){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vykti į svečią šalį automobiliu, o ne lėktuvu ar autobusu – ypatingas keliavimo būdas. Negalima paneigti jo žavesio ir niekaip kitaip negalima patirti to atviro kelio jausmo ir jaudulio, kaip tik laukiant, kur gi tas vingis nuves. Žinoma, į kelią nevykstama be žemėlapio ar navigacinės sistemos, tačiau netikėtumai, net ir turint šiuos vedlius, laukia už kas antro kampo. Kažkam tai – nuostabūs nuotykiai, kitiems – nervingi momentai. Taigi nusprendėme kiek palengvinti darbą niekaip neapsisprendžiantiems ir surašėme kelionių automobiliu „už“ ir „prieš“ juodu ant balto.
Už
Laisvas grafikas. Neturite spėti į lėktuvą, traukinį ar autobusą. Pats esate savo laiko ir maršruto šeimininkas. Mėgstate ilgiau pamiegoti, o važiavimas tamsiu paros metu jums ne problema – į kelią išvyksite vėlyvą rytmetį. Esate vyturys – pirmyn jau penktą ryto. Be to, ir pailsėti galėsite sustoti kada norite, o ne tik tada, kai taip nuspręs vairuotojas ar grupės vadovas.
Ekonomiškumas. Jei į kelią vykstate ne vienas, o kiek daugiau žmonių, kelionė automobiliu tikrai bus pigesnė nei lėktuvo bilietas. Liks daugiau pinigų ledams ir suvenyrams!
Įdomesnė programa. Važiuodami pamatėte įdomią nuorodą? Prašom – sukate ir apsižvalgote! Keliaudami pagal jau kieno kito suplanuotą programą pokyčių į ją neįnešite, o, važiuodami maršrutiniu reisu ir vairuotojo paprašę „o gal galėtume dabar sukti į dešinę, ten labai graži pilis“, kažin kokio atsakymo sulauksite?
Neribotas bagažas. Na, išties jis ribas turi, tačiau į automobilio bagažinę sutalpinsite tikrai daugiau nei į lagaminą, skrisdami lėktuvu ar vykdami autobusu. Be to, galite vežtis kiek norite gėrimų, maisto, o iš kelionės parsivežti daugiau suvenyrų. Puiku!
Prieš
Klaidu. Kartais galbūt smagu pamatyti kažką neplanuoto, tačiau jei prastai sekasi su žemėlapiais ar navigacinė sistema seniai atnaujinta, svečioje šalyje galite itin lengvai pasiklysti. Ypač dideliame mieste! Be to, bent vienas keleivis turės sekti žemėlapį, todėl jam ne visada bus paprasta tiesiog grožėtis vaizdais pro langą.
Nuovargis. Taip, sustoti galite bet kada, tačiau kol nepasieksite kelionės tikslo arba tarpinės nakvojimo vietos, turėsite sėdėti ankštame automobilio salone. O keliaujant toli – tai itin daug valandų. Ką jau kalbėti apie vairuotoją, kuris nuolatos turi atidžiai stebėti kelią ir eismą.
Nuobodu. Yra daug žaidimų, kuriuos galite žaisti automobilyje, tačiau ilgainiui jie visi nusibosta, ir lieka tik ilgas kelias prieš akis. Jei keliaujate su vaikais, gali dar prisidėti ir galvos skausmas, stengiantis juos užimti ir klausantis skundų, kad „nėra ką veikti“.
Nepatogu dideliuose miestuose. Atvykę į didelį miestą, norite apžiūrėti kiek įmanoma daugiau objektų, tačiau automobilis čia gali tapti našta. Pirma – nepažįstamame mieste ne iškart rasite stovėjimo aikšteles, vėliau tam išleisite nemažai pinigų. Blogiausiu atveju, palikę automobilį tariamai nemokamoje zonoje, galite rasti ratus užblokuotus ir taip sugaišite daugybę laiko, spręsdami iškilusią problemą.
Skaitytojų nuomonė
UŽ UŽ UŽ :)
1. Galiu parsivežti DAUG :) (kilimų, kailių, vyno, skanėstų ir dar daug daug to, ko nėra Lietuvoje)
2. Galiu bet kada sustoti ir apžiūrėti tai, kas man patinka, – autobusas dėl mano noro nusifotografuoti vienoje ar kitoje vietoje sustoti atsisako
3. Važiuoju KUR noriu ir KADA noriu ;)
4. Paprastai tai išeina gerokai PIGIAU.
5. Tai šimtą kartų įdomiau, išbandai save.
Facebook „Sveiki receptai“ puslapis
Ar per atostogas keliaujate automobiliu?
Taip, visada keliauju tik automobiliu 66 proc.
Taip, tačiau mieliau renkuosi keliones lėktuvu 17 proc.
Retai, tik kai neturiu kitos išeities 8 proc.
Ne, skrendu lėktuvu arba nekeliauju visai 9 proc.
Kaip pasiruošti?
Jei nusprendėte vykti į tolimesnę kelionę automobiliu, pirmiausia sveikiname už drąsą. Toliau – kviečiame gerai jai pasiruošti.
Pasirūpinkite degalais. Tikriausiai nesinorės jau už pirmojo 100 kilometrų stoti degalinėje, todėl užsipildykite iš anksto. Vis dėlto, jei pasitikrinote ir žinote, kad už sienos degalai – pigesni, tuomet baką papildykite tiek, kad užtektų iki pirmosios degalinės už sienos.
Nuvykite į autoservisą. Mažiausiai keliaujant svečioje šalyje džiugina automobilio gedimas. Kad ir pats mažiausias. Pasiryžus įveikti daugybę kilometrų, svarbu būti tikram, kad automobilis yra geros būklės, todėl neteks bandyti savo užsienio kalbos žinių su vietiniais mechanikais.
Susidarykite maršrutą. Net jei ir mėgstate nuotykius, susidarykite bent jau preliminarų maršrutą, kad netektų trečią valandą nakties klajoti nepažįstamo kaimo keleliu ir prašyti nakvynės ant kieno nors šieno kūgio. Pasitikrinkite, kada vėliausiai galite atvykti į viešbutį ar kempingą, ir stenkitės pasiskaičiuoti, kiek laiko prireiks iki ten nusigauti.
Turėkite žemėlapį. Ir ne atspausdintą iš interneto, o tikrą, išsamų žemėlapį, geriausiai kiekvienos šalies, per kurią važiuosite, o ypač tos, kurioje praleisite daugiausia laiko. Bent permeskite jį akimis prieš išvykdami, nepalikite stalčiuje net ir tuo atveju, jei turite navigacinę sistemą, – senas (perkeltine prasme) geras žemėlapis dažnai patikimesnis nei moderniosios technologijos.
Įsidėkite būtiniausių priemonių. Servetėlių, tualetinio popieriaus, drėgnų servetėlių, vaistinėlę, pagalvėlių (kad nenuspaustų šonų), antklodę salonui, muilo, degtukų, žibintuvėlį, kišeninį peiliuką. Taip pat ir šiek tiek maisto, kavos, gėrimų. Kai turėsite užkandžių, nereikės stoti kiekvienoje degalinėje vos ištroškus ar praalkus.
Atstumai iki kaimyninių ir netolimų šalių sostinių ir žinomų miestų.
Latvija
Vilnius – Ryga 292 km
Estija
Vilnius – Talinas 602 km
Vilnius – Pernu 474 km
Lenkija
Vilnius – Varšuva 466 km
Vilnius – Gdanskas 579 km
Vilnius – Krokuva 762 km
Vilnius – Zakopanė (Tatrai) 869 km
Čekija
Vilnius – Praha 1223 km
Vilnius – Olomoucas (Moravijos regionas) 943 km
Slovakija
Vilnius – Bratislava 1142 km
Vilnius – Banska Bistrica (Žemieji Tatrai) 977 km
Ukraina
Vilnius – Kijevas 758 km
Vilnius – Lvovas 771 km
Vilnius – Simferopolis (Krymas) 1580 km
Suomija
Vilnius – Helsinkis 688 km
Vilnius – Turku 852 km
*Nurodyti atstumai – pasirinkus optimalų maršrutą
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę