){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Patogeninių, žalingų bakterijų yra visur – dirvožemyje, vandenyje, taip pat ant žmonių bei gyvūnų kūno ir maiste. Į žmogaus organizmą bakterijos gali patekti per nešvarias rankas, ne iki galo apdorotą maistą, neplautus vaisius ir daržoves, taip pat jei ruošiant maistą nesilaikoma higienos normų, gabenimo ar produktų laikymo taisyklių, nes kelionėje paprastai tam nebūna sąlygų.
Pagrindinės bakterijos ir jų išskiriami toksinai, kurie gali sukelti viduriavimą ir kitus nemalonius simptomus kelionių metu, ypač vasarą, yra streptokokai, stafilokokai, salmonelės ir kt.
Keliaujant karštomis dienomis automobiliu ar autobusu, nuo temperatūros įkaista transporto salonas, bagažinė, kur dažniausiai ir yra laikomas maistas, todėl susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Žinoma, kad, esant skirtingai temperatūrai, skirtingas ir bakterijų aktyvumas. Lentelėje pateikta informacija, kaip temperatūra paveikia bakterijų gyvybingumą.
116–121ºC Tokioje temperatūroje žūva visos bakterijos.
100ºC Žūva dauguma bakterijų.
74ºC Tokioje temperatūroje bakterijos kai kurios bakterijos nežūva, bet nebegali daugintis.
52 - 60ºC Dauguma bakterijų nežūva, bet kai kurios nebeįstengia daugintis.
16 - 52ºC Bakterijos dauginasi ir išskiria toksinus. Galima apsinuodyti užterštu maistu.
5 - 16ºC Bakterijos netrukdomos dauginasi, todėl suvalgius tokio maisto galima apsinuodyti.
0 - 5ºC Bakterijos dauginasi lėtai.
Toksinai, patekę į organizmą, sukelia skrandžio gleivinės, žarnyno uždegimą, jie patenka į kraują, todėl gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą. Jei praėjus kelioms valandoms po valgymo pradėjo svaigti galva, ėmė pykinti, pradėjote vemti, viduriuoti, maiste greičiausiai buvo toksiškų bakterijų, sukėlusių apsinuodijimą maistu. Tačiau mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar sergantiesiems kokia nors liga apsinuodijimas maistu kelionės metu gali tapti labai rimta problema, kadangi viduriuojant ir vemiant organizmas netenka daug skysčių, o tuomet atostogų malonumus tenka pamiršti.
Užklupus viduriavimui, patartina išgerti Smecta miltelių suspensijos, kurios reikėtų įsigyti prieš kelionę. Tai – natūralios gamtinės kilmės preparatas, išgrynintas baltasis molis. Jis gaunamas iš gamtos, standartizuojamas ir apdorojamas gamybos metu taip, kad veiklioji medžiaga dioktahedralsmektitas pasižymi ypatingomis savybėmis ne tik pašalinti viduriavimą sukėlusią priežastį, bet ir padeda greičiau atsikurti pažeistai gleivinei ir normalizuotis funkcijoms. Jei žarnyną pažeidė bakterijos ir toksinai, – Smecta padės.
Smecta vartoti tinka ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir besilaukiančioms mamoms, nes padeda:
▪ atsinaujinti suardytoms žarnyno taurinėms ląstelėms;
▪ išvengti vandens ir elektrolitų netekimo;
▪ išsaugoti fermentų aktyvumą;
▪ išsaugoti žarnyno gleivinės rezorbuojamąsias savybes.
Duodant šio vaisto vaikams, paketėlio turinį reikia ištirpinti 50 ml vandens (pvz., maitinimo buteliuke) arba sumaišyti su pusiau skystu maistu. Vartojant suaugusiems, paketėlio turinį reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens. Smecta vaikams, mažesniems kaip 1 metų, skiriama po 2 pakelius per parą. Nuo 1metų – 4 pakeliai, per parą. Suaugusiesiems – 6 pakeliai per parą. Gydymas turi būti tęsiamas 3 dienas.
Karštą dieną maistas greitai genda, todėl atostogų ir iškylų metu itin atidžiai reikėtų rinktis maisto produktus į kelionę. Tinkamiausias maistas būtų džiovinti vaisiai, riešutai, džiūvėsėliai, riestainiai, sausainiai. Reikėtų vengti gazuotų vaisvandenių, greitai gendančių produktų ar patiekalų, kuriuose yra kiaušinių, taip pat karštai rūkytų mėsos gaminių.
Kelionių metu ar jau svečiuojantis būtina gerti tik 10 ir daugiau minučių virintą vandenį. Gerti tik žinomų įmonių pramoniniu būdu gaminamus gaiviuosius gėrimus.
Kelionėse ir būnant svečiose šalyse reikia valgyti tik virtą mėsą, žuvį, moliuskus, tik virtas daržoves, nuluptus vaisius, nevartoti ledo, nevalgyti ledų, pieno produktų, gaminių su kremais. Taip pat nereikia laikyti maisto kambario temperatūroje ir būtina kuo dažniau plautis rankas šiltu muiluotu vandeniu, o jei nėra sąlygų, naudoti vienkartines servetėles ar vienkartinius rankšluosčius.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę