Ar įmanoma pagerinti pablogėjusią klausą?

Pastebėjau, kad kalbėdama su sūnumi neretai jam sakau: „Ką pasakei? Negirdžiu tavęs. Pakartok, prašau.“ Įtariu, kad pastaruoju metu pablogėjo mano klausa. Ką galėčiau daryti, kad klausa vėl pagerėtų?“, – teiraujasi mūsų žurnalo skaitytoja Genutė Domantienė iš Šiaulių.

Kodėl pablogėja klausa ir kaip ją pagerinti, pasakoja gydytoja otorinolaringologė Daiva Monkevičienė.

Kai pradedate blogiau girdėti, apima keistas jausmas. Gal senstu? Gal sergu? – lenda į galvą įkyrios mintys. Klausos susilpnėjimas ar praradimas gali sukelti baimės jausmą, paskatinti socialinę izoliaciją, sumažinti savigarbą, net sukelti depresines būsenas.

 

Dažniausiai klausa sutrinka vyresniems nei 60-ties metų žmonėms, nors kartais šių negalavimų atsiranda kur kas anksčiau. Sulaukus 50-ties klausa pradeda silpnėti daugeliui žmonių. Pirmiausia tai atsiliepia aukštų dažnių garsų girdimumui. Pavyzdžiui, pradedama nebegirdėti šnabždesio, o, norint gerai suprasti kalbą, reikia girdėti visus garsus. Vieną jų girdint geriau, kitą – prasčiau, nepavyksta atkurti žodžio prasmės, o ypač kai kalbama svetima kalba arba bendraujama su nepažįstamu žmogumi.

Normalu, jei klausos silpnėjimas sudaro 10–20 decibelų kas dešimtmetį. Senatvinis kurtumas būdingas maždaug 10 proc. gyventojų.

 

Kokios klausos sutrikimo priežastys?

 

Klausos silpnėjimo ar praradimo priežastis gali būti patirtos ausų infekcijos, stiprus triukšmas (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšmingoje aplinkoje ir pan.), smegenų augliai, traumos, infekcinės ligos (gripas, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.), vitaminų stoka. Klausos pablogėjimą gali lemti vidaus organų ligos (širdies kraujagyslių, kraujo, inkstų), galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, aterosklerozė ir kt.

Kartais staigiai apkurstama viena ausimi. Kodėl taip atsitinka? Kaltininkas gali būti sieros kamštis. Dėl jo pašalinimo (išplovimo) reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, ir gera klausa dažniausiai sugrįžta. Tačiau jeigu net ir pašalinus sieros kamštį klausa lieka nusilpusi, reikėtų apsilankyti pas ausų ligų gydytoją – otorinolaringologą, nes gali būti pažeistas klausos nervas.

 

Ar triukšminga aplinka turi didelę įtaką mūsų klausos kokybei?

 

Klausos kokybę nemaža dalimi lemia paveldimumas. Todėl nenuostabu, kad buvimas triukšmingoje aplinkoje (pavyzdžiui, stadione, koncerte, diskotekoje) vienus žmones veikia labiau, kitus mažiau, o treti jaučiasi net komfortiškai. Juk visi esame skirtingi.

Tačiau ir nesant paveldimumo dėl nuolatinio triukšmo klausa palaipsniui vis dėlto silpnėja.

Dabar daugelis vaikų ir paauglių labai mėgsta ausinukus (su jais nesiskiria gatvėje, autobuse), kuriuose skamba pakankamai garsi tranki muzika. Tai labai kenkia klausai, ypač kai muzikinis poveikis yra nuolatinis.

Jei pastebite, kad būdami triukšmingoje aplinkoje dažnokai prašote pakartoti išgirstus žodžius, dažniau garsinate televiziją ar radiją, dalyvaudami pokalbyje turite įsitempti, kad viską aiškiai girdėtumėte, – tai ženklas, kad atsirado klausos sutrikimų, ir turite kreiptis į šeimos gydytoją, kad nusiųstų pas ausų, nosies, gerklės specialistą.

Prieš pradėdamas gydyti klausos praradimą, pirmiausia gydytojas turėtų išsiaiškinti jūsų apkurtimo priežastį ir ieškoti būdų jai pašalinti.

 

Kada reikia klausos aparato?

 

Jei jokios kitos priemonės nepadeda (tai neretai atsitinka vyresniojo amžiaus žmonėms), kartais reikia įsigyti paprasčiausią klausos aparatą. Jis, uždėtas ant ausies ir stimuliuodamas klausos receptorius, sustiprina iš aplinkos sklindančius garsus. Mokslininkai suskaičiavo, kad klausos aparatai klausą pagerina 95 proc. pacientų. Aparatų yra įvairių, jie turi būti parenkami individualiai, padedant patyrusiam klausos specialistui. Ištyrus klausą, pabandžius vieną, antrą, gal net ir trečią prietaisą, galima atrasti tinkamiausią variantą.

Patys šiuolaikiškiausi yra kochleariniai klausos aparatai. Jie yra implantuojami į kaulo vidų chirurginiu būdu. Tai specialus elektroninis implantas kaukolės viduje šalia ausies. Jis sustiprina garsus iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Kochleariniai implantai rekomenduojami žmonėms, kuriems kurtumas smarkiai blogina gyvenimo kokybę.

Beje, jeigu esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatą įsigysite nemokamai. Už jį sumoka ligonių kasos.

 

Kaip išvengti klausos pablogėjimo? Gal yra specialių pratimų ar kitų dalykų, kurie galėtų pagerinti klausą?

 

Patarimai, kaip išvengti klausos blogėjimo, būtų bendriniai. Visų pirma, reikėtų vengti stresinių situacijų, mažinti buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (tiek darbe, tiek laisvalaikiu). Dažniau būkite gryname ore, reguliariai mankštinkitės; rekomenduojami įvairūs atsipalaidavimo pratimai, meditacijos, relaksacijos. Kontroliuokite kraujo spaudimą, nepervarkite, nerūkykite ir daugiau dėmesio skirkite poilsiui.

Pajutę pirmuosius klausos pablogėjimus, kreipkitės į gydytoją.

 

Ar maisto produktai gali pagerinti klausos kokybę? 

 

Reikėtų vartoti daugiau baltymų, aminorūgščių, daržovių, vitaminų, česnako; mažiau – riebių patiekalų, druskos, gyvulinės kilmės riebalų. Patartina valgyti kepenėlių, salotų, kopūstų, augalinių aliejų, pieno produktų, kuriuose yra alfa lipinės rūgšties, vitamino E. Šis stiprus antioksidantas ypač efektyviai saugo ausies nervus persirgus gripu, po ilgesnio antibiotikų ar kitų vaistų, kurie gali padaryti žalos jūsų klausai, vartojimo. Venkite centrinės nervų sistemos stimuliatorių, tokių kaip kofeinas ir nikotinas. Kofeinas, kurio yra kavoje, arbatoje, kokakoloje, šokolade, kaip ir nikotinas, sutraukdamas kraujagysles gali pabloginti vidinės ausies struktūrų kraujotaką ir mitybą.

Spengimą ausyse mažina ginkmedžio preparatai.

Susilpnėjus klausai kasdien suvalgykite po ketvirtadalį citrinos su žievele. Jau po savaitės turėtumėte girdėti geriau.

Gerkite melisos arbatos: 1 šaukštą susmulkintų melisų užpilkite stikline verdančio vandens, užvirkite, uždenkite. Po 5 min. galite gerti.

 

Ką daryti pajutus pirmuosius klausos sutrikimus?

 

Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją ir išaiškinti, kodėl klausa nusilpo. Gal pakaks tik pašalinti priežastis, ir viskas susitvarkys. Juk neretai klausa susilpnėja vien dėl to, kad namuose įpratę per garsiai įjungti televizorių.

 

Šiuolaikiniai kochleariniai implantai – be priemokų

Kochleariniai implantai skiriami vaikams ir staiga apkurtusiems suaugusiesiems, kai klausos pažeidimas yra sunkus ir labai sunkus, o įprastos klausos gerinimo priemonės, taip pat ir klausos aparatai, yra neveiksmingos.

Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu už kochlearinius implantus, kainuojančius 75 772 arba 88 000 Lt, klausos negalią turintiems pacientams sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Kochlearinės implantacijos Lietuvoje atliekamos dviejose gydymo įstaigose: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Šiemet jose implantuota beveik 40 tokių aparatų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai