){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiltuoju laiku dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais. Tačiau vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus ir dėl erkių, bičių, vapsvų, širšių, mažųjų musyčių, aklių, skruzdžių įgėlimų. Vienam gali būti visiškai nepavojingas bitės įgėlimas, o kitam ir uodas gali sukelti alergines reakcijas.
Uodo įgėlimas dažniausiai nepavojingas, tačiau kasantis galima sukelti infekciją. Iš viso šiuo metu iš įvairiausių uodų rūšių. yra išskirta aštuoniolika skirtingų aminorūgščių Visos jos gali sukelti reakcijas. Kadangi po įkandimo labai niežti, labai dažnai yra nukasoma iki papulių, pūslių ir didelių žaizdų, kurios labai greitai infekuojasi.
Bičių ir vapsvų įgėlimo pasekmės jaučiamos visą savaitę. Kartais net pakyla kūno temperatūra. Gali atsirasti alerginės reakcijos bei išsivystyti anafilaksinis šokas. Tai labai pavojinga gyvybei būsena, kai sutrinka visos organizmo funkcijos. Įgėlus bitei, reikia nedelsiant pašalinti geluonį. Jį reikia suimti už galiuko dviem pirštais, nespaudžiant nuodų maišelio, kad neištrykštų nuodai. Vapsvų įgėlimai taip pat gali būti pavojingi.
Akliai mėgsta drėgnas vietas, bet skraido tik saulėtomis dienomis. Jie gelia labai skaudžiai ir gali sukelti odos uždegimus, netgi pūlingus.
Rudųjų skruzdėlių įkandimų žymės gali būti nematomos, bet jos dažnai būna grupinės. Tokias vietas pažinsite iš patinimo, paraudimo, niežėjimo.
Erkės įsisiurbia į odą ir sukelia vietinius jos uždegimus. Erkės dažniausiai slepiasi aukštoje žolėje, augančioje pamiškėse ir miškų laukymėse. Todėl ruošiantis iškylauti tokiose vietose, reikia apsirengti šviesiais drabužiais, kad būtų lengviau pastebėti erkes. Ligos sukėlėjus erkės perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje neišvengiamai daugėja ligos platintojų. Norint išvengti encefalito, geriau iš anksto nuo jo pasiskiepyti. Įsisiurbusią erkę reikia atsargiai pašalinti, geriausia pincetu, kad odoje neliktų jos galvutės. Jokiu būdu negalima įsisiurbusios erkės vilgyti spiritu, aliejumi, žibalu.
Skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Nuodingi vabzdžiai atakuoja gindamiesi, geluonimi injekuodami skausmingus nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai injekuoja seiles su antikoaguliantais (medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą) tam, kad galėtų misti jūsų krauju. Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairių odos sudirginimo reakcijų, tačiau tik nuodingų vabzdžių geluonis gali sukelti tokias stiprias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas. Kai bitė įgelia, ji palieka geluonį su nuodų maišeliu. Nuodai toliau skiriasi iš maišelio, kol šis neištuštėja arba kol nepašalinamas geluonis. Yra vabzdžių, kurie įgelia ir įsisiurbia neskausmingai. Toks pavyzdys gali būti erkės. Kandantys nenuodingi vabzdžiai yra sąlyginai ne tokie pavojingi, nes jų įkandimas ne taip dažnai sukelia tokias stiprias alergines reakcijas, tačiau jų įkandimo žala taip pat gana nemenka, nes jie platina tokias ligas, kaip maliarija, erkinis encefalitas, Laimo liga, leišmaniozė, įvairios karštligės.
Alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba serga alergine liga (maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma) arba kurių artimiausi giminaičiai serga alergine liga, netoleruoja kai kurių vaistų. Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, tačiau neretai būna ir alergija širšių, vapsvų nuodams bei skruzdžių įkandimams. Mažiems vaikams alergiją gali sukelti uodų, aklių, musyčių įkandimai.
Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai gali sukelti ne tik vietinę ar toksinę reakciją, bet ir kur kas pavojingesnę – sisteminę alerginę reakciją. Lengvais atvejais tai pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, drebuliu, susijaudinimu, dilgėline. Sunkios alerginės reakcijos metu patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai, sumažėja kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, paralyžius, žmogus netenka sąmonės. Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką, dažniausiai prasideda netikėtai, po keleto minučių įgėlus bitei. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Dažniausiai atsiranda ir progresuoja bronchų spazmas, gerklų patinimas – tai pasireiškia dusuliu, odos pamėlynavimu, sustoja kvėpavimas. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui prasideda anafilaksinis šokas ir koma. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.
· Apsisaugoti gali padėti įvairiausios medikamentinės priemonės – repelentai, kurie tepami ar purškiami ant atvirų kūno vietų, kad atbaidytų vabzdžius. Tačiau repelentai efektyvūs tik nuo kandančių nenuodingų vabzdžių – piktų nuodingų, geliančių vabzdžių ir vorų jie neatbaido.
· Vykdami į gamtą nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų, tonikų.
· Nepalikite atvirų indų su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bičių, vapsvų ar kitų geliančių vabzdžių.
· Venkite ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs. Be to, ant šviesių rūbų lengviau pastebėsite vabzdžius, o ypač erkes.
· Išardykite ar perkelkite kitur vapsvų ar širšių lizdus, esančius jūsų namo ar sodo teritorijoje.
· Pamatę atskrendantį geliantį vabzdį, nemosuokite rankomis, nedarykite staigių judesių, – tai tik sustiprins jų agresiją. Atsitraukite, slėpkitės sandarioje patalpoje. Jei neįmanoma, gulkite ir užsidenkite veidą ir galvą.
· Namuose gali padėti mechaninės priemonės, tokios kaip apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių ant langų. Apsauginius tinklelius galima uždėti ir ant vaiko vežimėlio.
· Būkite atsargūs ir mokykite vaikus atsargumo, pvz., lakstant pievoje neužminti ant bičių, neliesti gėlytės, iš kurios bitės renka medų, neliesti ropojančių vabzdžių. Neleiskite vaikui žaisti arti avilių, tų vietų, kuri skraido širšės, vapsvos ar bitės. Neleiskite vaikams be jūsų priežiūros ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti įsigraužusi širšė arba vapsva.
· Nuo erkinio encefalito patikimiausiai gali apsaugoti skiepai. Tačiau grįžę iš lauko visada apžiūrėkite kūną, ar nėra prisisiurbusių erkių. Ypač gerai patikrinkite sprandą, plaukų sritį, pažastis, už ausų, kelius. Taip pat neužmirškite reguliariai tikrinti ir naminių gyvūnų.
Aktyvus gydymas visada priklauso nuo simptomų. Vietinei reakcijai mažinti tinka visi nereceptiniai medikamentai, mažinantys niežėjimą, skausmą, paraudimą, patinimą ir uždegimą. Taip pat pažeistą vietą patartina atšaldyti ledukų kompresais. Iš dažniausiai vartojamų receptinių vaistų yra adrenalinas, antihistamininiai ir kartais gliukokortikoidai. Pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Vabzdžių įgėlimui alergiškiems žmonėms patariama visada turėti adrenalino, vienkartinį švirkštą, kad galėtų pats ar kartu esantis žmogus tuoj pat tų vaistų suleisti.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę