){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip jau rašėme ankstesniuose straipsniuose, arterinė hipertenzija (AH) yra smegenų insulto, miokardo infarkto, inkstų nepakankamumo, širdies nepakankamumo, progresuojančios aterosklerozės ir demencijos rizikos veiksnys. Tad AH gydymo tikslas – apsaugoti arterijas ir vidaus organus nuo pažeidimo, kurį ilgainiui sukelia padidėjęs kraujospūdis ir taip sumažinti insulto, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo riziką, bendrą sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Tačiau reali padėtis gąsdinanti – tik 54 proc. ligonių, sergančių arterine hipertenzija, yra gydomi, o iš jų tik 28 proc. kraujospūdis yra adekvačiai koreguojamas. Dėl arterinės hipertenzijos įvyksta 5,8 proc. visų mirčių.
Tad pagrindinis arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties.
Daugumai ligonių padidėjęs kraujospūdis ilgai nesukelia jokių simptomų. Nepaisant to, jį būtina nuolat gydyti.
Ar reikia gydyti medikamentais, ar dar užtenka ir nemedikamentinių priemonių, priklauso nuo to, kokia yra ligos stadija. Ligoniams, sergantiems I stadija, kraujospūdį galima bandyti normalizuoti koreguojant paciento gyvenimo būdą – keičiant mitybos principus ir didinant fizinį aktyvumą. Toks gydymo būdas tęsiamas iki metų, jei nėra kitų rizikos veiksnių, arba iki 6 mėnesių, jei pacientas priklauso kuriai nors rizikos grupei.
Kartu su gyvenimo būdo korekcija iškart gydomi ir vaistais
nuo hipertenzijos ligoniai, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ar kitų organų pažeidimų (inkstų, širdies, smegenų ar tinklainės kraujagyslių) ir tie, kurie serga II stadijos AH.
Atliktas AH klinikinis DASH (Dietary Approaches to stop Hypertension study) tyrimas parodė, kad, 8 savaites laikantis dietos, kurios pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, neriebūs maisto produktai, grūdai, paukštiena, žuvis, riešutai, bei apribojus riebalų, raudonos mėsos ir saldumynų vartojimą, sistolinis AKS sumažėjo 11,4 mmHg, o diastolinis 5,5 mmHg.
Kaip gydytojai parenka vaistus
Įsiminkite, kad, jei jums diagnozavo AH ir paskyrė vaistų, gydymas praktiškai tęsis visą likusį gyvenimą.
Labai svarbu vaistų vartoti kiekvieną dieną paskirtu laiku.
AH gydyti yra įvairių grupių vaistų. Parenkami veiksmingiausi ir mažiausiai nepageidaujamų poveikių sukeliantys vaistai. Skirdamas jų, gydytojas visada stengiasi parinkti patį optimaliausią variantą – vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai.
Gydant reikia stengtis palaikyti normalų kraujospūdį, nes jo kaita ypač blogai veikia kraujagysles. Negalima staiga nustoti gerti vaistų, nes galimas rikošeto fenomenas, t. y. kraujospūdis gali greitai padidėti.
AKF inhibitoriai
Vaistai, slopinantys angiotenziną konvertuojantį fermentą. Jie efektyviai mažina kraujospūdį, plėsdami arterijas, slopina kraujagysles siaurinančio hormono angiotenzino II susidarymą. Todėl mažėja kraujagyslių standumas, didėja kraujagyslių spindis, gerėja organų ir audinių kraujotaka. AKF inhibitorių yra įvairių, skiriasi jų veikimo trukmė, dozavimas, šalutiniai poveikiai.
Kai kraujospūdį reikia sumažinti greitai, vartojama kaptoprilio. Jis veikia trumpai (4–6 val.), todėl galima vartoti tris kartus per parą.
Gydyti ilgą laiką labiau tinka ilgiau veikiantys preparatai: zofenoprilis, enalaprilis, perindoprilis, ramiprilis ir kt. Jų firminiai pavadinimai gali būti įvairūs. Jie ypač tinka, kai kartu yra širdies nepakankamumas, nusilpęs širdies raumuo po miokardo infarkto ar sergantiesiems cukriniu diabetu. Šie vaistai paprastai gerai toleruojami.
Kalcio kanalų blokatoriai
Stabdo kalcio jonų patekimą į ląsteles, taip atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis ir jas plečia.
Arterinei hipertenzijai gydyti dažniausiai skiriama naujųjų šios grupės atstovų – ilgai veikiančių dihidropiridinų (lerkanidipinas, amlodipinas, lacidipinas), kartais – nehidropiridinų diltiazemo ar verapamilio.
Dihidropiridinų grupės vaistų pakanka vartoti vieną kartą per parą. Jie beveik nesukelia nepageidaujamų poveikų. Vartojant šių vaistų stabdomas aterosklerozės progresavimas. Ypač gera jų savybė ta, kad jie netrikdo kraujo lipidų ir gliukozės apykaitos.
Beta adrenoreceptorių blokatoriai
Užblokuoja simpatinius beta receptorius, esančius širdyje ir kraujagyslėse, mažina širdies susitraukimo metu išstumiamo kraujo tūrį, dėl to mažėja kraujospūdis.
Dabar Lietuvoje plačiausiai vartojami metoprololis (ilgo modifikuoto atpalaidavimo), nebivololis, betaksololis, atenololis.
Šie vaistai labai tinka, kai kartu su hipertenzija yra padažnėjęs širdies ritmas, sergant krūtinės angina ir po miokardo infarkto. Vienas iš jų, nebivololis, teigiamai veikia azoto oksido, stipriausios organizme kraujagysles plečiančios medžiagos, sintezę. Todėl jo galima skirti ligoniams, sergantiems periferinių arterijų liga, ir jauniems vyrams, nesibaiminant, kad sukels erekcijos sutrikimų. Pakanka vartoti vieną du kartus per parą.
Diuretikai
Tai šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Jie skatina vandenį, natrį ir chlorą pasišalinti pro inkstus. Sumažėjus cirkuliuojančio kraujo tūriui, sumažėja ir kraujospūdis.
Diuretikai dar skirstomi į grupes: tiazidiniai
(hidrochlorotiazidas), kilpiniai (torazemidas, furozemidas,), kalį sulaikantys (spironolaktanas), indolino dariniai (indapamidas).
Diuretikų dažniausiai geriama ryte, 0,5–1 valandą prieš pusryčius. Dažnai derinami su AKI inhibitoriais.
Angiotenzino II receptorių blokatoriai
Iš dalies panašūs į AKF inhibitorius, bet veikia kiek kitaip. Šie nauji daug vilčių teikiantys vaistai daug rečiau sukelia sausą kosulį. Tai olmesartanas, kandesartanas, losartanas, telmisartanas, eprosartanas ir kt., vartojama vieną kartą per parą. Kraujospūdį mažinantis poveikis sustiprėja kartu skiriant diuretikų. Ypač naudingi, kai kartu yra cukrinis diabetas, pažeisti inkstai, labai sustorėjęs širdies kairiojo skilvelio raumuo.
Centrinio poveikio vaistai
Slopina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, veikdami receptoriaus galvos smegenyse. Šiai grupei priklauso rilmenidinas ir moksonidinas. Skiriama tuomet, kai yra padidėjęs simpatinės nervų sistemos tonusas, padažnėjęs širdies ritmas. Ypač tinka sergantiesiems diabetu ar tiems, kurių sutrikusi gliukozės tolerancija.
Alfa adrenoblokatoriai
Kraujospūdį mažina plėsdami periferines kraujagysles. Iš naujesnių plačiausiai vartojami ilgai veikiantys doksazosinas, terazosinas. Jų užtenka vartoti vieną kartą per parą.
Tinkamiausi sunkiai hipertenzijai gydyti. Teigiamai veikia išvešėjusią prostatą, todėl ypač tinka vyresniems vyrams.
Vaistų deriniai
Kai hipertenzija sunkesnė, derinami du vaistai. Kartais, jei reikia, pridedama ir trečio ar net ketvirto.
Yra fiksuotų vaistų derinių – tai du vaistai vienoje tabletėje (dažniausiai diuretikas hidrochlorotiazidas ir vienas iš AKF inhibitorių).
Šių sudėtinių vaistų privalumas tas, kad atskiri komponentai sustiprina vienas kito veikimą, juos patogu vartoti.
Kitame „Sveiko žmogaus” numeryje – išsamiau apie šiuolaikines arterinės hipertenzijos gydymo tendencijas ir naujausias
vaistų grupes arterinei hipertenzijai gydyti
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
