){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Speleologijos negalima priskirti ekstremalaus sporto kategorijai, nes ekspedicijose mes visuomet stengiamės kaip galima labiau sumažinti galimus pavojus, nesiekiame ekstremalių dalykų. To mokome ir naujuosius savo komandos narius. Speleologija – komandinis užsiėmimas. Paprastai speleologinėms ekspedicijoms komanda yra sudaroma iš 7–30 žmonių. Ekstremalaus sporto srityse pasiektas tam tikras rezultatas (pvz., rekordas) atspindi vieno žmogaus užsispyrimą, įdirbį, fizinį pasirengimą, individualias savybes, talentą. Speleologijos atveju vienas žmogus urve nieko nenuveiks. O ir judėti urvuose vienam griežtai draudžia saugumo technika. Urvų tyrinėjimų ekspedicijose dirba visa komanda. Kiekvienas jos narys atlieka tam tikrą užduotį. Jei nors vienas savo užduoties neatliks, ekspedicija gali nepavykti..
Prieš ekspediciją renkame informaciją apie regioną, į kurį vykstame, skaitome, domimės, trenuruojamės, rengiame urvo šturmo ar tyrinėjimo veiklos grafikus, planus.. Urvų tyrimų rezultatai dažniausiai pasiekiami tik per keletą ar net keliasdešimt intensyvių ir sistemingų tyrinėjimų metų. Ruošdami speleologus mes labai daug dėmesio skiriame psihologiniam pasirengimui. Labai svarbu vidinis pasitikėjimas savo jėgomis ir žmogaus vidinė harmonija. Tik gerai psichologiškai ir techniškai pasirengęs komandos narys gali be problemų iškęsti urvuose tykančius išūkius – potvynius, akmenų griūtis, įveikti urvų siaurumas, ištverti sunkų fizinį darbą, nugalėti fobijas.
Kiekvienas žmogus, norintis būti speleologu ir turintis tam entuziazmo, gali juo tapti. Kažkada buvau gana skeptiškai nusiteikęs prieš „silpnąją lytį“, bet kai kurios moterys paneigė visus mano stereotipus. Geru speleologu tampama tik po 10 metų – tai labai ilgas procesas, kuriam daugiau reikalinga valia, entuziazmas, žinios, patirtis, bendravimas, nuoširdumas, o ne fizinis pajėgumas ar idealus sportinis pasiruošimas.
Urvas – tai požeminės upės vaga, tad pavasarį, tirpstant sniegui, užsemiamos tam tikros urvo dalys, todėl žmonės gali būti ilgam atskirti nuo žemės paviršiaus. Grėsmę kelia krentantys akmenys, taip pat yra rizika sušalti urvuose, kur tik 4–8 laipsniai šilumos bei 100 proc. drėgmė. Kiti pavojai kyla dėl žmonių klaidų, t.y. kai į ekspediciją vyksta nepatyrę, menkai pasiruošę žmonės arba kai ilgametę patirtį turintis speleologas pradeda nebekreipti dėmesio į saugumo techniką, nebevertinti situacijos realiai.
Ekspedicijų metu žmonės dažnai atsiskleidžia, nusiima savo kaukes, o ilgainiui tampa nuoširdūs, lengvai bendraujantys. Tačiau tai nėra užsiėmimas estetams, nes urve yra gražių vietų, bet yra ir nelabai gražių: siaurų, šlapių ir purvinų. Tai tam tikras iššūkis sau, įveikti tokias vietas, tiesiog psichologinis savęs nugalėjimas.
Daugelis pasiekimų atsispindi emocijose, vidiniuose išgyvenimuose, kad nugalėjai save,, atlikai sunkią užduotį, ar nusileidai į sudėtingą urvą. Vienu iš pasiekimų laikyčiau ekspediciją „Gilyn į žemės centrą“ – lietuvių nusileidimą į giliausią iki šiol žinomą pasaulio urvą. Šią ekspediciją mes organizavome gana ilgai ir nelabai kas tikėjo, kad ji mums pavyks. Galėčiau šią ekspediciją pavadinti vienu svarbiausių mūsų komandos veiklos rezultatu per paskutinius 10 metų. Jos sėkmė, tai mūsų veiklos tarptautinis pripažinimas bei Lietuvos vardo garsinimas. Tai iš tikrųjų buvo slapta mano svajonė, kuri privertė tikėti, kad mintys materializuojasi.
Kviečiame, džiaugiamės tais žmonėmis, kurie nori prisidėti prie mūsų veiklos. Šiuo metu kaip tik renkame naujus narius į speleogų mokyklą. Esame linkę perduoti visą savo patirtį ir žinias. Speleologija jau garsina Lietuvą. Kitų valstybių šalių speleologai mus žino, kaip rimtai dirbančią komandą, todėl tikrai norisi, kad kuo daugiau entuziastingų žmonių prisijungtų prie mūsų.
Daugiau informacijos apie mus – www.speleo.lt
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę