Drąsi ekstremalė Evelina Savickaitė su tuomet dar tik būsimuoju vyru Karoliu Kazlauskiu (dabar jie jau susituokę, gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje) prieš kelerius metus metė sau rimtą iššūkį – apkeliauti pasaulį! Ir ne tūkstančius eurų tokiai kelionei paaukojant, o… autostopu! Kaip tarė jauna pora, taip ir padarė. Kalbuosi su Evelina, kas jiems tokią mintį „pamėtėjo“, ir kuo ši pusantrų metų trukusi kelionė įsiminė…
Pirmasis klausimas – prisistatykite mūsų skaitytojams.
Ir aš, ir dabartinis mano vyras Karolis gimėme ir užaugome Lietuvoje. Aš – Kauno Santakos krūmus ir Kauno pilies kertes išlakstęs vaikas, Karolis – buvęs Šilalės šaligatvių „mindytojas“. Taip viskas susiklostė, kad Didžiojoje Britanijoje, Niukastlio mieste, abu atsidūrėme skirtingais keliais… Karolis studijavo kompiuterinę inžineriją, o aš, kitame mieste gilindamasi į meno psichoterapiją, apsigyvenau čia ir radau darbą. Būtent šiame Šiaurės Anglijos krašte ir gimė, ko gero, didžiausio gyvenimo iššūkio idėja.
Tas iššūkis buvo – apkeliauti pasaulį? Ir ne susitaupius tūkstančius eurų, o pasirenkant kaip įmanoma pigesnį variantą – autostopu? Kuriam iš judviejų tokia mintis pirma šovė į galvą?
Su Karoliu susipažinome lietuvių bendruomenėje minint Vasario 16-ąją. Netrukus kartu su draugų būreliu pamėgome savaitgaliais žygiuoti ežerų krašto ar Škoti jos kalvomis. Tada abu ir pajutome, kad vis norime kažko sudėtingesnio, sunkesnio, trumpai tariant – „nukrypti“ nuo įprasto maršruto. Todėl gana greitai atidėjome kitus gyvenimo planus ir vieną vakarą, gurkšnodami žaliąją arbatą ir tyrinėdami žemėlapį, sutarėme, kad leisimės į kelionę aplink pasaulį. Keliones labai mėgau nuo anksčiau, turėdama kelias laisvas dienas ar savaites, visada išsiruošdavau į skirtingus kontinentus. Man buvo be galo įdomu susipažinti su skirtingomis kultūromis, pasibastyti po gamtą ar atlikti praktiką meno terapijos srityje. O Karolis turėjo nemenkos kelionių autostopu patirties Europoje, todėl jis ir buvo būtent tokio keliavimo entuziastas. Man, tranzavusiai daugiausia Lietuvoje, mintyse iškart kilo keli nemalonūs scenarijai – o jeigu kokia bėda?.. Tačiau nuotykiai, kuriuos jau įsivaizdavau, viliojo kur kas stipriau, nei gąsdino galimi netikėtumai. Mūsų situacijai toks minimalistinis keliavimo būdas tiko idealiai: abu nesibaidėme miegoti palapinėje tiek per didžiausią šaltį, tiek per karščius... Prireikė pusmečio pasiruošti kelionei, ir – pirmyn į nežinomybę...
Kaip vyko pasiruošimas šiam neeiliniam, ne vieną mėnesį trukusiam įvykiui?
Žmonės į svečius, nežinomus kraštus vykdavo, tyrinėdavo atrastas teritorijas, mėgaudavosi pasaulio pažinimu nuo senų laikų... Net pasakose dažnas personažas pasileidžia į tolimas šalis laimės ieškoti... Vis dėlto mudu su Karoliu laimės neieškojome, nes buvome laimingi ir be kelionės (juokiasi). Mums galbūt norėjosi „išeiti“ iš komforto zonos, pamatyti nepagražintai gyvenančius žmones kur nors Sudane ar Gvatemaloje, patiems ar padedant vietiniams atrasti įspūdingus gamtos kampelius dykynėse, taigoje ar džiunglėse ir, žinoma, išmėginti save. Pasaulyje, o dabar ir Lietuvoje, jau yra gana populiaru keliauti aplink pasaulį dviračiais, pėsčiomis, tranzu ar kitomis priemonėmis. Kas anksčiau buvo įmanoma nebent retam entuziastui, šiandien įmanoma, galima sakyti, bet kuriam iš mūsų, be to, išsiverčiant tik su minimaliu biudžetu.
Kad ir kaip ten būtų, nekėlėte kojos iš laikinų namų Didžiojoje Britanijoje be dolerio, euro ar svaro kišenėje... Gal prieš kelionę apsirūpinote dosniais rėmėjais?
Rėmėjų neturėjome, tačiau ne vienas kelionių mylėtojas ar šiaip dosnus žmogus paremdavo vienu kitu euru, nes mūsų kelionėje įžvelgė prasmę, slaptas mūsų svajones ar tiesiog norėjo palinkėti gero kelio. Be abejo, turėjome šiek tiek susitaupę ir patys... Prieš žygį sutarėme, kad privalome išsiversti su 8–9 eurais per dieną, nors iš tikrųjų išleisdavome perpus mažiau. Pasiėmėme tiek pinigų, kad užtektų maždaug metams-pusantrų. Na, o kalbant apie kelionės maršrutą galima pasakyti, kad net kelis mėnesius svarstėme, kokią kelio liniją pasirinkti: tyrinėjome žemėlapį, braižėme jame galimus maršrutus, skaitėme keliautojų forumus, aiškinomės, kokiose šalyse pakeliui galima įsigyti reikiamas vizas ir kt. Taigi šiokį tokį planą turėjome ir, tenka pasidžiaugti, kad jį, galima sakyti, išpildėme.
Jūsų kelionė pagal planą turėjo trukti apie pusantrų metų. Per tiek laiko galima ne vieną kartą sunegaluoti ir net ligoninėje atsidurti... Kiek dėmesio galimiems sveikatos sutrikimams skyrėte, ruošdamiesi nenuspėjamai kelionei?
Taip, mūsų kelionė truko pusantrų metų, tad suprantama, kad toks ilgas žygis reikalauja didžiulės ištvermės. Visada sau kartodavome, kad keliaujame ne sprintą, o maratoną, todėl turime būti vienas kitam atlaidesni, saugoti save ir vienas kitą. Su savimi turėjome kelionės vaistinėlę, kurioje gulėjo dezinfekavimo priemonės, pleistrai, vandens valymo tabletės, vaistai nuo skausmo ir temperatūros. Tiesa, vaistinėlės prireikdavo itin retai, nes mūsų protai turbūt neleido sirgti mūsų kūnams (juokiasi). Antai net miegant palapinėje žiemą prie 25 laipsnių šalčio Turkijoje, ryte aunantis įšalusius batus sugebėjome nesusirgti, išlikome sveiki. Gal iš tiesų, jei save mobilizuoji tokiam maratonui, jį ir atlaikai... Tiesa, dar buvome pasiėmę multivitaminų, kad, jei neturėtume progos sveikai, visavertiškai maitintis, bent iš tokių piliulių gautume trūkstamų medžiagų. Pasakysiu dar vieną labai svarbų dalyką – ne tik rengdamiesi kelionei, bet ir kelionės metu kasryt darydavome mankštą, ypač stiprindavome nugaros raumenis, nes juk būtent nugarai kliuvo didžiausias krūvis – mūsų kuprinės svėrė apie 20 ar net 30 kilogramų, ypač po to, kai apsirūpindavome maisto atsargomis. Nuolat tokius svorius kilnojant iš sunkvežimio ar automobilio, galėjome rimtai pakenkti stuburui... Nors poilsio, miego sąlygos buvo labai įvairios – tai pakelėje, tai pajūryje, kalnuose ar džiunglėse, stengdavomės laikytis miego režimo.
Aišku, dažnai mūsų miegas būdavo lyg triušio: stačiomis ausimis, pasąmoningai visada pasirengus stoti į kovą su menamu priešu. Tam tikra baimė persekiojo nuolat – net į sapnus įsipindavo neaiškių aplinkos garsų... Beje, nei aš, nei Karolis nebuvome silpni – gal užgrūdino gamtoje leista vaikystė, gal kad visą laiką stengėmės gyventi sveikai, valgyti daug daržovių, aktyviai judėti.
Ar buvote įsigiję kelionės sveikatos draudimą?
Sveikatos draudimą (kompanijų „Ace UK“, o vėliau – „World Nomands“) turėjome, tačiau jo taip ir nepanaudojome. Šis draudimas būtų gelbėjęs nelaimingų atsitikimų atveju, taip pat jei būtų prisireikę gydytis ligoninėje – būtų padengtos medicinos, o blogiausiu atveju – repatriacijos išlaidos.
Ar buvote aptarę tikimybę, ką darytumėte, jei užgriūtų didelė nelaimė – trauma, sunki liga?
Tokiu atveju būtume be jokių dvejonių kreipęsi į vietos ligoninę ar medicinos centrą. Beje, atkakus iš Australijos į Havajus vieną kartą teko kreiptis į medikus dėl šlapimo pūslės uždegimo, todėl tiesiu taikymu ir nudrožėme pas vietinius gydytojus, kurie išrašė antibiotikų. Kitokių negalavimų kelionės metu, laimė, pavyko išvengti. Apie nelaimingus atsitikimus stengėmės negalvoti...
Kiek svarbu psichologinis nusiteikimas tokioje neįprastai ilgoje kelionėje? Juk bet koks, net menkiausias, nesusipratimas gali ilgam išmušti iš pusiausvyros?
Keliaudamas neretai gali atkapstyti netikėtą savo asmenybės dalį, kurios patogiame, sėsliame gyvenime tiesiog neturėtum progos pajausti, išbandyti. Kelyje sutelkėme visas jėgas, nes žygis nebuvo vien malonumas, bet ir darbas – darbas su savimi ir kitu, kartu einančiu asmeniu. Reikėjo būti pasirengusiems viskam – šalčiui ir audroms, gyvūnų vizitams ir netikėtoms pažintims, nuovargiui ir tarpusavio nesutarimams. Tačiau, kai esi maksimaliai susitelkęs, net ir netikėčiausiose situacijose greitai atrandi sprendimus – regis, atsakymas, teisingas sprendimas atkeliauja iš pasąmonės. Svarbiausia tokioje kelionėje prisijaukinti nežinią, priimti faktą, kad ne viską įmanoma sukontroliuoti ir numatyti... Kartu labai svarbu išmokti laiku sustoti ir pailsėti – kad ir juokingai tai skambėtų... Mūsų atveju tai buvo labiau savęs įveikimo maratonas nei atsipalaidavimas. Taip kur kas įdomiau – pasigalynėti su savimi ir savo kelione, jos teikiamais iššūkiais...
Kaip šiame maratone maitinotės? Juk svečiuose kraštuose, ypač egzotiškose šalyse, pasistiprinus net ir prestižiniame restorane galimi įvairiausi virškinimo trakto sutrikimai...
Kadangi keliaudami siekėme būti nepriklausomi, turėjome iš dviejų gazuotų gėrimų skardinių susikonstravę lengvą spiritu kūrenamą prikaistuvį. Šis mus gelbėdavo, kai nuošaliose vietose reikėdavo greitai išsivirti košės ar sriubos. Vis dėlto maloniausia būdavo ragauti tai, ką valgo vietiniai gyventojai, dėl šios priežasties net atsisakėme savo pusantrų metų apsisprendimo nevalgyti mėsos. Nujautėme, kad būsime vaišinami, todėl nenorėjome sukelti nepatogumų tiems, kurie bus mums dėmesingi, vaišingi ir dosnūs... Iki pat Egipto, t. y. kelionės pabaigos, nė vienoje šalyje skrandžiai mūsų nepavedė, kaip dabar juokaujame, ko gero, pamažu kelionės metu mūsų pilvai „adaptavosi“. Teko gerti vandenį iš Sudano dykumoje laikomų indų vietiniams atsigaivinti, nežinant, nei iš kur jis atgabentas, nei kokia jo kokybė; teko valgyti gatvės prekeivių maistą visuose kontinentuose, nes jis – ir pigus, ir skanus! Vis dėlto būsimiems keliautojams patarčiau vandenį valyti specialiomis tabletėmis ir būti atsargiems užkandinėse.
Turbūt išsiruošę į tokią ekstremalią kelionę nepamiršote pasiskiepyti nuo sunkių ir pavojingų užkrečiamųjų ligų?
Mūsų kelias driekėsi per 6 žemynus: Europą, Aziją, Australiją, abi Amerikas ir Afriką, iš viso nukeliavome apie 72 tūkst. kilometrų, apsilankėme 44 šalyse. Tiesa, mes ne tik keliavome autostopu, bet ir plaukėme kanoja (JAV teritorijoje, Misisipės ir Ilinojaus upėmis). Kiekvienas kontinentas ar šalis yra savotiškai žavūs, kartu ir pavojingi. Australijoje žmonės yra atsipalaidavę ir smagūs, bet reikėjo itin saugotis gyvačių bei vorų; Afrikoje teko saugotis net ir žmonių, taip pat – plėšriųjų gyvūnų. Na, o daugiausia įtampos sukėlė Venesuela, nors mums ten, laimė, irgi nieko blogo nenutiko. Vietos gyventojai ten mums nė karto neleido nakvoti miškelyje – atveždavo iki policijos punkto, kurių ten itin gausu. Prie policijos, tikino, yra kur kas saugiau.
Na, o skiepais, be abejo, apsirūpinome. Prieš kelionę pasiskiepijome nuo difterijos, poliomielito ir stabligės, taip pat hepatito A, vidurių šiltinės, geltonosios karštligės, meningito. Svarstėme, ką darysime keliaudami maliarijos regionuose. O Kinijoje mūsų antimaliarinių vaistų paieškos baigėsi kuriozinėmis istorijomis – šiame krašte itin populiarios natūralių preparatų vaistinės ir net ligoninės. Sužinoję, kaip kiniškai yra maliarija, į vieną jų ir nukakome.
Modernus pastatas, zuja nepriekaištingai atrodantys darbuotojai. Medikai tuojau pasiruošė mums padėti – atnešė tuntą paketėlių su bala žino kokiais skirtingų spalvų ir kvapų milteliais. Jei jau tokių vaistų įsigijome, nejaugi neišbandysime!.. Tačiau, įsėdusi į vieną automobilį ir sukorusi nemenką atstumą, staiga pamačiau, kad Karoliui – blogai: veidas perbalęs, duoda ženklus, kad reikia stoti. Ir strimgalviais – į pakelės krūmus… Kokius aštuonis kartus taip priverstinai stojome… Supratome, kad tai – nuo karčiųjų miltelių, kurių ėmėme vengti.
Maliarija nesusirgome, bet ar dėl to, kad gėrėme tuos miltelius, ar kad mūsų organizmai stiprūs, taip ir liko neaišku. Vis dėlto prieš iškeliaujant į Pietų Ameriką ir Afriką bei JAV įsigijome antimaliarinių tablečių. Šie antibiotikai labiausiai ir išvargino mūsų kūnus, todėl grįžus namo pirma užduotis buvo atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
Jūsų Gyvenimo kelionės įspūdžiai neseniai atgulė į knygą… O kuo užsiimate dabar, kokias svajones puoselėjate?
Po kelionės su Karoliu susituokėme, o šiuo metu jau džiaugiamės dvynukais. Taigi ankstesnioji mūsų gyvenimo kelionė įgijo kitą prasmę. Todėl galime sakyti, kad dabar esame naujajame Gyvenimo kelionės etape…
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Farmacija ir laikas, Nr.1, 2017m.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę