Pirmiausia reiktų pabandyti pakeisti dienos režimą (aišku, pagal galimybes ). Rekomenduočiau taip vadinamą Viduržemio jūros regiono elgesio stereotipą. Keltis reikia anksti - apie 5-6 val. ryto, išgerti stiklinę sulčių ar neprisotinto angliarūgšte vandens. Mankšta lengva, vyrauja rąžymosi, tempimo pratimai. Turintys laisvo laiko galėtų keletą valandų pasivaikščioti. Naudodamasi proga priminsiu, kad ryte, nepadarius tempimo pratimų, bėgti nereikėtų. Greitas ėjimas visuomet geriau net už lėtą bėgimą.
Pusryčiai lengvi - pagrindą turėtų sudaryti daržovės su trupučiu aliejaus, prieskonių ir sūrio ar varškės produktų. Galima puikiai išsiversti su gausiu kiekiu vaisių - tinka viskas, kas šiuo metu auga mūsų soduose ir daržuose. Atminkit, kad gausus stiprios arbatos bei kavos vartojimas skatina demineralizaciją-druskų pasišalinimą iš organizmo. Vienas puodukas juodos arbatos ar kavos iš jūsų ” paprašys” papildomai apie litrą skysčių. Trūkstant kalio, magnio, jausime diskomfortą širdyje. Tai pasireikš aritmiška širdies veikla ( permušimais – ekstrasistolėmis ), greitu nuovargiu, bendru silpnumu. Kalcio stoka sukels kojų nuovargį, traukimą. Jei neturite pakankamai vaisių ir daržovių, teks vartoti maisto papildus su mikroelementais. Kas pora valandų vis išgerkite po 1-2 stiklines sulčių, mineralinio vandens ar suvalgykite bet kokių jums prieinamų vaisiu. Puikiai tiks ir daržovės - agurkai , pomidorai - taip vadinamas „gyvasis vanduo”. Pietūs lengvi - tinka žuvis, makaronai, tirštos, nepervirtos daržovių sriubos.
Jei yra galimybė, puikiai tiks lengvas pogulis nuo 20 min. iki kelių val. Miegoti nebūtina - galima paskaitinėti knygą ar šiaip atsipalaiduoti, mąstant apie gerus dalykus, kurie buvo ar dar bus.
Dirbantiems lauke patartina pridengti galvą. Geriausiai tiktų natūralus pluoštas - pvz., šiaudinė skrybėlaitė ar kepurė. Esant galimybei, darbą reikia rinktis pavėsingoje vietoje. Pačios pavojingiausios valandos - nuo 11 iki 17 val. Stiprus pavalgymas, jei jau negalite išsiversti be mėsos - apie 17-18 val. Vėlgi kartu reiktų vartoti daug daržovių. Atpraskim mėsa, žuvį valgyti su duona, bulvėmis. Geriau bulves su kanapėmis, linų sėmenimis, pasukomis ar rūgpieniu pasilikim vakarienei.
Arba kaip elgtis savanoriams kankiniams pliaže, 30 laipsnių karštyje? Principai bendri - daug vaisių, daržovių, neprisotinto angliarūgšte mineralinio vandens; galvą pridengti suvilgyta vandenyje skarele ar skrybėle, gerai praleidžiančia orą. Stipraus maisto nereiktų - pavalgysite vėliau. Puiku vaikščioti, braidyti, ypač po jūros vandenį - gerai stiprina kojų venas. Įsikaitinus saulėje, nerekomenduojama pulti į vandenį iki 20 laipsnių temperatūros. Nedera gulėti su šlapiu maudymosi kostiumėliu - gali būti problemų su prostata ar ginekologiniais organais.
Trumpai prisiminkime jų požymius. Pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas, aritmiška širdies veikla, vėmimas, netgi sąmonės netekimas - dažniausiai pasitaikantys simptomai. Būtina tokį žmogų nunešti į pavėsį, atvėsinti kūną vėsiu vandeniu, esant galimybei, dėti ledą ant stambiųjų kraujagyslių - ant pakinklių, kaklo, rankų per alkūnės linkį, Neblogai tiks kompresas su šaltu vandeniu ant kaktos. Jei sąmoningas, reikia girdyti šaltais natūraliais gėrimais. Kojas reikia pakelti, masažuojant nuo pėdų link kelių. Jei sąmonė vangi, prislopinta, skubiai transportuoti į gydymo įstaigą. Jei kitą dieną dar išlieka galvos svaigimas , papykinimas - būtinai kreipkitės pas šeimos gydytoją.
Be abejo, jūsų nuolat vartojami vaistai - dėl širdies, kraujospūdžio ir pan. Jų vartojimo negalima nutraukti, tik reiktų koreguoti dozes pagal jūsų kraujo spaudimą, pulsą. Reiktų tartis su šeimos gydytoju. Puikiai tinka ir telefoninė konsultacija.
Būtina turėti kalio, magnio, kalcio preparatų - jei daug judate, prakaituojate, jaučiate, kad netekote daug skysčių - šie vaistai tiesiog būtini. Jei žemas kraujo spaudimas - tiks atšaldyta kava ir stipri žalioji arbata, tik nepamirškite, apie ką kalbėjome anksčiau. Kavos poveikis trumpas - kelios valandos. Jei silpnesnė širdis, kavą reiktų paskirstyti mažais kiekiais, gurkšnoti iki 13-14 val. .Tonizuojantys gėrimai, vartojami iki pietų, pakels nuotaiką ir darbingumą, o vėliau geriami gali trikdyti miegą. Atminkit, kad nuolat palaikančių gerą spaudimą vaistų nėra, visi jie primena botagėlį širdžiai. Efektas trumpalaikis, ilgiau bei gausiau vartojant, vystosi pripratimas ir gali išryškėti pašaliniai, nepageidaujami reiškiniai.
Suaugusiems miegoti reikia eiti ne vėliau 23 val., idealu-22 val., vaikams-apie 21 val. Jei miegojote po pietų - galima gulti ir vėliau. Kambarys turi būti i švarus, išvėdintas, langas atviras, galva turėtų būti į šiaurę, bet jokiu būdu ne prie pat atviro lango. Guolio pagrindas kietas, reiktų atsisakyti taip malonių žiemą pašiltinimų ir paminkštinimų. Teko matyti lovą, ant kurios buvo klojama pūkinis pagrindas. Argi reikia aiškinti, kad tokiu atveju gero miego nereikia tikėtis? Nerekomenduojama miegoti patalpoje, kur yra kompiuteris, televizorius. Mobilieji telefonai turėtų būti kuo toliau nuo žmogaus. Prieš miegą gali puikiai tikti nekaršta vonia, o apie persiliejimą vandeniu ar atsigaivinimą duše net kalbėti nereikia-jis būtinas. Esant galimybei, kelias val. prieš miegą būtų puiku paplaukyti.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę