Kaip jūsų atostogos susijusios su jūsų profesija

„Darbas būtinas sveikatai“, – dar IV a. pr. m. e. teigė Hipokratas. Manau, dabar žymusis medikas pridėtų, kad darbas ir poilsis būtini sveikatai. Beveik niekas neabejoja, kad, norint būti sveikam ir darbingam, būtina gerai pailsėti. O fizinį ir protinį darbą dirbantieji pavargsta kitaip, tad ir ilsėtis turi skirtingai.

Keli pavyzdžiai

Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, medikų darbas yra susijęs su emociniu, psichologiniu krūviu, todėl jiems atostogas labai gerai praleisti sportiškai – daug judant, keliaujant. Ji pati laikosi tokio atostogų plano: žiemą kur nors išvyksta paslidinėti, o vasarą tingiau ilsisi prie jūros. Stengiasi judrų turizmą derinti su ramiu poilsiu prie vandens. Pasak N. Ribokienės, medikams Lietuvoje pailsėti yra gana sunku dėl tokios priežasties: pacientai, nepaisydami atostogų, skambina mobiliaisiais telefonais. Vienintelė išeitis – išjungti telefoną ar išvykti į užsienį.
Viešųjų ryšių specialistė Gitana Letukienė prisipažino, kad per atostogas jai svarbiausiai pabūti vienai su savo mintimis gražiame gamtos kampelyje: vandens čiurlenimas ar bangų mūša, neaprėpiamas jūros horizontas ar srauni upės tėkmė – veiksniai, kurie tarsi išplauna iš galvos visus nemalonumus. Ji mėgsta Baltijos jūrą, bet ne Lietuvos pajūrio kurortus – juose daug žmonių, o pavažiavus keliolika kilometrų už Lietuvos ir Latvijos sienos Papės link, paplūdimyje nuo ryto iki vakaro gali būti vienas.
Ūkininkė Stefa Strakšienė, su vyru auginanti 10 karvių ir pati mugėse pardavinėjanti savo gamintus sūrius, atsiduso, kad atostogos – didžiausia jos svajonė. Labai nori į negyvenamąją salą. Nori jūros, saulės, o svarbiausia – nieko neveikti, apie nieką negalvoti nors porą dienų. Juk be atostogų gyvena jau 20 metų. Gal pailsėti nors porai dienų galėtų išleisti dukra. Bet ūkis, pasak Stefos, toks gyvas dalykas, kad, tarkim, sugedus melžimo aparatui ar kokiam nors prietaisui, kiltų nesibaigiančių problemų, kurių dukra neįveiktų. Be to, ir poilsiauti norėtų su visais namiškiais kartu, kas visai nerealu.

Darbas ir poilsis – dvi medalio pusės

Kiekvienas darbas reikalauja didelio protinio susikaupimo arba fizinių jėgų. Natūralu ir nuovargis po jo. Bet dabar, kai nemažai žmonių dirba viršvalandžius, savaitgaliais, nuovargis ilgai kaupiasi ir tampa pervargimu, kuris yra įvairių ligų priežastis. Tad kur riba tarp nuovargio ir pervargimo? Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos Rūtos Ustinavičienės, nuovargis – fiziologinis reiškinys, kuris išsimiegojus ar po savaitgalio poilsio turėtų praeiti. Pervargimą rodo tokie požymiai: žmogus po nakties nepailsi, ryte atsikelia jau pavargęs, sumažėjusiu darbingumu. Pervargus nuo fizinio darbo, žmogų kamuoja raumenų skausmai, bendras silpnumas, o nuo protinio – jaučiama apatija, nuovargis, nervingumas, galvos skausmai, prasta dėmesio koncentracija, pykčio priepuoliai, irzlumas, nepasitenkinimas aplinkiniais.
„Pagrindinė pervargimo požymis yra ta, kad nakties miegas jau nesuteikia žmogui lauktojo poilsio“ – pabrėžė R. Ustinavičienė. Pasak jos, pervargimas net diagnozuojami kaip liga. Tada žmogui būtinas ilgesnis poilsis, gali prireikti ir gydymo medikamentais, reabilitacijos.
Beje, Europoje dažnai vartojama sąvoka stresai ir pervargimas, JAV – psichologinis sudegimas. Ši būsena būdinga daugybei žmonių, kurie ilgą laiką iš paskutiniųjų stengiasi gerai atlikti savo darbą, rūpintis namais, vaikais ir dar, tarkim, slaugo sunkų ligonį ar studijuoja.

Produktyviai visą parą nedirbame

Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir kiekviena diena banguoja tam tikru ritmu.
Jeigu dirbame 8 valandas, po 4 valandų darbo rekomenduojama 1 valandos pertrauka. Jeigu yra galimybė, kas 2 valandas rekomenduojamos 10–15 minučių pertraukėlės. Tarkim, fizinį darbą dirbantiems žmonėms svarbu kas porą valandų po keliolika minučių pasėdėti, o dirbantiems su kompiuteriu – pakilti nuo jo ir pajudėti, pažiūrėt į tolį, kad rega iš artimo matymo persijungtų į tolimą ir akių raumenys pailsėtų. Sėdėjimas savo kėdėje ir laikraščių internete skaitymas nėra veiklos pakeitimas, tad ir nesuteikia lauktojo poilsio.
Ar gali produktyviai žmogus dirbti 12 val. per parą? Pasak R. Ustinavičienės, gali, jeigu kas kelias valandas darys pertraukas ir neilgai – mėnesį ar kelis, bet ne nuolat. Per tas pertraukėles būtina keisti veiklos rūšis ir aplinką: jei žmogus dirbo kompiuteriu, turi pavaikščioti, pajudėti, jei fizinį darbą – pasėdėti ar pagulėti, jei triūsė šiltoje patalpoj – pereiti į vėsesnę. Svarbu, kad 12–16 valandų darbas netaptų norma – žmogus produktyviausiai dirba 8 valandas per parą. Kitą laiką reikėtų skirti poilsiui, šeimos ir asmeniniams poreikiams, pomėgiams. Bent 4 valandas kasdien derėtų skirti laiko sau, 8 – miegui. Neskiriant laiko šiems poreikiams, darbas tampa neproduktyvus.

Nuovargis nuovargiui nelygus

Pašnekovė pabrėžė, kad fizinį ir protinį darbą dirbantys žmonės pavargsta kitaip. Dirbant fizinį darbą, raumenyse gali susikaupti per daug pieno rūgšties ir atsirasti raumenų skausmų. Dirbant protinį darbą nuovargis yra kitoks, tada labiau pavargsta centrinė nervų sistema. Išskiriamas ir emocinis nuovargis, būdingas kūrybinių profesijų darbuotojams: aktoriams, žurnalistams ir kitiems kūrėjams, kurių darbui būtinos stipresnės emocijos. Tada reikia keisti veiklą. „Pavargus užsiimt kita veikla – tai universali poilsio taisyklė“, – sakė R.Ustinavičienė.
Gamtoje dirbantiems žmonėms geriausia pradėti dirbti anksti ryte, o per pietus 2 –3 valandas pailsėti, numigti pogulio, o tada vėl darbuotis, tarkim, iki 19 valandos ar net ilgiau. Intensyviai su žmonėmis dirbantiems tarnautojams labai svarbu galimybė kasdien emociškai pailsėti. Tam būtina pabūti vieniems arba, dar geriau, gražiame gamtos kampelyje, kažkiek laiko skirti mėgstamai veiklai.
Kai kurių profesijų atstovai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, o darbo sąlygos yra specifinės, turi daugiau laiko skirti poilsiui. Prie tokių visų pirma priklauso pedagogai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, aviacijos darbuotojai.

Svarbiausia – keisti veiklos pobūdį

Kokios atostogos yra geros? „Per atostogas svarbiausia daryti ką nors kita nei darai kiekvieną dieną ir patirti kuo daugiau teigiamų emocijų“, – mano psichoterapeutas Olegas Lapinas. Pasak jo, namų šeimininkei atostogauti būtina išvykti iš namų, o štai vairuotojo atostogos turėtų būti sėslesnės, nes jis ir taip daug važinėja. Jam neblogai būtų jas praleisti kokiame nors ramiame kaimelyje arba net ...namuose.
O.Lapinas pastebėjo, kad labai svarbu atostogauti ir nedirbantiems pensininkams bei bet kokio amžiaus vaikams. Tada ir vieniems, ir kitiems reikėtų paįvairinti gyvenimą pramogomis, maloniu bendravimu ar kelionėmis, o vaikams – dar ir nuotykiais, situacijomis, kur reikia parodyti drąsos, rizikuoti.
„Per atostogas būtina keisti veiklos pobūdį, atsiriboti nuo darbo rūpesčių. Tai labai individualu: vienam gali padėti sportas ir kelionės, kitam – darbas sode ar kaime, trečiam – nieko neveikimas ir gulėjimas lovoje, skaitymas, muzikos klausymas”, – sakė R. Ustinavičienė.

Konkretūs patarimai

Pasak pašnekovės, geriau atostogauti ne vieną, o du kartus per metus bent po dvi savaites.
„Tiek laiko būtina, kad žmogus atsiribotų nuo darbo rūpesčių. Tiesa, dviejų savaičių pakanka tik greitai atsiriboti nuo aplinkos ir problemų sugebantiems žmonėms. Net jeigu kažkam atrodo, kad darbas jo nevargina, kad jis šį mėgsta, jis vis tiek įsuka į kolektyvo problemas, darbdavių ar klientų, asmeninių santykių rutiną”, – sakė R.Ustinavičienė.
Pasak jos, protinį darbą dirbančiajam per atostogas labai svarbu aktyviai judėti, keliauti, mankštintis, dirbti sode ar darže – daugiau judėti, skirti dėmesio savo fizinei ištvermei palaikyti ir lavinti. Dirbančiajam fizinį darbą tada būtina leisti pailsėti raumenų sistemai, vengti sunkaus fizinio darbo, išvykti pailsėti į sanatoriją, praturtinti dvasią, pasidomėti menu.
Psichoterapeutas O. Lapinas siūlo prieš atostogas apgalvoti, ką galime sau leisti, ir neišgyventi, kad atostogauji ne taip, kaip turtingesnis kaimynas ar draugas. Jis priminė ir tokią galimybę poilsį padaryti kokybiškesnį – per atostogas pabandyti nors kelioms dienoms ar savaitei išjungti mobilųjį telefoną ir gyventi tik savimi ir artimaisiais, gamtos ar ūkiškų rūpesčių ritmu.

Vietoj išvadų

Pabaikime rašinį kuo ir pradėjome – liaudies išmintimi, primenančia, kad poilsis saldesnis po sunkaus darbo. Regis, darbas ir poilsis yra neatsiejamas duetas: darbas saugo nuo pagrindinių blogybių: skurdo, nuobodulio ir sugedimo, o poilsis suteikia gyvenimui įsimintiną skonį, paryškina jo džiaugsmą.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau