){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Man sunkiau, kai laikas keičiasi valanda ar dviem nei puse paros. Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį ar atgal, rodos, kad mano vidinis laikrodis išsiderina tiek, kad išvis prarandu laiko pojūtį ”, – pasakoja ekonomistė Ramunė, šiuo metu gyvenanti Olandijoje.
„Iš Europos į Ameriką išskrendi ryte, o ten atskrendi jau vakarėjant. Tad pakankinu save porą valandų, kol sulaukiu vakaro ir einu miegot. Nors būna, kad pirmas naktis pabundu apie ketvirtą ryto, o vakarais anksčiau norisi miego. Aišku, pirmomis dienomis kiek sunkiau, bet tikrai nėra taip baisu. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie, patekę į kitą laiko juostą, apsnūdę pravaikšto visą savaitę”, – sako dažnai į Jungtines Amerikos Valstijas darbo reikalais skraidanti Ramunė.
Laiko juostas dažnai kaitaliojantys keliauninkai tvirtina, kad keliauti į vakarus nesudėtinga. Tačiau grįžtant atgal į Europą ir sukant laikrodžio rodyklę beveik pusę paros į priekį, organizmas sureaguoja ūmiau.
„Prisimenu savo pirmuosius skrydžius į Jungtines Valstijas. Ten išbuvau vos savaitę, tačiau grįžus, organizmą prie europinio laiko turėjau pratinti dvi savaites”, – konstatuoja Ramunė. Pasak jos, ypač sudėtinga, jei skrydis iš Amerikos būna po pietų. Tada naktį tenka praleisti lėktuve ir Europoje atsirandi anksti ryte. „Pirmą dieną miegoti nuėjau normaliu laiku apie 22 val. Aišku, miegojau kaip užmušta ir ryte jaučiausi gana normaliai. Tačiau dar dvi savaites atėjus pietų metui ypatingai norėjau miegoti, nors niekada gyvenime nemiegodavau pietų miego”, – apie laiko juostų keitimo ypatumus organizmui pasakoja Ramunė. Ir dar priduria, jog itin sunku buvo dirbti protinį darbą, į kurį reikia įsigilinti.
Sukti laikrodžio rodyklę į priekį visada sunkiau. Tikriausiai nereikia net Amerikoje pabuvoti. Juk dauguma iš Lietuvos neišvykstančių žmonių tikriausiai unisonu gali kartoti, kad kur kas sudėtingiau prisitaikyti prie pavasario laiko, kai rodyklė žygiuoja į priekį, nei prie žiemos.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, kad prie laiko juostų pasikeitimo žmonės prisitaiko per 1–2 paras be sveikatos sutrikimų. Organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostų neretai vadinamas anglišku terminu jet lag.
Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kaip išvengti sveikatos sutrikimų, jei ilgai keliaujama kertant kelias laiko juostas.
Medikai keliaujantiems pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių, vengti kofeino ir alkoholio, ypač naktį. O atvykus į vietą, stengti būti kuo daugiau saulės šviesoje, kad prisitaikytumėte prie laiko skirtumų.
Laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai buvo atliekami JAV su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas. Buvo tiriami stiuardesių bei palyginamoji mokytojų grupė. Tačiau šis tyrimas skirtas dažnam laiko juostų kirtimo poveikiui nustatyti, norint sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Buvo nustatyta, kad dažnas laiko juostų kirtimas (kūno laikrodžio sutrikdymas) gali paveikti organizmo hormonų balansą, kas gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai.
Kalbėti apie tai, ar laiko juostų pasikeitimas daro didelę įtaką žmogaus organizmui ar ne, būtų sunku. Net 2009 metų naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimuose nėra mokslinių duomenų, kad trumpalaikiai laiko juostų kirtimai kaip nors veiktų žmones.
„Ar turi poveikį žmogaus sveikatai laiko juostų pasikeitimai, tiesiogiai atsakyti negaliu, nes čia poveikį daugiau daro šalies, į kurią vykstame, klimatas, ypač jei jis pasikeičia dramatiškai, palyginti su šalimi, kurioje gyvename”, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Svarbiausi veiksniai yra aukštis virš jūros lygio (pasikeičia oro sudėtis, nes kylant aukštyn mažėja deguonies, išsivysto staigus kalnų silpnumo sindromas, pasireiškiantis staigia plaučių edema ir kartais smegenų edema), temperatūra bei drėgmė, susidūrimas su neįprastais mikroorganizmais, vabzdžiais bei gyvūnais, pasibaigiantis įvairiomis infekcijomis, kurių 80 proc. sudaro keliautojų diarėja.
Žmogus sugeba aklimatizuotis, t.y. prisitaikyti prie neįprastų gyvenimo sąlygų, jo klimato ir geografinių ypatybių. Atsižvelgiant į žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, gyvenimo, buities sąlygas bei veiklą, aklimatizacija trunka 3–12 dienų. Tačiau užpoliarėje, kur, be šalčio, veikia ir saulės spindulių nebuvimas, aklimatizacija trunka vienerius, kartais 2–3 metus.
Keliautojai paprastai nespėja iki galo aklimatizuotis, kad nejaustų klimato pokyčių. Kalnuose gali prarasti sąmonę ar žūti, jei ištinka hipoksija. Karštuose kraštuose gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, gali susirgti užkrečiamomis ligomis, šaltuose kraštuose – sušalti, nušalti ar peršalti. Aklimatizacijos procesas šiaurėje yra lengvesnis nei tropiniuose kraštuose arba pietinių dykumų rajonuose, kur veikia intensyvi saulės radiacija, didelė santykinė oro drėgmė. Tada sutrinka organizmo termoreguliacija, ypač jei nėra vėjo. Esant didelei drėgmei ir nedidelis karštis yra sunkiai pakeliamas: viršutinė adaptacijos riba laikoma +30-31 C, kai santykinė drėgmė 85 proc.
Žmogaus prisitaikymo prie aplinkos dirgiklių galimybės yra didelės: gali ištverti +70C karštį ir -87 C šaltį. Keliautojams visada patariama planuojant kelionę, nepamiršti suplanuoti ir kaip išsaugoti sveikatą.
· Jei turite svarbų susitikimą ar konferenciją, kuri reikalauja įtempto protinio darbo, stenkitės atvykti keliomis dienomis anksčiau, kad organizmas galėtų prisitaikyti kitoje laiko juostoje.
· Prieš iškeliaudami pasistenkite kaip įmanoma geriau pailsėti. Neišsimiegojimas tik pablogins adaptaciją kitoje laiko juostoje.
· Jei keliaujate į rytus, stenkitės kelias naktis prieš kelionę eiti miegoti valanda anksčiau. O jei keliausite į vakarus – stenkitės užmigti keliomis valandomis vėliau. Taip pat, jei tik įmanoma valgyti stenkitės tuo metu, kuriuo valgytumėte kitoje laiko juostoje.
· Gerkite daug vandens prieš, per ir po skrydžio.
· Stenkitės miegoti lėktuve, jei šalyje, į kurią skrendate yra naktis. Jei skrendate į dieną, tuomet lėktuve turėtumėte kiek įmanoma priešintis miego potraukiui.
· Nustatykite laikrodį tos šalies laiku, į kurią keliaujate dar prieš išvykstant. O pasiekę kelionės tikslą stenkitės sulaukti nakties ir nemiegokite, nesvarbu, koks pavargęs būtumėte.
Jei vykstama į šaltus kraštus:
· nepamiršti kelių sluoksnių šiltų drabužių,
· dėvėti apatinius drabužius iš vilnos, šilko ar polipropileno, kurie sulaiko daugiau šilumos nei medvilnė.
· dėvėti apšiltintus ir drėgmei nepralaidžius batus.
· nepamiršti kepurės, šaliko, pirštinių.
Jei vykstama į karštus kraštus:
· nuolat gerti daug vandens,
· fiziškai aktyviems gerti dar daugiau vandens
· fizinis aktyvumas patartinas ryte ir vakare
· dėvėti skrybėlę bei naudoti apsaugos nuo saulės kremą, net jei debesuota diena.
Jei vykstama į kalnus:
· vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio; jei miegoti vis dėlto tenka, reikia turėti specialių medikamentų.
· Paprašyti vadovo, kad organizuotų miegojimą 2000–2500 m aukštyje, siekiant išvengti staigaus kalnų silpnumo sindromo.
· vengti alkoholio ir persitempimo pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens.
· keliautojai, sergantys ar sirgę širdies ir plaučių ligomis, prieš kopdami turi pasitikrinti pas gydytoją.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę