Rinosinusitas: galima kentėti, tačiau ar verta?

“Tai – ne vieno organo, o viso žmogaus organizmo problema. Rinosinusitu serga įvairaus amžiaus žmonės: ir vaikai, ir seneliai”, - sakė Kauno medicinos universiteto Ausų-nosies-gerklės ligų klinikos gydytojas Saulius VAITKUS.
 

Labai svarbu tiksliai nustatyti rinosinusito priežastis ir jas šalinti. Gali tekti atsisakyti pūkinės patalynės, kambarinių gyvūnėlių, kai kurių gėlių, mažinti dulkėtumą patalpose, tinkamai įrengti namų ventiliaciją, keisti gyvensenos ir mitybos įpročius. Tačiau blogiausia, pasak gydytojo S.Vaitkaus, kad ne visi sergantieji suvokia ligos esmę ir tarsi “numeta” savo problemas gydytojui: “Pasitikiu jumis, gydykite”. Tačiau be paciento pastangų ir gydytojo pagalba ne tokia efektyvi.
 

 

Kas yra rinosinusitas?


Rinosinusitas - tai kauluose aplink nosį, akis ir skruostų srityse esančių oro pripildytų ertmių, vadinamųjų ančių (sinusų), uždegimas.
Per siauras angas, jungiančias ančius su nosies ertme, patenka oro ir šalinamos gleivės. Peršalus ar sergant alergine sloga angos gali užsikimšti. Tai tampa uždegimo priežastimi. Dažniausiai uždegimas kyla kaktiniame arba žandiniame antyje ir priekinėse etomoidalinėse ląstelėse.
Ligos pradžioje paburksta nosies gleivinė, atsiranda žalsvų tirštų išskyrų, skauda akis, galvą. Dantų gėlimą primenantis skausmas juntamas skruostuose. Vėliau dėl susikaupusio sekreto skausmas dar labiau sustiprėja, darosi sunku kvėpuoti pro nosį.
Susirgimo komplikacijos - pūliniai akiduobėse, kaukolės ertmėje, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.
 

Priežasčių - ne viena


Paprastai rinosinusitą sukelia ne viena, o kelios priežastys. Turi reikšmės ir anatominiai nosies vidurinės landos ypatumai. Apie trečdalis sinusitų yra sukelti alerginių susirgimų.
Alergija, viena iš šio amžiaus žmonijos rykščių, labiausiai paplitusi išsivysčiusiose pasaulio šalyse - JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje. Manoma, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje alerginių susirgimų skaičius padidėjo 5 kartus.
Riziką susirgti rinosinusitu, ypač vaikams, didina gastroezofaginė liga. Kai skrandžio turinys atmetamas į stemplę, viršutiniai kvėpavimo takai veikiami ir refleksiškai, ir tiesiogiai - miego metu į juos patenka skrandžio sulčių. Kai kompleksinis medikamentinis gydymas nėra efektyvus, vaikams gali būti taikomas empirinis antirefliuksinis gydymas.
Vienas iš rinosinusito požymių - sloga. Alerginė sloga gali būti sezoninė (jautrumas žiedadulkėms) ir pastovi (jautrumas buitiniams alergenams).
Daug problemų atsiranda, kai butuose įdedami plastikiniai langai, nes daugiaaukštėse “dėžutėse” oro ventiliavimas yra nepakankamas. Daugeliu atvejų “kalta” susilpnėjusi organizmo imuninė sistema. Ją veikia sunkios gyvenimo sąlygos, patiriami stresai. Jų sukeltai slogai apibūdinti naudojamas terminas “stresinė sloga”. Ši forma būdinga žmonėms, patiriantiems nuolatinę įtampą.
 

Ligos formos


Ūminis rinosinusitas - tai virusinės infekcijos sukeltų peršalimo ligų komplikacija. Ūminis rinosinusitas trunka iki 3 savaičių, poūmis rinosinusitas - nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių. Liga, užsitęsusi ilgiau nei tris mėnesius, tampa lėtinė.
Kuo lėtesnė susirgimo eiga, tuo labiau paslėpti jo simptomai. Ryškiausi yra ūminio sinusito simptomai: galvos skausmai, temperatūra, pūlingos išskyros iš nosies. Vaikams būdingas kosulys (ypač rytą ir naktį) ir nosiaryklės sekreto išsiskyrimas.
Po to prasideda sloga, kuri perina į žaibinę ūminio rinosinusito formą (sinuso anga visiškai uždaroma). Keletą dienų tęsiasi vadinamoji sausa slogos stadija. Vėliau atsiranda sekreto. Šiomis dienomis reikia vartoti pakankamai skysčių, nosies gleivinę sutraukiančių vaistų - dekongestantų. Tai gali būti lašai į nosį (oksimetazolino ir ksilmetazolino dariniai). Xymelinas - populiarus vaistas, tačiau reikia žinoti, kad jo negalima naudoti ilgiau kaip tris paras, o išimtiniais atvejais - iki 7 parų. Ilgiau vartojant vystosi medikamentinė sloga - pripratimas prie vaisto.
Lėtinis sinusitas yra daugelio neigiamų veiksnių pasekmė. Viena jų - netinkamas gydymas pirmą kartą susirgus šia liga.
Jeigu po savaitę trukusio gydymo išlieka bent vienas simptomas (kosulys, sekreto išsiskyrimas, apsunkintas kvėpavimas), gydymas turi būti tęsiamas. Tačiau neretai pacientai, skausmui praėjus, nebesigydo. Poūmis ar lėtinis sinusitas neišgydomas vien antibiotikais. Reikia išsiaiškinti, ar nėra alergijos, kokia imuninės sistemos būklė, įvertinti anatominius nosies ypatumus ir gydyti kompleksiškai. Jei ligonis nepasveiksta po tris mėnesius trukusio optimalaus kompleksinio medikamentinio gydymo, galimas chirurginis gydymas. Atliekamos mikrochirurginės arba endoskopinės operacijos. Jos tapo įmanomos pradėjus taikyti endoskopinį ir kompiuterinės tomografijos tyrimo metodus, kurie leidžia tiksliai nustatyti susirgimo priežastis, infekcijos išplitimą.
Vaikai iki 8 metų, kol intensyviai vystosi kaukolė ir sinusai, neoperuojami. Išimtis - komplikacijos. “Chirurginis gydymas - kraštutinė priemonė. Ji negali pašalinti visų ligą sukėlusių veiksnių: netinkamos gyvensenos, aplinkos faktorių. Po operacijos žmonės ir peršals, ir sloguos. Tačiau jis nepašalina susirgimo priežasčių, pats pacientas turi keisti gyvenseną, mitybą, aplinką - neigiamai veikiančius faktorius”, - pažymėjo gydytojas S.Vaitkus. Reikia tirti ir šalinti ligos priežastis: jautrumą alergenams, įgimtas patologijas. Rinosinusitas gali įspėti, kad vaikas serga įgimtomis ligomis: pirmine ciliarine diskinezija (įgimtas nosies gleivinės žiuželių nejudrumas), Kartagenerio sindromu (širdis dešinėje krūtinės pusėje, cistine fibroze (įgimtas organizmo liaukų susirgimas).
Dažniausiai operuojami darbingo amžiaus žmonės. Vidutinė jų sirgimo trukmė yra 15-20 metų. “Didžiausia bėda - kad pacientai yra labai kantrūs, nesikreipia pagalbos kol tik apsikenčia su savo negalavimais. Uždelsus medikamentinis gydymas mažiau efektyvus, o jeigu tenka taikyti chirurgines intervencijas, jos yra drastiškesnės”, - apgailestavo gydytojas.
 

Apie gydymą - nuo profilaktikos


“Svarbiausia - išvengti peršalimo ligų: gerai maitintis, vengti stresų, būti geros nuotaikos, grūdinti organizmą, o siaučiant gripui - vengti žmonių susibūrimo vietų, vėdinti patalpas, vartoti pakankamai vitamino C, - pabrėžė gydytojas S. Vaitkus. - Vaiko sveikata priklauso nuo motinos sveikatos: kaip nešioja, kaip gimdo, ar maitina natūraliai. Sveikas gimęs kūdikis, jeigu jis maitinamas krūtimi, geriau vystysis ir augs, rečiau sirgs virusinėmis infekcijomis, o susirgęs greičiau pasveiks.”
Rinosinusitui gydyti dažniausiai skiriama geriamųjų preparatų. Tai pseudoefedrino dariniai, skiriami kartu su antialerginiais vaistais arba atsikosėjimą gerinančiais ar kosulį slopinančiais preparatais. Pastarųjų grupei priskiriami clarinase, aktifedas, cyrus.
Kai nosies sekretas pradeda tirštėti, galima skirti sekretolitikų - sekretą skystinančių vaistų. Per ankstyvas ar nemotyvuotas antibiotikų vartojimas tik pablogina ligos eigą. Diagnozavus ūminį rinosinusitą, esant žaibinei jo formai, antibiotikų skiriama tik 5-7 proc. pacientų. Pirmo pasirinkimo antibiotikas šiuo atveju yra amoksicilinas.
Žaibinės rinosinusito formos gydymas trunka iki 10 dienų ir turi būti kompleksinis: antibiotikais, sektretolitikais ir dekongestantais.
Poūmiu periodu alergiškiems ligoniams tenka naudoti hormoninių preparatų. Jų pacientams nereikėtų vengti, nes įpurškiami preparatai nepasiekia antinksčių ir neveikia viso organizmo, o tik kvėpavimo takus.
 

Kaip išvengti rinosinusito?


“Reikia džiaugtis gyvenimu ir nesipykti su savo artimu, - patarė gydytojas Saulius Vaitkus. Viskas, kas stiprina imunitetą - tik į sveikatą. Pasak JAV higienistų, tai, kas žmogui teikia malonumą, yra sveika. Svarbu neperlenkti. Ir darbo, ir stresų, ir maisto žmogui reikia su saiku”.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai