){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai, grožiui, kokybiškam poilsiui. Į visuomenę ateina supratimas, kad, norėdami išlikti sveiki, žvalūs ir darbingi, patys privalome pasirūpinti savo sveikata ir visaverčiu poilsiu. Didėjantis Lietuvos kurortų populiarumas yra tarsi įrodymas, kad mūsų visuomenė subrendo kompleksiškai spręsti visiems aktualias sveikatos ir ligų prevencijos problemas. Prieš daugelį metų į kurortus vyko gydytis – šiandien spręsti gyvenimo būdo problemų.
Kurortą galima charakterizuoti kaip gydymo, ligų prevencijos, poilsio, sporto, įvairių pramogų ir turizmo objektą. Pats žodis „kurortas“, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia „gydomoji žemė“(kur – „gydyti“, ort – „žemė“). Lietuvoje kurortas apibrėžiamas kaip gyvenamoji vietovė, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankaus klimato, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir yra sukurta speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo tikslais, profilaktikai, poilsiui ir turizmui.
O kokią įtaką kurorto gyvenimui turi juose gyvenančių žmonių veikla?
Kurortinių savivaldybių valdžios struktūros ir verslininkai deda itin daug pastangų kurortų įvaizdžiui pagerinti. Vykdomi kurortuose esančių parkų sutvarkymo projektai. Druskininkai jau šiais metais pakvies visus į itin unikalaus statinio, dengtos slidinėjimo trasos, atidarymą. Viešbučiai, Spa centrai, gydyklos pagal išgales taip pat atnaujina patalpas, ieško naujų kurortinio gydymo metodų ir paslaugų. Su Rusijos kurortologais aptarėme bendradarbiavimo galimybes diegiant naujausias balneologines technologijas Lietuvos sanatorijose. Tad artimiausiu metu paslaugų spektras tikrai smarkiai plėsis.
Kuo Lietuvos kurortai skiriasi vieni nuo kitų, tiksliau – kokie kiekvieno iš jų ypatumai, išskirtinumas?
Visi Lietuvos kurortai yra savotiškai unikalūs ir turi savo veidą. Kai kur tai nusistovėjo jau tradiciškai. Pavyzdžiui, Palanga – vasaros pramogų sostinė, Druskininkai – didžiausias gydomasis Lietuvos kurortas, Birštonas turi gilias balneologines tradicijas, Nida – menininkų meka. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, ir kurortai taip pat ieško naujų paslaugų, pramogų, naujausių kurortinio gydymo metodų pritaikymo galimybių sanatorijose, gydyklose, Spa centruose.
Be minėtųjų pagrindinių kurortinių veiksnių, yra ir kitų: atsipalaidavimas nuo darbo ir kasdienių rūpesčių (viską organizuoja kiti), aplinkos pakeitimas, rami, tvarkinga dienotvarkė be stresų ir baimės, aktyvus poilsis, subalansuota mityba ir kt.
Žemyninėje dalyje įsikūrusių Birštono ir Druskininkų kurortų unikalios sąlygos leidžia sėkmingai gydyti daugelį ligų. Jau vien gydomasis purvas ir mineralinis vanduo, kuris randamas minėtų apylinkių teritorijose, stipriai paveikia sveikatą. Šios gamtinės gydomosios medžiagos gaunamos iš vietinių telkinių, todėl labai veiksmingos. Taip pat reikia paminėti ir gamtos unikalumą. Nemuno upės kilpos, jų regioninis parkas sudaro tam tikras klimato sąlygas, kurios daro teigiamą poveikį kvėpavimo takams ir stiprina nervų sistemą. Šiose teritorijose niekuomet nebuvo jokių taršos objektų, tad oras čia vienas švariausių Lietuvoje. O tai šiuolaikiniame pasaulyje jau tampa vis didesne vertybe.
Nepamirškime ir vadinamųjų kurortinių teritorijų: Ignalinos, Zarasų, Trakų, Anykščių. Gydomųjų procedūrų ten nėra, bet rekreacija, poilsis gamtoje, aktyvus poilsis, kuris žmonių sveikatai darosi vis aktualesnis, – puikus. Ir vasarą, ir žiemą galima rasti kuo užsiimti. Jūsų paslaugoms dvi slidinėjimo bazės, žirgynai, dviračių takai, baidarių ir kanojų maršrutai, turistinės trasos.
Pajūryje gydo net oras
Apie tai, kad pajūrio zona labai svarbi mūsų sveikatai, žinome turbūt visi. Bet vis dėlto pakalbinome didžiausių gydymo įstaigų medikus, kad jie primintų, kokiais atvejais svarbu sveikatintis ir gydytis prie jūros.
Sveikatos centro „Energetikas“ klinikos vadovė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Asta Svirskienė paminėjo net keletą priežasčių, dėl kurių reikėtų rinktis pajūrį. „Pirmiausia tai oras. Jis prie jūros unikalus, prisotintas ozono, jūros druskos dalelių ir jodo. Labai naudingas organizmui. Padeda sureguliuoti organų sistemas, veikia tonizuojamai, stimuliuoja imuninę sistemą. Todėl žmogus tampa atsparesnis įvairioms ligoms, greičiau pasveiksta susirgęs, sustiprėja po operacijų, susireguliuoja kraujospūdis.
Kalbant apie konkrečius sveikatos sutrikimus, tai pajūrio klimato zona naudingiausia sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, nes jūrinis oras gerina bronchodrenažinę funkciją. Jodas, esantis ore, pagerina skydliaukės darbą, todėl pacientai, sergantys skydliaukės ir kitomis endokrininės sistemos ligomis, taip pat turėtų rinktis pajūrį. Jūros ošimas veikia raminamai, todėl buvimas ir poilsis prie jūros labai gerai veikia mūsų nervų sistemą, gydo jos ligas.“
UAB „Palangos Linas“ vyr. gydytojas Vidmantas Ambrazaitis papasakojo apie unikalų Talaso terapijos poveikį. „Talaso terapija reiškia gydymą jūra. Juk ir gyvybė gimė jūroje. Pati gamta mums dovanoja unikalias galimybes – jūrinį klimatą. Šis suformavo pagrindinius Talaso terapijos gydomuosius principus – saulę, jūrą ir smėlį. Pastarasis puikiai masažuoja pėdas ir juose esančius energinius taškus, per kuriuos energija patenka į visą kūną. Galima prisiminti Hipokratą, kuris yra pasakęs, kad „pati gamta gydo“. Šis posakis labai tinka pajūrio zonai. Ne veltui pastaruoju metu jaučiamas didelis susidomėjimas Talaso terapijos galimybėmis. Yra mokslininkų, teigiančių, kad jūros vandens sudėtis yra artima žmogaus kraujo plazmos sudėčiai. Jame gausu mums reikalingų druskų ir mineralų. O jodas ypač svarbus skydliaukės veiklai. Jūra labai ramina žmogaus nervų sistemą, kartu tarsi „įkrauna“ naujos energijos. Manau, tai unikalu ir be galo naudinga. Net pusvalandis meditacijos prie jūros daro didžiulį poveikį dienos darbingumui ir mūsų sveikatai.“
Štai tokios specialistų mintys apie Lietuvos kurortus. Norint geriausiai pajusti jų skirtumą, reikia juose apsilankyti patiems. Ir geriausia tai padaryti, kol taip pasielgti neprivertė ligos – iš anksto pasirūpinti savo sveikatos stiprinimu. Tuomet tai bus malonu, lengva, ir reikalaus mažesnių finansinių investicijų . Oras šyla, gamta gražėja, o Lietuvos kurortai jau laukia poilsiautojų. Džiaukimės tuo, ką turime, ir nesėdėkime sudėję rankas.
Malonaus poilsio.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę