){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visada norisi atrodyti gražiai, tačiau ruošiantis kelionei nauji batai nėra geriausia - kai tenka daug vaikščioti, atrodo, ir patikima avalynė nutrina.
Ar pastebėjote, kad vasarą kojos prakaituoja, tad vertėtų nepamiršti ir antiperspiranto pėdoms. Verta žinoti, kad nutrintiems kulnams yra specialus pleistras su geliu, jis gerai laikosi ir padeda žaizdelei greičiau užgyti.
Nesvarbu, kaip keliaujate, krūvio kojoms neišvengsite, kojos vargsta ir vaikštant, ir ilgai sėdint. Jei keliaujate automobiliu ar lėktuvu, pasinaudokite kiekviena proga pasivaikščioti ar bent truputį pajudinti kojas, kad išvengtumėte veninio kraujo sąstovio. Pagerinti kraujotaką ir išvengti tinimų padeda kompresinės kojinės, tepalai su heparinu arba geriamieji venotoniniai preparatai. Verta žinoti, kad jie veikia ne tik kojų, bet ir mažojo dubens veninę kraujotaką, todėl gydo hemorojinių mazgų uždegimą.
Skausmas per atostogas visiškai nepageidaujamas, todėl prieš ilgesnę kelionę reikėtų apsilankyti pas stomatologą. Kad kelionės nuotaikos nedrumstų galvos, sąnarių ar raumenų skausmai, reikėtų turėti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., diklofenako, ketoprofeno). Visi šios grupės vaistai turi uždegimą, skausmą ir karščiavimą slopinančių savybių. Reikia nepamiršti, kad nestipriems skausmams slopinti, temperatūrai mažinti puikiai tinka aspirinas arba paracetamolis. Nereikia pamiršti, kad nesteroidinių vaistų nuo uždegimo yra ir geriamųjų, ir tepalų, gelių arba žvakučių formos. Visos šios formos yra veiksmingos, todėl pasirinkite priimtiniausią arba pasitarkite su savo gydytoju.
Pykinimas kyla, kai akys centrinei nervų sistemai sako, kad jūs sėdite ramiai, o pusiausvyros aparatas - kad judate. Prieš kelionę rekomenduojama nedaug valgyti ir turėti vaistų nuo pykinimo. Kelionės metu reikėtų susirasti vietą, kur mažiau krato: lėktuve - tai vietos ties sparnais, laive - denio vidurys, automobilyje - priekinė sėdynė. Žiūrėkite į horizontą, keliaudami automobiliu į kelią priešais. Praverkite langą, kad pakaktų gryno oro, arba įjunkite ventiliaciją. Padeda gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo pratimai. Kelionės metu nevartokite alkoholio, neskaitykite, jei galite, prigulkite ir pasistenkite užmigti. Galima čiulpti citrinos skiltelę.
Norint išvengti virškinimo sutrikimų, keliaujant reikia valgyti reguliariai ir kokybišką maistą. Dieną nevalgius ilgiau nei 5 valandas, gali pradėti skaudėti galvą.
Apskritai norint išvengti nesutarimų su virškinamuoju traktu gali pagelbėti paprasta taisyklė - karštą maistą reikia valgyti, kol jis karštas, o šaltą - kai jis šaltas. Karšyje netinkamai laikomame maiste greitai dauginasi bakterijos. Vien sausas maistas greičiausiai padės išvengti viduriavimo, tačiau šiuo atveju neišvengsite vidurių užkietėjimo. Tad valgyti tiesiog reikia protingai ir nepamiršti pakankamai gerti skysčių. Ne visur vanduo yra saugus, todėl visada gerai turėti butelį mineralinio vandens. Žinovai pataria, kad Rytų šalyse nereikia drovėtis įsitikinti, kad buteliukas mineralinio nebuvo atidarytas prieš jums atnešant, bei vengti gėrimų su ledukais.
Aišku, persivalgyti neverta, tačiau, jei jums ši nuodėmė nesvetima, nepamirškite įsidėti kasos fermentų. Jei žinote, kad skrandis jautrus ir jam teks itin didelis krūvis, fermentų galima pavartoti prieš valgį.
Jei vargina rėmuo, trumpam gali padėti antacidiniai vaistai, kelionės metu gera išeitis - histamino receptorių blokatoriai.
Keliaujant su vaikais, kurie dažnai jautriai reaguoja į mitybos pakitimus, vertėtų turėti smektos. Tai ne tiktai vaistas nuo viduriavimo. Smekta turi absorbento savybių, stabilizuoja gleivinių barjerą, saugo gleivines nuo druskos ir tulžies rūgščių poveikio, mikroorganizmų, jų toksinų ir kitų dirgiklių.
Karštis, prakaitavimas ir fizinis krūvis net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gali išprovokuoti permušimų (ekstrasistolių) atsiradimą ar net ritmo sutrikimą. Šiuo atveju pirmasis vaistas - kalio ir magnio preparatai. Sergantieji širdies ligomis turi pasiimti visų gydytojų skirtų vaistų ir vartoti jų reguliariai, kitaip liga gali paūmėti.
Jei nuolat vartojate receptinių vaistų, rengiantis kelionei reikėtų nepamiršti recepto kopijos.
Vaistai turėtų būti originalioje pakuotėje, kad būtų aiškus pakuotės turinys, preparato dozė ir identifikacijos numeris. Neretai rekomenduojama turėti ir aiškinamąjį raštą iš savo šeimos gydytojo. Gydytojo laiškas apie jūsų vartojamus vaistus ir jų dozes itin svarbus, jei vaistai kelionėje pamestumėte ar jie būtų pavogti arba jei keliaujama į šalis, kur itin griežtos medikamentų įvežimo į šalį taisyklės.
Neretai kyla klausimas, kiek receptinių vaistų galima vežtis. Ekspertai rekomenduoja vaistų vežtis tiek, kad pakaktų visai numatomos kelionės trukmei. Vaistus rekomenduojama laikyti lengvai prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, rankiniame bagaže, taip pat pasižiūrėti informaciniame lapelyje, kuris būna prie vaisto pakuotės, apie rekomenduojamas laikymo sąlygas - kai kurie preparatai turi būti laikomi ypatingomis sąlygomis, pvz., šaltai, tad būtina pagalvoti, kaip jas užtikrinti, - naudos iš neveiklaus preparato jums nebus.
Niekada nesiskolinkite ir nevartokite receptinių vaistų, jei jų paskirta ne jums.
Geriau turėti šiek tiek būtinų vaistų, net jei jų neprireiks, nei sužinoti, kad šalyje, į kurią atvykote, jie parduodami tik su receptu arba jų paprasčiausiai nėra.
Jei keliaujate į egzotiškas šalis, nepatingėkite pasidomėti, nuo ko skiepytis jums reikia, ir PASISKIEPYKITE.
Lėktuvu galima keliauti iki aštunto nėštumo mėnesio, tačiau reikia jūsų gydytojo pažymos, patvirtinančios, kad jums keliauti saugu.
Jei jums reikia specialaus maisto, apie tai iš anksto informuokite kelionių agentūrą. Dauguma avialinijų, viešbučių restoranų gali patenkinti specialius reikalavimus maistui (pvz., vegetarišką maistą, maistą su mažai valgomosios druskos).
Stenkitės neimti labai brangių daiktų arba tokių, kuriuos pametę susigadintumėte kelionės nuotaiką.
Be reikalo nedemonstruokite vertingos filmavimo, fotografavimo įrangos, na, ir, žinoma, nešiojamojo kompiuterio, jei tenka jį gabentis.
Atsarginius akinius arba kontaktinių lęšių porą
Patogią avalynę ir patogius drabužius
Kepurę ir akinius nuo saulės
Skėtį.
Sveikatos draudimo polisą
Drėgnų servetėlių.
Žirklutes ir kitus manikiūro reikmenis. Jei keliaujate lėktuvu, nepakuokite jų su rankiniu bagažu, nes tikrintojai gali neleisti jų įsinešti į lėktuvą.
Dantų pastą ir šepetėlį.
Veiksmingo dezodoranto antiperspiranto. Nepamirškite, kad yra specialių antiperspirantų pėdoms. Tai gali būti itin aktualu, jei laukia ilgesnė kelionė autobusu.
Gerą nuotaiką
Daug šypsenų
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę