Amerikiečių žurnalistas Deividas Dunkanas (David Ewing Duncan), neseniai gavęs iš garsaus žurnalo National Geographic 15 tūkst. dolerių paramą, atliko su savimi brangų, bet įdomų ir visiems aktualų eksperimentą. Stokholmo universiteto chemikui Akei Bergmanui (Åke Bergman) jis užsakė atlikti išsamią jo kraujo analizę. Bergmanas garsus tuo, kad turi vieną iš nedaugelio pasaulyje laboratorijų, kurioje galima ištirti šimtus cheminių medžiagų žmogaus organizme, jei jų ten yra, įskaitant antipirenus – chemikalus, didinančius organinės kilmės medžiagų atsparumą degimui, juos saugumo tikslais deda į visus gaminius, kurie gali užsidegti. Jų galima rasti patalynėje, kilimuose, visų buitinių prietaisų – radijo ir televizijos imtuvų, vaizdo ir garso grotuvų, kompiuterių ir telefonų ir kt. korpusuose, vaikų žaisluose, automobilių ir lėktuvų apdailoje ir taip toliau. Antipirenai įvairiomis aplinkybėmis išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybių. Mūsų pasaulis yra įsotintas įvairiausių chemikalų. Chemikai kuria chemines medžiagas, fizikai ieško jose tinkamų elektronikai ir informacijos priemonėms savybių, o inžinieriai iš jų kuria naujus prietaisus. Bet blogiausia, kad chemikalų yra ten, kur jų neturėtų būti – mūsų kūne.
Bergmanas atliko Dunkano kraujo analizę ir rado, kad jo kraujas yra labai nuodingas, jame yra didelė antipirenų – polibrominuotų difenilo eterių (PBDE) – koncentracija. Kuo pavojingi šie eteriai? Dar nedaug žinoma apie jų keliamą pavojų žmonėms, bet epidemiologiniai tyrimai su pelėmis ir žiurkėmis buvo atlikti. Joms šie chemikalai veikia skydliaukę ir sukelia reprodukcines ir neurologines problemas. Dunkanas valgė tik amerikietiškus maisto produktus, bet PBDE koncentracija buvo 10 kartų didesnė, nei rodė paviršutiniški tyrimai Amerikoje ir daugiau nei 200 kartų didesnė nei randama švedų kraujyje. Ji tokia didelė, tarsi Dunkanas būtų dirbęs gamykloje, gaminančioje šiuos chemikalus. Bet jis yra rašytojas ir tik smalsumo vedamas nutarė išsitirti, ką jis „savyje nešioja“? Juk tikėtina, kad panašų chemikalų sandėlį dėl globalizacijos turi ir kiti žmonės – tiek amerikiečiai, tiek mes, europiečiai.
Praėjusį rudenį jis paprašė atlikti savo kūno analizę, t.y. ištirti 320-ties chemikalų, kurių galėjo gauti su maistu, gėrimu, kvėpuodamas arba liesdamas įvairius daiktus, buvimo galimybę, kitaip sakant, ištirti viso savo gyvenimo paslaptingąją cheminę slėpynę. Į ją įėjo seni chemikalai, kurių galėjo patekti prieš kelis dešimtmečius, tokie kaip DDT, teršalai, kaip švinas, gyvsidabris ir dioksinai, naujieji pesticidai ir plastmasių chemikalai, beveik stebuklingi junginiai, kurie slypi po mūsų modernaus gyvenimo paviršiumi, darydami šampūnus kvapnius, keptuves nepridegančias, audinius atsparius vandeniui ir karščiui.
Tokie tyrimai yra pernelyg brangūs, ir tik kelios pasaulio laboratorijos gali juos atlikti. Juos Dunkanas užsakė atlikti, norėdamas išsiaiškinti, kokie chemikalai yra šiuolaikinio modernaus pasaulio žmogaus kūne ir iš kur tie atsiranda, kokią riziką ar naudą jie sukelia. Bergmanas stebėjosi Dunkano cheminiu deriniu kūne ir klausė, ar jis neseniai pirko baldus ar kilimus (jie ilgai skleidžia nuodingus chemikalus), ar daug praleidžia laiko prieš kompiuterio monitorių, ar gyvena šalia chemijos gamyklos. Atsakymas į visus klausimus buvo „ne“.
Tačiau Dunkanas daug skraidė lėktuvu. Bergmanas įtaria, kad lėktuvų salonų medžiagos ir plastmasės yra impregnuotos PBDE, tačiau tyrimų duomenų neturi. Kur Dunkanas pasičiupo tas chemines medžiagas ir kiek jos turi jį jaudinti? Yra žinoma, kad didesnės dozės minėtųjų chemikalų ir teršiklių yra labai pavojingos, bet manoma, kad dėl nedidelių kiekių neverta jaudintis. Kanzaso universiteto toksikologas Karlas Rozmanas (Karl Rozman) mano, kad tokios chemikalų dozės mumyse yra tarsi pusė šaukšto raudono rašalo olimpiniame baseine – pernelyg mažos, kad pakenktų.
Ar mūsų abejingumas cheminei, elektromagnetinei ir kitokiai taršai yra pamatuotas? Nors bendra sveikatos būklė pasaulyje labai pagerėjo, bet kai kurių ligų skaičius paslaptingai auga. Nuo 1980 m. iki 2000 m. autizmas išaugo dešimt kartų, leukemija – apie 60 proc., apsigimusių berniukų padvigubėjo, vaikų smegenų vėžio atvejų padidėjo 40 procentų. Yra manoma, kad chemikalai mūsų maiste, vandenyje, ore ir buityje kartu su elektromagnetine aplinkos tarša sukelia šias ligas. Daug chemikalų ir net vaistų po ilgesnio vartojimo buvo pripažinti kenksmingais sveikatai.
Bene ryškiausias yra švino pavyzdys. 1971 m. Amerikos vyriausiasis chirurgas paskelbė, kad 40 mikrogramų švino decilitre kraujo yra saugi dozė. Dabar nustatyta, kad bet kokia mažiausia švino koncentracija gali sukelti vaikų smegenų neurologinius pažeidimus. O švino dar neseniai buvo dedama į benziną, dažus ir dar daug kur, todėl aplinkoje jo dalelių gausu. Tas pats buvo su kitais Amerikos išradimais – DDT, asbestu, pesticidais ir t.t. Jų žalingas poveikis išryškėjo daug vėliau. Kasmet vien JAV Aplinkos apsaugos agentūra patikrina vidutiniškai 1700 naujų pramonės naudojamų chemikalų. Tik ketvirtadalio iš 82 tūkstančių naudojamų chemikalų toksiškumas buvo kada nors patikrintas. O juk jie gaminiuose pasklinda po visą pasaulį. Savanorių kūne randama šimtai chemikalų, tačiau nėra įstatymų tokiems privalomiems tyrimams, kurie yra gana brangūs. Jiems atlikti naudojami masės spektrometrai ir kiti įrenginiai, kurie elektromagnetiniais laukais atskiria molekules vienas nuo kitų ir nustato jų tapatybę. Matyt, Amerikoje tokie tyrimai įsibėgės. Ištyrus keletą tūkstančių JAV žmonių, jų kraujyje rasta 148 chemikalai. Juos žmonės pasigavo iš užterštos aplinkos.
Prieš kelis dešimtmečius pesticidus ir DDT dideliais kiekiais vežė į Lietuvą iš Rusijos ir pylė ant laukų ir pievų, kitus kaupė sandėliuose, o jie palaipsniui skverbėsi į gruntinius vandenis, upelius ir upes. Šiandien vanduo švaresnis, atsikratėme paskutiniųjų pesticidų sandėlių, bet žmonių kraujyje iki šiol yra jų ir kitų uždraustų chemikalų (DDT) liekanų. Dėl cheminės taršos išnyko kai kurie paukščiai.
Prieš keletą metų viešėdamas Montanos valstybiniame universitete (JAV), susipažinau su profesoriumi Robertu Turstonu (Robert Thurston) Jis pagal JAV Aplinkos apsaugos agentūros programą nuo 1990 iki 1993 m. kartu su Lietuvos mokslininkais surinko iš 45 vietovių vandens mėginius ir JAV laboratorijoje ištyrė cheminius teršalus. Buvo sudarytas Lietuvos organinių ir neorganinių vandens taršalų žemėlapis ir parengta knyga Environmental Studies in the Nemunas River Basin, Lithuania, 1994 (Aplinkos tyrimai Nemuno upės baseine, Lietuva). Amerikiečių tikslas buvo iš vandens mėginių išsiaiškinti, kokius organinius cheminius junginius rusai naudojo pesticidams gaminti. Iš knygos matyti, kad pavojingų organinių ir neorganinių chemikalų mūsų nei vandenyse, nei dirvoje netrūksta visoje šalyje.
Mes nuolatos susiduriame su naujosios kartos pramoniniais chemikalais – junginiais, kurie nėra draudžiami, o jų kiekis kasmet aplinkoje ir mūsų kūne didėja. Mokslininkai chemikalų rado visoje planetoje, net poliarinių meškų, kormoranų ar Ramiojo vandenyno banginių mėsoje. Yra tūkstančiai junginių, tarp jų pesticidų, plastikų, skiediklių, raketų kuro sudėtinių dalių, vadinamųjų perchloratų, kurie daugelyje šalių teršia orą ir vandenis.
Daugiau apie tai skaitykite šio straipsnio tęsinyje kitame numeryje.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę