Telefono skambučiai, pokalbiai, spausdinimo ir kopijavimo aparatai skleidžia triukšmą, kuris nepažeis jūsų klausos, tačiau trukdys susikoncentruoti.Triukšmą sukeliantys įrengimai, pvz., kopijavimo aparatai, turėtų būti atskirose patalpose arba toliau nuo pagrindinės biuro erdvės. Sienos ir lubos turėtų būti padengtos triukšmą sugeriančiomis medžiagomis, grindys išklotos kilimine danga.
Grindys turi būti neslidžios, nuolat valomos. Praėjimai bei takai neturi būti užstatyti baldais, dėžėmis, kt.
• ozono išsiskyrimas
• tonerio dulkės
• ultravioletiniai spinduliai
• triukšmas, šiluma
• raumenų įtampa dirbant ilgesnį laiką
Dirbant kopijavimo aparatu išsiskiria ozonas. Ozonas priklauso I pavojingumo klasės medžiagoms, kurių leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore 0,1 mg/m3. Nedidelė ozono koncentracija sukelia sausumą burnoje, kosulį, dirgina nosies, akių, burnos gleivinę. Didelė ozono koncentracija gali sukelti plaučių edemą, kraujagyslių hipotoniją, didelį nuovargį. Ozonas taip pat pasižymi radiomimetiniu poveikiu, kuris panašus į jonizuojančio spinduliavimo poveikį, todėl net maža ozono koncentracija neužtikrina visiško saugumo.
Kopijavimo ar būgno keitimo metu tonerio ar anglies milteliai gali patekti į aplinką ir sukelti kosulį ar čiaudulį.
Dirbant kopijavimo aparatais reikia vadovautis gamintojo instrukcijomis. Aplink aparatą turi būti pakankamai erdvės, patalpos turi būti gerai vėdinamos. Būtina laiku pakeisti kopijavimo aparato ozono filtrus.
Aparato sukeliamas triukšmas ir išsiskirianti šiluma gali sukelti nuovargį ir diskomfortą. Siekiant išvengti triukšmo, kopijavimo aparatus rekomenduojama statyti atskirose patalpose arba nuošaliau nuo pagrindinės biuro erdvės.
Naudojant chemiškai apdorotą popierių, gali atsirasti kontaktinis odos dermatitas. Tokiu atveju turėtų būti dirbama su apsauginėmis pirštinėmis.
Nepatogiai įrengta darbo vieta gali sukelti raumenų įtampą. Kopijavimo aparatas turėtų būti statomas patogiame darbuotojui aukštyje, popieriaus paketus geriau laikyti ne ant grindų, o ties keliais, kad būtų lengviau pakelti. Norint sumažinti monotoniją rekomenduojama darbą kaitalioti.
1998 metais Kauno visuomenės sveikatos centras matavo ozono kiekį patalpose 24 darbo vietose prie kopijavimo aparatų, 4-ose iš jų ozono koncentracija buvo didesnė nei leistina higieninė norma. Šiais metais jau yra 3 įtariami profesinių ligų atvejai dėl ozono poveikio dirbant prie kopijavimo aparatų.
1998 m. liepos mėnesį atlikome eksperimentą, kurio metu vertinome ozono kiekį prie kopijavimo aparato darbo metu. Kopijavimo darbai buvo atliekami patalpoje, kurios plotas 6m2, 19m3 erdvės. Patalpa buvo natūraliai vėdinama. Patalpoje buvo dirbama vienu kopijavimo aparatu “Minolta EP 1050”, kuris turėjo ozono filtrus (keisti prieš 4 mėnesius, jų galiojimo laikas dar nepasibaigęs). Ozono koncentracija patalpoje buvo matuojama 9 kartus po 16 minučių. Per 8 darbo valandas (pertrauka 45 minutės) buvo atliktos 583 kopijos. Pirmų 3 matavimų metu ozono nerasta (matavimo prietaisų jautrumas 0,05 mg/m3), tačiau po 2 val. atlikus 374 kopijas, ozono koncentracija siekė higieninės normos ribas - 0,1 mg/m3, o po 30 min. atlikus 385 kopijas, jau viršijo higieninę normą (0,11 mg/m3). Panaši koncentracija išliko iki darbo pabaigos, sumažėjo (iki 0,085mg/m3) pietų pertraukos metu.
Gamintojo instrukcijoje nurodoma, kad kopijavimo aparatas turi būti gerai vėdinamoje patalpoje. Respublikinės statybos normos RSN 15-9-95 nurodo, kad vėdinimo sistema turi būti parinkta taip, kad garantuotų higienines normas atitinkantį oro švarumą. Mechaniškai vėdinama tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba neįmanoma patalpoje išlaikyti oro parametrų.
Mūsų eksperimento atveju patalpoje vykstant intensyviam darbui (atliekant 400-500 kopijų per darbo pamainą) patalpos vėdinimas turėtų būti mechaninis.
Saugaus darbo sąlygas prie kompiuterio apibrėžia Lietuvos higienos norma HN 32-1995. Šioje higienos normoje nustatyti pagrindiniai reikalavimai darbo patalpoms, įrangos išdėstymui, ventiliacijai, mikroklimatui, triukšmui ir vibracijai, apšvietimui, darbo ir poilsio režimui bei dirbančiųjų su kompiuteriu sveikatos tikrinimams.
Vienam darbuotojui prie kompiuterio turi būti skirta ne mažiau kaip 6m2 ploto ir ne mažiau kaip 19,5m3 erdvės. Šiltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 22-270C, santykinis oro drėgnumas - 40-60 proc. Triukšmas darbo vietoje, kur atliekami administracinio pobūdžio darbai - 60 dBA (decibelų). Darbo paviršiaus apšvietimas esant bendram apšvietimui turi būti ne mažiau kaip 300 lx, darbo vieta turi būti apšviesta tolygiai: ant displėjaus ekrano neturi būti akinančių blyksnių. Naudinga turėti galimybę pakeisti apšvietimą, atsižvelgiant į darbo pobūdį: sudėtingą biuro darbą atlikti esant ramiam, tolygiam apšvietimui, o rutininius ofiso darbus - kontrastingam.
Baldai turi būti patogūs. Dirbant kas valandą reikia daryti 10 min., o po 2 val. - 15 min. pertrauką.
Dirbantiems su kompiuteriais privaloma iš anksto ir periodiškai tikrintis sveikatą. Sveikata dėl regos įtampos turi būti tikrinama kas 2 metai. Nėščios moterys, pateikusios medicinos išvadą, privalo būti perkeliamos į kitą, sveikatai nekenksmingą darbą.
Nurodymai dirbantiems su kompiuteriais
Savo darbo vietą reikėtų susitvarkyti taip, kad visa įranga, medžiagos, kontrolės prietaisai būtų lengvai pasiekiami, be papildomo įtempimo ar pasisukimo.
Prieš pradedant darbą būtina įsitikinti, ar kūno padėtis yra patogi (patogi darbo poza sumažina raumenų įtampą bei nuovargį).
Kiekvieną dieną darbą prie klaviatūros pradėkite palaipsniui intensyvindami tempą, o darbo pabaigoje sulėtinkite.
Reguliariai darykite pertraukėles darbo metu.
Patogi darbo poza, kai
• pečiai atpalaiduoti
• alkūnės arti kūno ir arti klaviatūros
• riešas tiesus
• pakankamai erdvės kojoms
• subalansuota, tiesi galvos padėtis
• stuburas atremtas į kėdės atlošą
• pėda tvirtai atremta
• šlaunys šiek tiek žemiau kelių
• stalo aukštis pritaikytas taip, kad alkūnės būtų ties klaviatūra
• “pelė” turi būti kuo arčiau klaviatūros
• “pelės” padas turi leisti jai lengvai judėti
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę