){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirminė AH – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Tačiau didžiausia problema sveikatai slypi ne padidėjusio kraujo spaudimo skaičiuose. Bėda, kad šis procesas pažeidžia visus mūsų organus. Jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai bei visos organizmo kraujagyslės.
AH dar pavojinga ir tuo, kad ligos pradžioje žmogus padidėjusio kraujospūdžio nejaučia. Kai liga diagnozuojama, dažniausiai jau būna pažeisti ir organai taikiniai. Į gydytoją žmogus kreipiasi, kai jaučia širdies arba galvos skausmus, arba dėl inkstų pažeidimo ir šlakinių medžiagų susikaupimo jį vargina pykinimas, vėmimas.
Deja, bet vis dar daug pacientų įsitikinę, kad už jų sveikatą atsakingas medikas. Bet rūpintis sveikata reikia ne tada, kai jau atsiranda rimtų problemų. Širdies ligos prasideda ne nuo krūtinės skausmo ar miokardo infarkto, o gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelės endoteliui.
Pirminės AH atsiradimui įtakos turi daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Tačiau yra tik keli rizikos veiksniai, kurių negalime keisti, – amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus galime valdyti. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus ir riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa.
Maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus ima kisti mūsų kraujagyslių sienelės struktūra. Stambioji kraujagyslė aorta tampa neelastinga. Pradžioje dėl padidėjusio kraujospūdžio periferinės kraujagyslės ima trauktis, kad pajėgtų aprūpinti visus organus krauju. Dėl to susidaro vadinamasis periferinis pasipriešinimas – kraujagyslės sienelė pakinta, joje gausiai kaupiasi druska, kuri savo ruožtu siurbia vandenį. Dėl to ligos pradžioje kraujagyslių sienelės būna paburkusios, bet dar elastingos. Vėliau ligai progresuojant kraujagyslių sienelėse ima kauptis daug kolageno ir jos tampa standžios.
Taigi bėgant metams ne tik žyla plaukai ir ryškėja raukšlės, bet ir kraujagyslių sienelės praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išstumia kraują, jis staiga patenka į aortą – padidėja sistolinis (viršutinis) spaudimas. Tačiau sustandėjusios periferinės kraujagyslės nepajėgia palengva aprūpinti krauju visus organus – sumažėja diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas. Tai vadinama amžine sistoline hipertenzija, kurią reikia gydyti.
Normalu, kad dieną kraujospūdis būna šiek tiek didesnis. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) norma – ne daugiau 140/90 mmHg, sergant cukriniu diabetu – 130/80 mmHg. Tai leistinos ribos, kai organai nepažeidžiami. Naktį dėl tam tikrų organizmo savybių AKS 10 proc. būna mažesnis. Tačiau pastebėta, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems vaistus ir sėkmingai normalizuojantiems dienos AKS, ryte atsikėlus, AKS būna padidėjęs. Ir tai juos gąsdina.
Padidėjęs rytinis AKS rodo kelis svarbius dalykus. Pirma, kad ne visai tiksliai laiko atžvilgiu išdėstytas vaistų vartojimas, nes naktį jie nepakankamai veikia arba parinktos netinkamos vaistų grupės. Šią problemą turėtų išspręsti medikas. Kita vertus, gali būti kaltas ir pacientas, nes vakare užvalgo sūresnio ar aštresnio maisto. Dėl to organizme cirkuliuojantis kraujo tūris padidėja, ir tai lemia rytinio AKS šoktelėjimą.
Kita priežastis – kad inkstų kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis. Dėl to atsiranda aterosklerozinių plokštelių, ir sutrinka inkstų kraujotaka. Inkstai išskiria labai daug AKS reguliuojančių medžiagų: tiek kraujagysles sutraukiančių, tiek išplečiančių, sutrinka šių medžiagų reguliacinė darna. Padidėjęs rytinis AKS rodo medikui, kad reikia atkreipti dėmesį į paciento inkstų ir juos maitinančių kraujagyslių būklę, paaiškinti skysčio gavimo ir išskyrimo problemą, koreguoti vaistų išgėrimo laiką.
Aukštas rytinis kraujospūdis pavojingas tuo, kad paprastai prieš rytą organizme suaktyvėja tam tikros medžiagos, kurios lemia kraujagyslių spazmų aktyvumą bei didiną krešumo pokyčių riziką, todėl gali įvykti ūminis miokardo infarktas. Prie to pridėję padidėjusį AKS, gausime dar didesnę miokardo infarkto bei insulto riziką. Statistika byloja, kad daugiausia miokardo infarktu įvyksta būtent ankstyvomis ryto valandomis.
Medikamentų AH gydyti Lietuvoje yra pakankamai. Svarbiausia, kad gydytojams pavyktų įskiepyti pacientams mintį, jog šių vaistų jiems reikės vartoti visą likusį gyvenimą. Labai svarbu, kad pacientai žinotų, jog negalima nutraukti vaistų vartojimo, mažinti dozių arba vartoti vaistus tik pagal poreikį, t.y. tada, kai arterinis kraujospūdis padidėja.
Kodėl vaistų reikia vartoti visą gyvenimą? Jeigu medikai visai negydytų pacientų, sergančių AH, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto, ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.
Yra šešios stambios vaistų grupės, skirtos AKS koreguoti. Kiekvienam žmogui gydymas parenkamas individualiai. Bendros taisyklės ar visiems vienodų vaistų sergant AH nėra.
Renkantis vaistą reikia atsižvelgti į organų taikinių pažeidimus: ar pacientas serga sunkia širdies kraujagyslių liga, inkstų ligomis, taip pat ar nėra gretutinių ligų, kurios gali apriboti vaisto vartojimą.
Pagrindinis AH gydymo tikslas – sureguliuoti AKS, kad sumažėtų organų taikinių pažeidimo galimybė. Dažniausiai AH gydoma vaistų deriniais, vien monoterapijos neužtenka, o vaistai parenkami tokie, kurie, be kraujospūdžio mažinimo, pasižymi ir širdį apsaugančiu poveikiu.
Sergant AH rizikos veiksnių koregavimas – druskos vartojimo mažinimas, nerūkymas, fizinio aktyvumo didinimas bei antsvorio mažinimas – jau normalizuoja AKS, o vaistai, vartojami šeimos gydytojų paskirtomis dozėmis, koreguojant dozes pagal reikalą, vartojami visą gyvenimą.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
