Išskrendu! Iki!

Kiekviename skrydžiui pasiruošusiame lėktuve visada galima rasti nors keletą keleivių, kurie bijo skristi, ir juos gana paprasta atpažinti: vienas galbūt stengiasi išlikti ramus, skaitydamas spaudą arba mėgstamą knygą; kitas neramiai bruzda keleivio kėdėje, vis tikrina saugos diržus, skaito saugos instrukcijas ir be paliovos kalbina kaimynus bei stiuardeses; trečias išblyškęs ir suprakaitavęs sėdi savo krėsle, ir tik tvirtai į sėdynės ranktūrius įsikibę pabalę pirštai išduoda didžiulę įtampą. Ar ir jūs vienas iš tokių keleivių? Tada pabandykime išsiaiškinti, iš kur atsiranda skrydžio baimė ir kaip ją galima įveikti. Apie tai kalbamės su psichologe Jolanta Dzemedzionkiene.

Iš kur ta baimė skristi lėktuvu?
Ar žinote, kad kelionė lėktuvu yra daugiau nei 20 kartų saugesnė nei automobiliu? Ir, nepaisant šito, tokia baimės rūšis yra labai paplitusi – įvairių tyrimų duomenimis, daugiau ar mažiau lėktuvu bijo skristi net apie 50–80 proc. žmonių.
Baimę skristi lėktuvu sukelia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – nesugebėjimas pamiršti ankstesnio nemalonaus skrydžio. Išgyvendamas šiuos prisiminimus, žmogus gali atgaminti ne tik neigiamą savo patirtį, bet ir kitas tragiškai pasibaigusias žiniasklaidos išsamiai aprašytas istorijas, susijusias su aviakatastrofomis ar teroristiniais išpuoliais.
Skrydžio baimė neretai būna susijusi su baime prarasti emocijų kontrolę: nerimu, kad lėktuvas apsivers, nukris ar suduš, taip pat didelės lėktuvo turbulencijos baime. Todėl bet koks netgi mažiausias triukšmas, vibracija ar trinktelėjimas keleiviui sukelia išgąstį. Visi šie dalykai yra susiję su tuo, kad keleivis tiesiog negali kontroliuoti esamos situacijos. Čia ir pagalvoji, kaip būtų gerai lėktuve po sėdyne rasti parašiutą, kuriuo galėtum pasinaudoti ekstremalioje situacijoje. Gal tada sumažėtų baimė ne skristi, o nukristi, nes žinotum, kad blogiausiu atveju iššoksi su parašiutu.
Valdingi skristi bijo labiau
„Baimė skristi lėktuvu gali būti susijusi ir su žmogaus valdingu charakteriu, kai mėgstama ne tik kontroliuoti kitus, bet apskritai situacijas bei sprendimus tvirtai laikyti savo rankose. O kai skrendant lėktuvu nieko negali kontroliuoti, tada gali apimti nesaugumo jausmas, nerimas ir nenumaldomas noras kuo greičiau atsidurti ant žemės, kur valdžia ir kontrolė vėl bus įmanoma. Juk lėktuvo nepasuksi, kad išvengtum susidūrimo, arba nesustosi vidury skrydžio, jei pasidarė bloga. To žmonės labiausiai ir bijo“, – pasakojo psichologė Jolanta Dzemedzionkienė.
Įdomu tai, kad skristi dažniausiai bijo perfekcionistai ir daug pasiekę žmonės, kurie jaučia stiprų poreikį kontroliuoti situaciją, o skrydžio metu pats žmogus situacijos visiškai nebekontroliuoja.

Nemalonūs fiziniai pojūčiai laikini

Užgultos ausys dėl oro slėgio pokyčių lėktuve priverčia kai kuriuos keleivius nerimauti. Tačiau iš tikrųjų tokie ne itin malonūs pojūčiai yra visiškai natūralus reiškinys, nes žmogaus ausyse besikeičiantis oro slėgis suvienodėja pamažu. Pakilus į didesnį aukštį, ausys paprastai atsikemša savaime, ir nemalonūs pojūčiai praeina.
Skrydžio metu visuomet išlieka sveikatos sutrikimų rizika. Yra nustatyta, kad, ilgai skrendant lėktuvu priverstinėje sėdimoje padėtyje, padidėja kojų venų trombozės rizika. Taip pat prasčiau jaustis skrydžio metu gali ir tie keleiviai, kurie turi sveikatos problemų dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo sistemos sutrikimų. Tokiu atveju, pasak psichologės, patartina vengti kelionių lėktuvu, o vietoje to pasirinkti kitą antžeminę transporto priemonę. Kita vertus, tinkamai pasiruošus skrydžiui, sveikatos sutrikimų rizika sumažėja iki minimumo.
Nerimas skrydžio metu gali paveikti ir fizinę savijautą. Kai nerimaujame, patiriame tam tikrų fizinių pokyčių, pradedant karščio pylimu, prakaitavimu, rankų drebuliu, tankesniu pulsu ir baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu. Todėl jei patys baimės skristi įveikti negalite, būtinai kreipkitės į psichologą, jis tikrai žinos, kaip padėti.

Norint įveikti skrydžio baimę

Pirmiausia apsvarstykite, ar apskritai galite keliauti lėktuvu. „Jei vis dėlto pasiryžote skristi, stenkitės surasti kuo daugiau informacijos apie kelionę. Būkite tikri, kad skrydžio metu jums bus saugu. Atsikratyti baimės gali padėti galimybė išpasakoti savo šią baimę artimam žmogui arba draugui. O situaciją lėktuve gali palengvinti galimybė pasakyti stiuardesei, kad bijote. Taip kelionės metu sulauksite daugiau dėmesio ir įgulos palaikymo. Apskritai papasakoti apie savo baimę skristi yra naudinga, nes taip tarsi atsuksite ventilį ir išleisite nereikalingą įtampą, greičiau nurimsite“, – aiškino psichologė.
Nepamirškite, kad prieš kiekvieną skrydį lėktuvai yra tikrinami, ar yra saugūs skristi. Taip pat jus turėtų nuraminti, kad lėktuvą pilotuoja patyrę pilotai profesionalai, jie yra pajėgūs suvaldyti lainerį net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Skrydžio metu jūsų dėmesį nuo baimės ir nerimo galėtų atitraukti kokia nors veikla, pavyzdžiui, įdomi knyga, kompiuterinis žaidimas ar kitas įdomus užsiėmimas. Taip pat nerimą sumažins mėgstama muzika, kurios galite klausytis savo ausinuku.

Nevartokite alkoholio

Kelionės lėktuvu metu nepatartina gerti kavos ir alkoholinių gėrimų, kurie, anot kai kurių keleivių, sumažina baimę ir įtampą skrydžio metu. „Gali nutikti priešingai: nuo stiprios kavos gali pakilti kraujospūdis ir dėl to jausitės nemaloniai, o norėdami nusiraminti išgėrę alkoholio, galite sulaukti priešingo efekto – turbulencijos metu jus gali pykinti, gali „sustreikuoti“ ir širdis“, – priminė psichologė J. Dzemedzionkienė.
Todėl jei prieš skrydį labai nerimaujate, verčiau išgerkite valerijono lašų, kurie švelniai padės nurimti. Kitu atveju galbūt padės ir gydytojo išrašyti vaistai.
Jei ilgi skrydžiai jus labai vargina, rinkitės tokius reisus, kur kelionės metu reikia persėsti į kitą lėktuvą. Taip sutrumpinsite skrydžio laiką ir turėsite galimybę nors trumpam atsikvėpti būdami ant žemės.
Be to, jei darbo pobūdis yra neišvengiamai susijęs su kelionėmis lėktuvu, o jūs bijote skristi, reikia atsižvelgti į tai, ar baimė skristi netrukdys jūsų darbui. Jeigu tai kelia rimtų problemų, rinkitės tokį darbą, kad nereikėtų dažnai skristi į komandiruotes.
Kadangi visiškai įveikti skrydžio baimės neįmanoma, bandykite patys sau logiškai paaiškinti, kad skrydžio bijoti nėra jokio pagrindo.

Skristi – neskristi

Pasak psichologės, baimė skristi proporcingai didėja artėjant skrydžio laikui. Ir kai jau reikia lipti į lėktuvą, baimė pasiekia visus 100 proc. Tada belieka arba įveikti skrydžio baimę, arba atsisakyti skristi. Jei skraidymas – neatskiriama jūsų gyvenimo dalis, su baimėmis kovoti jums gali padėti specialistas.
„Juk apskritai skristi lėktuvu yra smagu. Pasigėrėkite saulės nutviekstais debesų patalais, o jei skrendant giedra, pažvelkite iš aukšto į nuostabią mūsų žemę – kalnus, vandens telkinius, nepakartojamus sausumos brėžinius. Ir prisiminkite, kad greitai nusileisite ant žemės, todėl skrydžio metu patirtus puikius vaizdus, malonius kaimynus ir paslaugias stiuardeses su malonumu prisiminkite iki kito skrydžio“, – palinkėjo psichologė J. Dzemedzionkienė.

Tai sumažins nerimą skrydžio lėktuvu metu

• Iš anksto pasidarykite kelionei reikalingų daiktų sąrašą. Lagaminą pasiruoškite likus bent vienai dienai iki kelionės. Taip išvengsite skubėjimo ir nerimo, galėsite ramiai apgalvoti, ar nieko nepamiršote.
• Į oro uostą atvykite bent 2 val. Anksčiau, nei yra numatyta registracijos skrydžiui laiko pradžia. Apsaugos darbuotojams reikia nemažai laiko keleiviams ir jų bagažo saugumui patikrinti.
• Jei laukia ilga kelionė lėktuvu – prieš išvykdami tinkamai pavalgykite. Mat kraujyje gali sumažėti cukraus kiekis, o, patiriant skrydžio baimę, organizmas linkęs daugiau sunaudoti gliukozės.
• Išmokite atsipalaiduoti giliai kvėpuodami. Norėdami geriau atsipalaiduoti, prieš skrydį įkvėpdami pakelkite rankas aukštyn, iškvėpdami – nuleiskite. Sulaikykite kvėpavimą nors porai sekundžių.
• Kontroliuokite savo mintis. Stenkitės galvoti apie įdomią kelionę, kuri jūsų laukia. Prisiminkite, kad keliauti lėktuvu yra 20 kartų saugiau nei keliauti automobiliu.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau