){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradėjus lankyti darželį, vaiką supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis kasdien didėja. Darželio privalumai tie, jog vaikas kiekvieną dieną stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose. Mokydamasis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, vaikas įgauna daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmonina socialiai priimtinas elgesio normas ir moralines vertybes. Žaisdamas su kitais vaikais, jis išmoksta laikytis taisyklių, taip skatinamas bendradarbiavimas, tobulėja vaiko kalba, ugdomi motoriniai sugebėjimai, lavinamas protas ir vaizduotė.
Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei. Darželyje vaikai mokami raiškiai kalbėti, reikšti mintis, pasakoti, skaičiuoti, piešti. Vaikai ruošiami įvairioms šventėms, mokosi dainelių, eilėraštukų. Čia kiekvieną dieną vyksta teminiai užsiėmimai, sportuojama. Ir visa tai daroma visiems drauge! Iš darželio vaikas grįžta pilnas įspūdžių ir teigiamų emocijų.
Aplinka, priežiūra, saugumas
Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės yra jėga, kuri moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų. Svarbu, kad darželiuose dirbtų kvalifikuoti specialistai, kurių darbas būtų įvertinamas vaikų meile ir noru lankyti darželį. Nuo auklėtojų priklauso ne tik vaiko ugdymas, bet ir priežiūra, vaiko psichologinė būsena, saugumo jausmas. Dažnai tėvai atėję užrašyti vaiką į valstybinį darželį pirmiausia pasiteirauja, kokios auklėtojos dirbs. Tai natūralu ir suprantama, nes tėvai jaučia nerimą dėl to, ar tinkamai auklėtojos pasirūpins vaikučiu, ar jam nieko nenutiks, ar jis neverks ir jausis saugus. Prieš pradėdami leisti į darželį, tėvai gali ateiti į grupę su mažyliu ir stebėti: kaip auklėtoja užmezga kontaktą su vaiku, ar jį sudomina, stebėti, kaip vykdomos ugdomosios programėlės. Darželio grupėse pagal sanitarinę normą turi būti apie 20 vaikų, todėl tėvai turėtų suprasti, kad vienai auklėtojai skirti dėmesį tik jų mažyliui taip pat sunku ir netgi neįmanoma. Auklėtoja turi būti vaikams autoritetas, antroji mama ir pirmoji mokytoja, kuri padeda ne tik kiekvienam vaikui apsirengti, pavalgyti, bet ir kiekvieną paguodžia, pamoko, pagiria, išklauso.
Vaiko fizinė ir emocinė sveikata
Didžiausias mamyčių, pradedančių vaikutį leisti į darželį, rūpestis – mažylio sveikata. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresą patiriantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Ne visi vaikai vienodai prisitaiko darželyje, nevienodai bendrauja su bendraamžiais. Kartais tėvai įsitikinę, kad vaikas suserga dėl netinkamos priežiūros darželyje, esą kol buvo namuose nesirgo. Pirma, vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patirto streso vaikas gali pasidaryti nevalgus, jautrus, irzlus, pradėti šlapintis į kelnytes. Žinoma, ligų tikimybė padidėja. Antra, ikimokyklinio amžiaus daug vaikų serga, ypač peršalimo ligomis. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus. Minusus reikėtų įžvelgti ne vaiko nepriežiūroje darželyje, o ir tėvų elgesyje. Tėvai dažnai veda vaikutį į darželį sergantį arba iki galo nepasveikusį, toks vaikas ne tik pats blogai jaučiasi, bet ir gali užkrėsti kitus vaikus. Žinoma, yra vaikų, kurių sveikata silpna, nuolat kamuoja peršalimo ligos, ir lankyti darželio tiesiog negali.
Aplinka, priežiūra, saugumas
Tėvai, nutarę patikėti vaiko priežiūrą auklei, dažnai susiduria su pirmaisiais rūpesčiais, ieškodami patikimo ir mylinčio vaikus žmogaus. Išsirinkti darželį taip pat nelengva, tačiau, apsisprendę leisti vaiką į darželį, tėvai dažniausiai suvokia, jog darželį galima pakeisti, tačiau jų vaikas bet kokiu atveju turės prisitaikyti prie darželio tvarkos, režimo, bendraamžių. Nutarę samdyti auklę, tėvai tikisi geriausio varianto savo vaikui, todėl jų reikalavimai auklei tampa daug aukštesni. Darželio auklėtoja niekada negalės skirti vaikui tiek dėmesio, kiek auklė, kuri visą savo laiką turėtų skirti vienam vaikui. Tai vienas iš didžiausių pliusų, kurį tėvai pažymi, patikėdami vaiko priežiūrą auklytei. Vaikas gaus ne tik pakankamai dėmesio, bet bus pavalgydintas, užmigdytas, saugus, be to, mažesnė tikimybė, kad vaikas nuolat sirgs. Tėvams patogu, kad vaikas prižiūrimas namuose: nereikia kasryt jo anksti kelti, vežti į darželį, o po darbo skubėti pasiimti. Tėvai gali užtrukti darbe, užsukti apsipirkti, žinodami, kad mažylis saugiose ir patikimose rankose. Jei vaikas suserga, tėvai taip pat turi galimybę palikti sergantį vaiką auklės priežiūrai. Būdamas namuose su aukle, vaikas patiria mažiau streso, išgyvenimų nei darželyje, nes yra pažįstamoje aplinkoje, nėra griežtų taisyklių, kada keltis, valgyti ar eiti miegoti, nereikia dalintis žaislais, konfliktuoti su kitais vaikais.
Bendravimas, įgūdžiai ir tėvų finansinės galimybės
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai negali patikėti vaiko priežiūros profesionaliai auklei, – kaina. Norint susirasti patikimą, darbo patirties su vaikais turinčią auklę, dažniausiai reikia kreiptis į agentūras, pažįstamus, draugus. Ne tik derėtų apgalvoti auklės užmokestį, bet ir tai, kad auklė gali susirgti ar išeiti iš darbo, jei šeima jei nepatiks, kels per didelius reikalavimus, nuolat kils konfliktinės situacijos, nesutars ar neras bendros kalbos su vaiku. Daugelis tėvų nerimauja dar ir dėl to, koks žmogus prižiūrės jų vaiką, kaip formuosis vaikas kaip asmenybė, ar išmoks savarankiškumo ir vėliau ras bendrą kalbą su bendraamžiais. Nėra vienareikšmio atsakymo, ar geriau vaiką leisti į darželį, ar samdyti auklę. Žinoma, viskas priklauso nuo šeimos situacijos bei vaiko poreikių, persirgtų ligų.
Dažnai tėvai įsitikinę, kad jokia auklėtoja ar auklė taip nemylės ir neprižiūrės jų mažylio, kaip močiutė. „Močiutės meilė anūkams besąlyginė“, – dažniausiai taip daugelis tėvų apibrėžia močiutės ir anūkų santykius. Tėvams kartais net keista, kad močiutė, prižiūrėdama anūką ar anūkę, daug daugiau leidžia, nei kadais leisdavo savo vaikams. Močiutės neerzina išmėtyti žaislai, sausainių trupiniai, išteplioti rūbeliai, spygavimai, dūkimai...Kodėl? Ir ar tikrai močiutės labiau myli anūkus nei mylėjo savo vaikus? Močiutės mylėjo ir savo vaikus, tačiau dėl darbų gausos, užimtumo negalėjo tiek laiko skirti, kiek skiria savo anūkams. Psichologai tai vadina meilės kompensacija. Taip pat bėgant metams daugelis dalykų, kurie buvo svarbūs ankščiau, nebeatrodo tokie svarbūs: pasikeičia gyvenimo vertybės. Ir todėl močiutėms nėra svarbu, ar kambaryje ideali tvarka, ar vaikas susitvarko kambarį, daug svarbiau santykis ir bendravimas su anūku.
Minusus galima įžvelgti tada, kai tėvų ir močiutės reikalavimai vaikui bei auklėjimo stiliai skiriasi. Vaikas gali jaustis nesaugus, nesugebėti atsirinkti, kas teisinga, kurio šeimos nario klausyti. Jei tėvai subara vaiką, o močiutė – jam nuolaidžiauja, gali kilti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir močiutės. Tėvai gali turėti tvirtą nuomonę dėl vaiko auklėjimo, mitybos, įgūdžių lavinimo, turėti savo šeimos taisykles, vertybes, elgesio normas, kurių norėtų, kad vaikas laikytųsi. Patikint vaiką močiutės priežiūrai, reikia nepamiršti, kad kartais dėl amžiaus skirtumo gali skirtis požiūriai į vienus ar kitus dalykus: pvz., dėl saldumynų, pietų miego, televizoriaus žiūrėjimo ir t.t. Tačiau, dėl skirtingų taisyklių tėvai neturėtų baimintis: vaikas labai greitai išmoksta prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Juk gyvenime jis susidurs su skirtingais žmonėmis, paklius į skirtingas situacijas ir turės mokėti prisitaikyti. Todėl, kai vaikai būna su tėvais, laikosi tėvų nustatytų taisyklių, kai su seneliais – jų nustatytų taisyklių.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę