){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kas gali nutikti keliaujant?
Kelionė - tai visų pirma krūvis kojoms
Nesvarbu, ar jūs keliaujate mašina, ar lėktuvu, ar pėsčiomis. Nuo ilgo sėdėjimo kojos vargsta ir tinsta ne prasčiau nei nuo vaikščiojimo visą dieną. Ką daryti? Jei keliaujate mašina ar lėktuvu, pasinaudokite kiekviena proga pajudėti ar bent šiek tiek pajudinti kojas kai tik prisiminsite, kad išvengtumėte veninio kraujo sąstovio. Dar jums galėtų padėti heparino tepalas (pvz., Lioton 1000 Gel, Heparoid Leciva, Heparin-ratiopharm Sport-Gel ir kt.), pagerinantis kraujotaką, mažinantis kraujo krešėjimą ir uždegimą. Veninę kraujotaką gerina ir ginkmedžio preparatai. Jei pasirinkote aktyvų keliavimą, dar praverstų įsidėti tepalo, malšinančio skausmą ir uždegimą, pvz., ketoprofeno (Fastum gel), ibuprofeno (Ibutop Gel) arba diklofenako (Olfen Roll-on). Jis padės, jei kluptelėjote, kryptelėjote, pasitempėte ar susimušėte. Beje, jei sumušimas didesnis, reikėtų tepti ir heparino tepalu - jis padeda greičiau išnykti kraujosruvoms.
Skausmas yra vienas iš mūsų gyvenimo palydovų
Ir atostogas jis gali sugadinti visiškai. Žinoma, reikėtų būti apdairiems ir apsilankyti pas stomatologą prieš ilgesnę kelionę. Tačiau ne vien dantų skausmas gali užklupti. Gali pradėti skaudėti galvą, sąnarius ar raumenis. Vaistų nuo skausmo kelionėje turėti tikrai pravartu. Ką pasirinkti?! Reikėtų turėti aspirino, paracetamolio ar kitokių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ketoprofeno, diklofenako, ibuprofeno. Visi šie vaistai turi uždegimą, skausmą ir karščiavimą slopinančių savybių. Neseniai atsirado ir dar vienas naujas šios grupės preparatas - deksketoprofenas. Tai veiklusis ketoprofeno izomeras, pasižymintis stipresniu skausmą, uždegimą ir karščiavimą slopinančiu poveikiu ir geriau toleruojamas nei įprastas ketoprofenas, kurį sudaro du izomerai, vienas veiklus, kitas - ne. Vaistinėje deksketoprofenas parduodamas Dolmen pavadinimu.
Pykinimas - neretas kelionių palydovas
Jei keliaujate laivu, tai gali tapti rimta problema. Pykinimas kyla, kai akys sako, kad jūs sėdite ramiai, o pusiausvyros aparatas - kad judate. Reikėtų prieš kelionę nedaug valgyti, jei keliaujate laivu - sėdėti laivo viduryje, kur mažiau supa, ir žiūrėti į horizontą, pabūti denyje, kur daugiau gryno oro. Naudinga turėti vaistų nuo pykinimo.
Valgymas - tai būtinybė, malonumas, o keliaujant - ir nauji įspūdžiai
Deja, mūsų skrandis ne visada tai teisingai supranta. Ką daryti, jei po egzotiškų pietų, kuriais leidote sau pasilepinti, skrandis tarsi akmenų prikrautas? Tokiu atveju tikrai praverstų turėti kasos fermentų preparato (pvz., Kreon 10 000, Mezym forte). Fermentai jums padės įveikti sunkiai virškinamą, neįprastą maistą, ir pasijusite geriau. Na, o jei "trikdžiai" jau spėjo palikti skrandį ir persikėlė žemiau į žarnyną? Deja, pasikeitus valgymo režimui ir maistui, neretai ima pūsti pilvą, užkietėja viduriai ar juos ima ir paleidžia. Yra net specialus sutrikimo pavadinimas - keliautojų viduriavimas. Kokia stebuklinga "piliulė" padėtų šiuo atveju? Nuo vidurių pūtimo gali padėti simetikonas (Espumisan), jis mažina pilvo dieglius, atsiradusius dėl susikaupusių dujų, ir padeda joms pasišalinti. Sorbitolio, laurinsulfato ir natrio citrato mikroklizmutės, žinomos Microlax pavadinimu, pagelbės, jei užkietėjo viduriai. Jei suviduriavote, problema sudėtingesnė. Viduriavimas gali būti ir visiškai nekaltas ir tikrai pavojingas. Viduriuojant labai greitai netenkama daug vandens ir druskų (elektrolitų). Tai ypač pavojinga vaikams, todėl reikėtų gerti daug skysčių. Rekomenduojama pavartoti elektrolitų ir šarmų bei rūgščių pusiausvyrą atnaujinančių preparatų (pvz., Rehydron, Gastrolit). Jei viduriavimas nepasibaigia po 3-5 dienų ir/arba viduriuojate su krauju ar gleivėmis, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip išvengti virškinimo sutrikimų keliaujant?
Vengti "didelės rizikos" maisto, pavyzdžiui, salotų, užkandinių maisto, nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vėžiagyvių, nepasterizuotų pieno produktų - tai galimas bakterijų ir virusų šaltinis.
Kai kuriose Viduržemio regiono, Rytų Europos, Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse reikėtų gerti tiktai vandenį ir gėrimus, parduodamus buteliuose. Rekomenduojama vengti gėrimų su ledukais, kadangi ledukai gali būti pagaminti nežinia iš kokio vandens. Reikėtų nepamiršti patikrinti, ar nusipirktas vandens butelis nebuvo atsuktas - gal jūs nusipirkote butelį, pripildytą vandens iš čiaupo. Jei tai neįmanoma, reikėtų gerti virintą vandenį arba naudoti vandens dezinfekcijai skirtas tabletes.
Dar reikėtų nepamiršti pasisaugoti saulės
Jei keliaujate į pietus, rekomenduojama dėvėti ilgus, laisvus medvilninius šviesių spalvų drabužius. Jie atspindi saulę, praleidžia orą ir sugeria prakaitą. Nepamirškite ir plačiabrylės skrybėlaitės. Kaitra nualina, todėl, jei galite, nebūkite saulėje vidurdienį. Gerkite daug vandens, net jei nejaučiate troškulio. Nepamirškite kremo nuo saulės ir, svarbiausia - geros nuotaikos.
Kelionėje gali daug kas nutikti. Jei tai rimtas sveikatos sutrikimas, jums padės sveikatos draudimas, jei smulkmena - galite patys sau padėti, tačiau tikrai pravartu pagalvoti apie savo galimybes ir daugiau sužinoti apie kelionės sąlygas, vietą, į kurią keliaujate. Tikriausiai jau neverta minėti, kad visų vaistų, kurių vartojate, turite pasiimti su savimi ir prieš kelionę būtų pravartu dar papildomai pasitarti su gydytoju, išmanančiu infekcinių ligų paplitimą pasaulyje. Gal jis jums rekomenduos pasiskiepyti. Beje, skiepytis reikėtų maždaug prieš du mėnesius iki kelionės.
Alergija
Alergija tikrai pasižymi tuo, kad nežinai, kada užklups, o jei kada esate patyrę alerginių reakcijų, tikrai pravartu į kelionę įsidėti preparato, blokuojančio histamino receptorius ir slopinančio alergiją, o ne jus, todėl geriau būtų rinktis naujos kartos antihistamininį preparatą, pavyzdžiui, desloratadiną (Aerius). Jis padės ir nuo dilgėlinės, ir nuo alergijos vabzdzių įgėlimams.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę