4–5 metais ilgiau už tuos, kurie jų neturi. Pavyzdžiui, šuns glaustymasis sumažina kraujospūdį. O kai žmogus pats glosto augintinį, sulėtėja jo širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, mažėja raumenų įtampa, gerėja virškinimas. Gyvūnų terapija naudinga depresija sergantiems žmonėms.
Deja, Lietuvoje nėra nė vieno gyvūnų terapijos metodo, apmokamo Ligonių kasų. Taip pat nėra savanorių centrų bei vykdomų mokymų, kurių metu galėtų būti rengiami žmonės bei gyvūnai bendrauti su pacientais ligoninėse.
Nors mokslininkai to neskuba pripažinti, bet jau seniai sutrikusio intelekto ar didelį stresą patyrusiems vaikams taikoma plaukiojimo su delfinais terapija.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV mokslininkai, tiriantys delfinus, pastebėjo raminamąjį šių gyvūnų poveikį. Floridoje delfinų tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikams, sergantiems autizmo sutrikimu ir Dauno sindromu: iš pradžių užsimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui tą modelį vaikas bando perkelti į žmonių pasaulį – pradeda ieškoti bendravimo būdų su šeimos nariais bei aplinkiniais.
Jau prieš 20 metų delfinų terapijos pradininkas neuropsichologas ir elgsenos tyrinėtojas Davidas E. Nathansonas nustatė, jog neįgalūs vaikai pozityviau reaguoja į bendravimą su delfinais nei į bendravimą su kitais gyvūnais. Per terapijos seansus delfinai žaidžia su vaikais, todėl jie labiau atsipalaiduoja. Taip lengviau įsisąmoninama nauja informacija, koncentruojamas dėmesys, bendravimo ir visuomeniškumo įgūdžiai, gerėja vaiko psichoemocinė būklė. Terapijos esmė glūdi delfinų sugebėjime vystyti ir išlaikyti žaidybinę elgseną ilgiausiai iš visų žinduolių.
Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino ne tik teigiamą delfinų poveikį vaikų, sergančių autizmu ir Dauno sindromu, psichikai, bet ir teigiamą delfinų siunčiamų aukšto dažnio bangų poveikį vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, kai kurioms neurologinėms suaugusiųjų ligoms.
Šunų gydomojo poveikio paslaptis – besąlygiška meilė savo šeimininkams. Šie gyvūnai be galo ištikimi savo šeimininkui ir visada yra pasirengę parodyti jam savo šiltus jausmus.
Kad šuo suteikia teigiamos energijos, buvo žinoma jau senovėje. Praradęs jėgas medžiotojas užmigdavo šalia ištikimo šuns, o nubudęs jausdavosi tarsi iš naujo gimęs. Kadangi šunų organizme vyksta labai aktyvūs fiziologiniai procesai, jiems būtinai reikia bendrauti su žmogumi, kad būtų kam atiduoti savo energiją.
Kita vertus, šuns seilėse yra lizocimo – fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles. Šią šuns seilių savybę dar senovėje naudojo senovės graikai. Asklepijaus šventykloje šventoje Epidavro girioje buvo naudojamasi gyvūnų terapijos privalumais. Tai buvo gyvenantys prie šventyklos šunys, kuriuos žyniai išmokydavo „išlaižymo“ meno. Ar padėdavo lizocimas, ar savitaiga, sunku pasakyti. Tačiau žmonės pasveikdavo.
Mokslininkai medicinai pritaikė šuns uoslę. Onkologai pasakoja istorijas, kaip šuo kažkodėl pradeda laižyti ant savo šeimininkės kūno iškilusį gumbelį. Vėliau nustatoma, jog tai piktybinis auglys. Sunku tiksliai pasakyti, kaip šuo „užuodžia“ vėžį. Veikiausiai taip nutinka todėl, kad piktybinės ląstelės yra daug aktyvesnės už sveikąsias, tad sukuria didesnį elektrostatinį krūvį, kurį šuo ir pajunta.
Vakaruose šuns buvimas ligoninėje – jau įprastas dalykas. Keturkojai aktyviai dalyvauja gydymo procese. Kartais tokie šunys ant kojų pastato net seniai iš lovos nesikeliančius ligonius. Šie gyvūnai sumažina nerimą, padeda atsigauti sveikstantiesiems po sunkių ligų. Be to, šunys yra specialiai mokomi, kaip elgtis su įvairiomis psichinėmis ligomis sergančiais ligoniais. Pavyzdžiui, šie gyvūnai jaučia fizinius epilepsija sergančio žmogaus organizmo pokyčius ir laiku perspėja šeimininką dėl artėjančio priepuolio, netgi atneša jam vaistų.
Hipoterapija (gr. hippo – arklys) arba gydomasis jojimas – gydymas naudojant arklį. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria žmogui naujų judėjimo ir suvokimo galimybių. Ši terapija naudojama kaip pagalbinė priemonė kartu su kitomis gydymo programomis. Hipoterapija pasaulyje sėkmingai naudojama smegenų pažeidimus patyrusių ligonių reabilitacinėse programose. Ji padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų pažeidimo. Žirgo ėjimo ritmas labai gerai dera su žmogaus, nes abiejų dubuo daro tokius pačius trijų padėčių judesius. Todėl hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų pažeidimo.
Vaikai ir suaugusieji gali pagerinti savo laikyseną, raumenų tonusą, koordinaciją, balansavimą, jutiminį/motorinį išsivystymą. Taip pat gerinami kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai, ypač jei žirgų terapija naudojama kartu su kitomis priemonėmis. Hipoterapija siekiama ne tik ugdyti motorinius įgūdžius bei šalinti judėjimo sutrikimus, bet taip pat formuoti psichosocialinį elgesio būdą grupės gyvenime.
Katės – pačios gamtos duoti terapeutai, gydantys žmones. Kai savo keturkojį augintinį žmonės glosto, su juo žaidžia, jų pulsas pasidaro normalus, nukrinta kraujospūdis, pagerėja mikrocirkuliacija, praeina širdies ir lygiųjų raumenų spazmai, dingsta skausmas.
Kuo katės gydo žmones? Viena versijų – biolauku. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas gyvas padaras turi savo biolauką, kuris keičiasi pagal savijautą. Žmogaus ir gyvūno bendravimo metu jų auros rezonuoja, ir sveika katė arba šuo „išlygina“ nesveikuojančio šeimininko organo svyravimus.
Pragmatiškiau nusiteikusių mokslininkų nuomone, gydomasis poveikis pasireiškia tuomet, kai žmogus glosto katę: gyvūno plaukai trinasi vienas į kitą, ir rezultatas – atsiranda stiprus elektros laukas. Šiandien jau įrodyta, jog elektros srovė gydo uždegimo židinius, žudo mikrobus, padeda greičiau sugyti audiniams, gerina kraujotaką. Specialistai padarė išvadą: „katės terapija“ veiksmingiausia sergant sąnarių ir ginekologinėmis ligomis.
Katės gydo ir garsu. 27–47 hercų dažnio garsai (būtent tokiu garso diapazonu murkia šie gyvūnai) gerai veikia nervų sistemą, gerina kraujotaką, normalizuoja kraujospūdį, stabilizuoja širdies ritmą. Be to, stiprina kaulus, o tai labai svarbu moterims po menopauzės.
1990-ųjų pradžioje Amerikos psichologams pradėjus taikyti gyvūnų terapiją, jų patirtis parodė, kad nemažai psichikos problemų turinčių žmonių gali išgydyti katės. Jos padeda atsikratyti depresijos, narkotikų potraukio. Stulbinamų rezultatų galima pasiekti, jei autizmu sergantys vaikai gali žaisti su kate. Šis keturkojis tokiems neįgaliesiems tampa savotišku tiltu tarp jų ir juos supančio pasaulio.
Vokietijos mokslininkai teigia, kad tie, kurie laiko katę, gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau už jos niekada nelaikiusiuosius. Iš žmonių, kurie patyrė insultą ir gyvena metus ir ilgiau, daugelis laiko katę. Įrodyta, kad vieni gyvenantys žmonės, jei laiko katę ar šunį, nesijaučia vieniši. Jie turi kuo rūpintis, žino, kad juos augintinis myli, todėl pagerėja ir dvasinė, ir fizinė jų savijauta.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę