Su mažyliu į baseiną

Visi tėveliai sutiks – sportuoti vaikučiams sveika, o jei dar tas sportas mažiesiems teikia malonumą, apskritai neįmanoma atsidžiaugti. Dauguma vaikų mėgsta plaukioti, tai ne tik smagi pramoga, bet ir puikus būdas „įdarbinti“ kone visus mažylio raumenis. Tačiau kai kurie tėvai baiminasi, kad į baseinus pilami chemikalai ar juose plaukiojančiųjų įvairūs „kūno skysčiai“ gali padaryti daugiau žalos, nei sportas atneš naudos. Ar verta baimintis?

Iš mamos įsčių į platesnius vandenis

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Matevičienė sako, kad į baseiną vaikučius galima vesti bet kokio amžiaus. Juk jau vos kelių mėnesių pypliams kai kurie baseinai siūlo įvairių užsiėmimų, o gydytojai prie plaukiojimo vaikus pataria pratinti nuo dvejų trejų mėnesių amžiaus.
„Tik prieš pradedant lankytis baseiną reikėtų apsilankyti pas vaiko gydytoją ir gauti jo leidimą lankyti baseiną. Gydytojas pasakys, ar vaikutis sveikas, ar neturi jokių problemų susijusių su širdies ligomis“, – pataria Aušra Matevičienė.
Pasak specialistės, tėveliai vaikus turėtų vesti į specialiai jiems skirtus baseinus arba maudyti sporto klubuose esančiuose vaikų baseinėliuose. „Suaugusiems skirtose baseinų voniose vaikai neturėtų būti maudomi, nes vaikams skirtų baseinų gylis pritaikytas jų amžiui, aukštesnė temperatūra, mažesnis liekamojo chloro kiekis“, – teigia visuomenės sveikatos centro specialistė.

Koks baseinas tiks?

Mažieji turėtų maudytis braidymo baseinuose, kurių gylis svyruoja nuo 0,35 iki 0,4 m. Rekomenduojama, kad jaunesniems kaip 7 metų vaikams būtų parinktas 0,6–0,8 m. gylio baseinas, o vyresniems – 0,7–1,3 m.
Atitinkamai nuo vaiko amžiaus priklauso ir baseino vandens temperatūra. Patys mažiausieji, dar neturintys 7 metų plaukikai komfortiškai jausis 30–32 ºC temperatūroje, o vyresnieji gali „pasigrūdinti“ 29–30 ºC vandenyje.
„Baseino patalpose neturėtų būti nei per daug karšta, nei per daug šalta, vidutinė oro temperatūra turėtų siekti nuo 26 iki 28 ºC, – perspėja A. Matevičienė. – Vaikų baseinuose vandeniui nukenksminti naudojamo chloro kiekis turi būti nuo 0,3 mg iki 1 mg litre, o suaugusių– nuo 0,5 mg iki 2 mg litre“.
Pasak specialistės, jei chloro kiekis vandenyje per didelis, ima dirginti nosies ar gerklės gleivinę, akis, gali atsirasti kosulys, sloga, alerginės odos reakcijos. Be to, baseinuose vandens kokybės rodikliai (temperatūra, pH, chloro kiekis) turi būti pateikiami viešai, prie įėjimo į baseino patalpą iškabintose baseino vidaus tvarkos taisyklėse.
Po maudynių vaikus būtina nuprausti po dušu su muilu, nušluostyti, aprengti sausais drabužiais, plaukų džiovintuvu išdžiovinti plaukus, išvalyti ausis.
„Prieš išeinant į lauką, reikėtų pabūti vėsesnėje patalpoje, pvz., koridoriuje, – sako specialistė. – Vyresnius vaikučius būtina įspėti, kad neišbėgtų į lauką atsilapoję, be kepurės, ypač šaltesniu metų laiku.“

{banner-25}

Ką pasiimti

„Prieš vesdami vaiką į baseiną, tėvai turi pasidomėti, ar yra vaikams skirtas baseinas, susipažinti su baseino vidaus taisyklėmis, atkreipti dėmesį, ar baseino patalpos tvarkingos, švarios, ar nekrinta į akis baseino vandens nešvara (pvz., plūduriuojantys plaukai), neįprasta vandens spalva ar kvapas, ar vaikų baseino dugno plytelės neiškritusios, nesuskilusios, – vardija specialistė. – Yra buvę atvejų, kai vaikai susipjaustė į išlūžusias plyteles.“
Pasak A. Matevičienės, į baseiną einant su vos kelių mėnesių pypliais, be jau minėtų dalykų, reikėtų pasirūpinti galimybe pervystyti vaiką, t. y. pasidomėti, ar baseine įrengti specialūs stalai. O, prieš guldant vaikus ant pervystymo stalo ar didesnius sodinant ant suolo persirengimo kambaryje, būtina patiesti rankšluostį.
Vaikščiojančius vaikučius apauti šlepetėmis, kad nepaslystų ant šlapių grindų, be to, tai ir grybelinių ligų profilaktika. Dar, einant į baseiną, reikia turėti plaukimo kepuraitę, muilą, kempinę, rankšluostį, į tualetą dar nemokančius pasiprašyti mažylius iš anksto apvilkti specialiomis vandens nepraleidžiančiomis sauskelnėmis, didesnius – maudymosi kelnaitėmis, maudymosi kostiumėliais.

Patarimai susidomėjusiems

„Į baseiną galima vesti tik sveiką vaiką“, – perspėja specialistė.
Pirmaisiais kartais apsilankymai su vaiku baseine neturėtų būti dažni ar ilgai trukti, užteks vandens malonumais pasilepinti nuo kelių iki 15 minučių, priklauso nuo vaiko amžiaus. Svarbiausia nepersistengti.
Jeigu vaikas gerai jaučiasi, galima po truputį dažninti ir ilginti maudynių laiką. „Specialistai mažiausiems vaikučiams rekomenduoja vandenyje būti iki 20–30 min., tada daryti pertrauką ir vėl trumpai pasimaudyti, vyresni vaikai galėtų maudytis ilgiau“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė.
Užsiėmimus reikėtų pradėti nuo švelnesnių procedūrų, mažyliui maudynės turi patikti, negalima jų tęsti, jei kūdikis ima verkti.
Be to, reikia būti ypač atsargiems, juk 1,5–2 m. mažieji tyrinėtojai labai smalsūs, judrūs, viską nori išbandyti, tačiau dar nesupranta pavojų, panirę po vandeniu, gali išsigąsti.
„Tėveliai turi būti labai atidūs, nuo jų priklausys, ar vaikas išmoks nebijoti vandens ir praleistas laikas baseine juos sustiprins ir užgrūdins“, – perspėja A. Matevičienė.

Per nekokybišką vandenį galima užsikrėsti daugeliu infekcinių ligų

„Vilniuje nėra registruota nė vieno susirgimo atvejo, kada vaikas galėjo užsikrėsti baseine vandeniu plintančiais parazitais. Vadinasi, paslaugų tiekėjai, siūlydami paslaugas vartotojams, užtikrina jų saugumą ir neleidžia plisti infekcinėms ligoms“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. Pasak jos, vandeniu plintančių parazitų priskaičiuojama labai daug: amebiazė, liambliazė, kriptosporidiozė, ciklosporiazė. Tačiau šiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama netyčia gurkštelėjus vandens iš upių ar ežerų, taip pat įvairiose kelionėse.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau