Vasara mieste: kaip apsisaugoti nuo smogo ir karščio

Miestiečiai puikiai žino jausmą, kai kaitriomis vasaros dienomis mieste darosi sunku kvėpuoti. Oras tampa tirštas ir tarsi ūkanotas, susidaro smogas, o nuo asfalto kylantis karštis kepina tarsi orkaitė. Tokiu metu dauguma atiduotų bet ką, kad tik galėtų atsidurti gaiviame močiutės kaime ar bent jau prie artimiausio upelio ar ežero. Smogas ir karštis miestuose vasarą sukelia ne tik nepatogumų, bet ir sveikatos sutrikimų. Apie tai, kokie jie ir kaip jų saugotis, kalbame su Šarūnu Alasausku, Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistu.

Šarūno Alasausko pirmiausia klausiame, kas gi teršia orą ir nuo ko kyla miestams būdingas smogas?

Anot specialisto, smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla. Dažniausiai toks teršalų rūkas susidaro virš didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda horizontalia kryptimi. Tokį judėjimą lemia vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba daubose (pvz., Vilniaus centre) vėjo įtaka yra daug mažesnė, todėl smogas dažniau pasitaiko virš daubose įsikūrusių didmiesčių.
Užterštame ore yra pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių ir kt. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai. Esant saulėtam orui, ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai (pvz., ozonas). Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu.

Kai oro tarša viršija normas, kyla pavojus

Be abejo, visi žmonės yra skirtingi, ir kiekvienas individualiai reaguoja į užterštą orą. Vieni jo apskritai nepastebi, kiti iškart jaučia nemalonias pasekmes.
Specialistas teigia, kad jautresni užterštam orui yra žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis, bronchine astma, alergiški žiedadulkėms, ore sklaidantiems teršalams. Taip pat žmonės, paveikti toksinių medžiagų, sustiprinančių oro teršalų poveikį.
Sveikatos sutrikimus pajusti gali ir sveiki, tačiau natūraliai jautresni žmonės – kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenusieji asmenys.

Sveikatos sutrikimai

Nuo ko dar priklauso smogo ir oro teršalų poveikis žmogui ir kokius sveikatos sutrikimus ar ligas jis gali sukelti, klausiame specialisto. „Poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksnių: teršalų tipo, oro taršos lygio, t.y. chemikalų koncentracijos ore, poveikio trukmės ir individualaus jautrumo“, – sako Š. Alasauskas.
Anot jo, jei užterštame ore smogo apgaubtame mieste buvote nelabai ilgą laiką, trumpalaikis oro teršalų poveikis gali sukelti tokius simptomus, kaip akių, nosies ir gerklės sudirginimas, sunkus kvėpavimas, galvos skausmas, pykinimas, alerginės reakcijos. Sunkesniais atvejais žmogus gali patirti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas, o jau sergančiam asmeniui kvėpavimo takų ligos gali paūmėti.
Ilgalaikio oro teršalų poveikio pasekmės gali būti daug sunkesnės. Tarp jų, kaip vardija pašnekovas, yra lėtinės kvėpavimo takų ir širdies ligos, plaučių funkcijos sumažėjimas, astmos priepuoliai, smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai ir galiausiai netgi plaučių vėžys ir emfizema.

Saugotis – būtina

Nė vienas iš aukščiau išvardytų simptomų ir ligų neskamba kaip mažas negalavimas, todėl gyvenantiems ar kurį laiką besilankantiems miestuose būtina saugotis. Anot Š. Alasausko, žmonės patys gali imtis įvairių saugumo priemonių ir taip išvengti minėtų ligų.
Pirmiausia jis rekomenduoja internete sekti oro taršos indeksą (nuoroda – straipsnio pabaigoje, aut.past.), kuris parodo užterštumo lygį pasirinktame mieste. „Šiam lygiui esant aukštam arba tiesiog patiems jaučiant, rekomenduojama mažiau laiko praleisti lauke užterštame ore“, – sako jis.
Pašnekovas taip pat aiškina, kad transporto piko metu oro tarša prie gatvių didesnė, todėl reiktų vaikščioti atokiau didžiųjų gatvių ir keisti savo įpročius, pasirenkant įdomesnius maršrutus, pvz., per kiemus.
Dar vienas vertingas pašnekovo patarimas yra vaikščioti ramiai kvėpuojant ir atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, kurio metu įkvepiama daugiau teršalų. Taigi, jei mėgstate vaikštinėti ar bėgioti šalia judrios gatvės, susimąstykite ir savo naudai pasirinkite atokesnį parką ar mišką.
Be abejo, kaip teigia pašnekovas, geriausias būdas išvengti pavojingos oro taršos yra daugiau laiko praleisti gamtoje už miesto. Sutikime – vasarą, bent jau savaitgaliais, tai padaryti nėra sudėtinga.

Karštis – taip pat pavojingas

Jei karštomis dienomis mieste smogas nebūtinai susidarys, tai aukštos temperatūros niekaip neišvengsite. Karštis judriame mieste jaučiamas daug intensyviau tiek dėl automobilių, tiek dėl asfalto ir gausybės pastatų. Mūsų pašnekovo klausiame, kaip miestiečiai ir miestų svečiai galėtų išvengti didelių temperatūrų keliamo pavojaus.
„Užmiestyje ar prie parkų temperatūra keliais laipsniais žemesnė nei miesto centre, todėl jautresni karščiams žmonės – sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, psichikos sutrikimais, kurių kraujospūdis padidėjęs, turėtų ypač saugotis“, – sako Š. Alasauskas. Svarbiausia, anot jo, esant karštam orui gerti daug skysčių, tačiau vengti alkoholinių ar kofeino, cukraus turinčių gėrimų, kadangi jie, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Specialistas primena, kad skysčių gerti karštomis dienomis reikia reguliariai, kas 1–2 val., net jei ir nejaučiate troškulio.
„Jei lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti, daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose. Jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz., prekybos centrus, kur yra įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Per karščius taip pat reikėtų riboti intensyvų fizinį aktyvumą“, – papildomas gelbėjimosi priemones vardija pašnekovas.

Oras Lietuvoje – švaresnis nei didžiuosiuose Europos miestuose

Oro užterštumas Lietuvos miestuose dažniausiai būna mažesnis nei mūsų artimiausių kaimynių Lenkijos ir Latvijos didmiesčiuose ir daugelyje kitų Europos šalių miestuose. Mūsų šalyje nėra milijoninių miestų, kuriuose koncentruotųsi pramonės, energetikos įmonės, gyventojų tankumas ir transporto srautai yra mažesni negu Europos didmiesčiuose, o geografinė padėtis lemia kintamus orus, dažniausiai palankius teršalų išsisklaidymui. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos.
Didžiausias oro užterštumas pastebimas Lenkijos, Čekijos, kai kuriuose Vokietijos miestuose, ten, kur išvystyta kalnakasybos pramonė, o kūrenama dažniausiai kietu kuru – akmens anglimi, mediena. Taip pat Olandijos, Belgijos miestuose, kur didelis gyventojų tankumas, intensyvūs transporto srautai, Italijos šiaurinės dalies pramoniniuose rajonuose, kur ypač blogos teršalų išsisklaidymo sąlygos, ir didesniuose Bulgarijos, Rumunijos miestuose.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Dėl oro užterštumo šiemet tikimasi drėgnos vasaros

Šiemet oro užterštumas Lietuvoje – ypač didelis, o per metus leistinų užterštumą viršijančių dienų skaičius jau beveik priartėjęs prie pavojingos ribos. Metų pradžioje oro užterštumas buvo gerokai didesnis už įprastą, o pagrindinis taršos šaltinis buvo šildymas – žmonės, paskatinti finansinių sunkumų, daug daugiau kūreno kietuoju kuru.
Lietuvos oro taršą matuojančių stočių užfiksuoti rodikliai kelia nerimą dėl artėjančios vasaros. Anot Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo Donato Perkausko, Vilniaus Žirmūnų rajone oro teršalų norma viršyta jau 23 paras, Klaipėdoje – 22, Šiauliuose – 22, Kaune, Petrašiūnuose – 18, Panevėžio centre – 18. Per metus iš viso leidžiama viršyti 35 paras. Jei šiųmetinė vasara bus drėgna, tuomet didelio pavojaus neturėtų kilti, tačiau jei bus karšta ir sausa, teks sunerimti. Kaip sako D. Perkauskas, svarbu ir koks bus ruduo ir gruodžio mėnuo. Jo teigimu, net jei ir nebus viršytos metinės normos, riba bus labai arti.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
Oro užterštumą Lietuvos miestuose galite pasitikrinti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje [url="http://www.gamta.lt"url]www.gamta.lt[/a]

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau