Šiais laikais, kai paaugę vaikai savarankiškai planuoja savo laisvalaikį, vasaros atostogos su visa šeima tampa lyg ir atgyvena. Tačiau psichologijos specialistai teigia, kad nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais įvykusių pokyčių visuomenėje, atostogos su visais šeimos nariais tebeišlieka svarbia kultūrine vertybe. Sirakūzų universiteto psichologijos katedros prof. B. Fiese tvirtina, kad kasmetinės šeimos vasaros atostogos padeda susikurti ar išsaugoti tradicijas, kurios skatina gerus tarpusavio santykius, draugiškumą, padeda perimti ir išsaugoti kultūrinę patirtį. Taip pat sukuriama palanki dvasinio saugumo ir artumo atmosfera, o tai savo ruožtu gerina psichikos ir fizinę sveikatą.
Įvairūs nusistovėję atostogų ritualai ar šeimos įpročiai įtvirtina savimonėje „kas mes esame“, užtikrina tradicijų, kultūros, papročių perimamumą tarp kartų.
Šiuolaikiniai technologijos pasiekimai, tokie kaip mp3 grotuvai, nešiojamieji kompiuteriai, neturi atitraukti dėmesio nuo kitų svarbių gyvenimo dalykų. Tačiau ir juos galima panaudoti šeimos santykiams gerinti, pvz., visiems drauge paruošiant visos šeimos mėgstamų muzikos įrašų kolekciją kelionei..
Neretai atostogos nepavyksta, kai kuriami nerealistiški atostogų planai. Kai atostogoms suplanuojami tokie aukšti ir plačios apimties tikslai, kurių niekaip neįmanoma realizuoti, patys įstumiame save į stresinę ir įtemptą padėtį. Planuojant atostogas visai šeimai ir drauge susėdus prie stalo, galima nesunkiai išsiaiškinti visų lūkesčius, atsisakyti netinkamų variantų ir pasirinkti nebrangias bei nevarginančias atostogas. Nors daugelis šeimų turi savas atostogavimo tradicijas, tačiau kartais ateina metas, kai atkaklus jų laikymasis sukelia niekam nereikalingą įtampą, sumaištį ar net barnius. Bendras pasitarimas gali padėti atsirinkti, kokių ritualų dar verta laikytis, o kurie jau niekam nebeįdomūs. Kai atostogų planavime ir pasiruošime dalyvauja visi šeimos nariai, gali paaiškėti, kad geriausias variantas yra ir pats pigiausias: kelionė dviračiais nacionaliniame parke, apsilankymas pas močiutę ir „cepelinų balius“ ar plaukimas upe plaustu su nakvyne palapinėse. Taip pat dažnai žmonės save liūdina, lygindami kokias nors nuostabias ankstesnes atostogas su šiandienos. Pasiruošimas atostogoms neturi kelti bereikalingos sumaišties, tai nėra kelionė per minų lauką!
Jei kokios nors iš seniau susiformavusios tradicijos neleidžia džiaugtis artėjančiu poilsiu, tai gali reikšti, kad atėjo laikas atsisakyti senųjų įpročių ir tampančių beprasmiais ritualų. Taigi, jei laikas keisti įpročius jau atėjo, susėskite visa šeima prie stalo ir paklauskite vienas kito, kokios atostogų tradicijos tebėra svarbios. Galite nustebti išgirdę, kad kelionė pas močiutę valgyti cepelinų yra svarbi, o vizitas į kokį nors brangų atrakcionų parką mažai ką domina.
Prasidėjus atostogoms, jaučiamės atsipalaidavę ir laimingi, nes pagaliau ištrūkstame iš nuobodžios kasdienio darbo ir gyvenimo rutinos. Tačiau nemažai žmonių atostogų metu pasijunta niekam nereikalingi, patiria liūdesį, net depresiją. Tam esama nemažai priežasčių. Gerą atostogų nuotaiką gali sugadinti:
· Nuovargis. Taip atsitinka, kai atostogautojai neįprastai suaktyvina savo gyvenseną. Jie visuomet stengiasi viską pamatyti ir suspėti visur pabuvoti. Tačiau neskiria laiko net paprasčiausiam poguliui po pietų.
· Finansų stygius.
· Įtempti santykiai ar nesantaika šeimoje (pavyzdžiui, dėl skyrybų šeima yra skilusi ir tenka padėti nemažai pastangų, kaip atostogų metu pasidalinti vaikais).
· tvarkingai maitinkitės,
· pakankamai ilsėkitės,
· reguliariai mankštinkitės.
· tinkamai susiplanuokite savo laiką,
· susidarykite sąrašus,
· pasirinkite prioritetus,
· susidarykite nuosavą biudžetą ir jo griežtai laikykitės.
· nepiktnaudžiaukite alkoholiu,
· nelepinkite savęs gausiu maistu, ypač riebiu ir saldumynais,
· nekurkite nerealių lūkesčių savo ir kitų atžvilgiu,
· nesikoncentruokite į tai, ko neturite,
· nešvaistykite pinigų, kurių neturite.
Ir darPraeitį palikite praeityje ir susikurkite naują šventę.Netrukdykite sau pajausti liūdesį, vienatvę ar melancholiją – tai visiškai normalūs pojūčiai, taip pat ir per atostogas.Kaip nors padėkite kam nors ir nesitikėkite atlygio.Mėgaukitės nieko nekainuojančiais malonumais ar užsiėmimais.Pabūkite su žmonėmis, kuriems jūs rūpite.Pabūkite su naujais žmonėmis ar kitomis šeimomis ar kitokiais draugais.Susitikite su seniai nematytais žmonėmis. Prisiminkite vaikystę. Pažaiskite drauge su vaikais. Pamėginkite iš naujo išmokti tyrinėti ir atrasti be jokių konkrečių tikslų.Pasidarykite šventę sau – susiruoškite pasigaminti ar nusipirkti ypatingą patiekalą, nusipirkti ypatingą dovaną, apsilankyti ypatingame renginyje. Kitkas gali tekėti įprasta vaga, bet dėl neįprastos aplinkos, metų laiko ir sutiktų kitokių žmonių įvykis taps išskirtinis ir įsimintinas. Jauskitės ypatingu atostogų svečiu.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę