){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio pakilimas tiesiogiai susijęs su padidėjusia insulto bei koronarinės (širdies vainikinių kraujagyslių) ligos rizika. Lietuvoje kasmet įvyksta apie 15 000 insultų ir užregistruojama apie 500 mirčių nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Sergamumo pirmuoju galvos smegenų insultu rodiklis siekia 272 atvejus 100 000 gyventojų per metus, mirštamumo – 62/100 000.
Ilgalaikis diastolinio AKS sumažėjimas 5–6 mmHg 35–40 proc. mažina insulto bei 20–25 proc. koronarinės širdies ligos riziką. Pacientams, kuriems nuolat padidėjęs kraujo spaudimas, 6 kartus padidėja širdies nepakankamumo rizika. Diastolinio AKS sumažėjimas 5 mmHg 25 proc. mažina terminalinės (sunkaus inkstų nepakankamumo) inkstų ligos stadijos riziką.
Neteisingo kraujospūdžio matavimo galima išvengti matuojant AKS 24 valandas. Šis būdas parodė, kad egzistuoja cirkadinis (paros) ritmas ir kraujo spaudimas turi tendenciją didėti rytinėmis valandomis bei mažėti naktį. 24 valandų AKS sekimas leidžia įvertinti AKS ir jo pokyčius esant normaliam tiriamojo aktyvumui bei nustatyti išorinių veiksnių poveikį matavimo rezultatams.
24 valandų AKS matavimo rezultatai geriau koreliuoja su arterinės hipertenzijos pažeistais vidaus organais: kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, kairiojo širdies skilvelio prisipildymo sutrikimais, mikroalbuminurija ir kraujagyslių pažeidimu.
Diagnostinė 24 valandų AKS matavimo reikšmė priklauso nuo to, kad yra atsižvelgiama į kraujo spaudimo pokyčius per parą.
· Vidutinis kraujo spaudimas (KS): diastolinis KS + 1/3 (sistolinis KS – diastolinis KS).
· Maksimalus, minimalus ir vidutinis dienos, nakties ir visos paros sistolinis, diastolinis KS ir pulsas.
· Skirtumas tarp vidutinio dieninio ir naktinio sistolinio bei diastolinio KS.
· Dieninio ir naktinio sistolinio bei diastolinio KS santykis.
· AKS pakilimo trukmė.
Sveikų žmonių normalus AKS cirkadiniam ritmui būdinga, kad aukščiausios kraujospūdžio reikšmės yra ryte, vėliau jos šiek tiek sumažėja ir reikšmingai mažesnės miego metu. Miego metu AKS turi sumažėti ne mažiau kaip 10–15 proc., palyginti su kraujospūdžiu aktyviuoju paros metu. Pacientai, kuriems AKS miego laikotarpiu sumažėja mažiau kaip 10 proc., vadinami neturintys „naktinio AKS kritimo“ (angl. non dippers). Vienas iš antrinės arterinės hipertenzijos požymių – kai kraujo spaudimas nesumažėja nakties metu. Jauni ligoniai, sergantys hipertrofine kardiomiopatija (HKMP), miršta staigiai. Įdomu, kad ligoniams, sergantiems HKMP, atlikus paros AKS matavimą, nustatyta, jog pacientams, kuriems nustatomi simptomai, būna pakitęs AKS (žemesnis rytinis AKS). Tai gali būti prognostinis širdies ir kraujagyslių ligų žymuo.
24 valandų AKS matavimas leidžia aptikti AKS pakitimų obstrukcine miego apnėja (kvėpavimo sustojimu) sergantiems pacientams. Suaugusiesiems obstrukcinė miego apnėja susijusi su didesne lėtinio širdies nepakankamumo, koronarinės širdies ligos ir insulto rizika.
Sistolinio kraujospūdžio padidėjimas nakties metu, naktinio AKS kritimo nebuvimas siejasi su dažnesniais inkstų morfologiniais (struktūros) pakitimais bei mikroalbuminurijos išsivystymu, I tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms.
Vienas pagrindinių paros AKS matavimo trūkumų – nėra visuotinai priimtų tyrimo normatyvų, tikslių jais besiremiančių arterinės hipertenzijos kriterijų.
Šiuo metu arterinė hipertenzija diagnozuojama atsitiktinai tradiciškai matuojant AKS. Tyrimų duomenimis, tokiu būdu arterinė hipertenzija nustatoma tik daliai ligonių, gydoma dar mažiau pacientų, ir tik mažam ligonių skaičiui gydymas yra veiksmingas. Tradicinio AKS matavimo trūkumas – vienkartinis kraujospūdžio matavimas gydytojo kabinete neatspindi tikrojo AKS.
Neretai kraujo spaudimas pakyla tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas „balto chalato“ hipertenzija. Todėl dažnai pacientai išsigąsta. Norint patvirtinti „balto chalato“ hipertenziją, AKS reikia pakartotinai pamatuoti 10–15 min. ramiai pasėdėjus arba namuose. Geriausia, kad tai atliktų ne gydytojas, o slaugytoja. Kiekvienas, vyresnis nei 35 metų asmuo bent kartą per metus turėtų pasitikrinti AKS. Ar kraujospūdis padidėjęs, turėtų nuspręsti gydantis gydytojas, reguliariai tikrindamas spaudimą. Patartina sergantiesiems AH įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatą ir rytą bei vakare tikrintis pačiam.
Norint išmatuoti kraujo spaudimą, reikia laikytis šių taisyklių:
· Patalpoje turi būti apie 20°C temperatūra, rami aplinka be blaškančių dirgiklių.
· Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
· Pacientas turi sėdėti, žastas širdies lygyje.
· Manžetės plotis turi būti 2/3 žasto ilgio.
· Manžetė turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio.
· AKS matuoti kelis kartus su 1–2 min. pertrauka.
· Matuoti reikėtų porą kartų per dieną visuomet tą pačią ranką: ryte tik atsibudus (bazinis AKS), 2 valandas po pietų ir vakare prieš išgeriant vaistų.
· Matavimo rezultatus reikėtų užsirašyti, kad nepamirštumėte.
· Nepamiršti pamatuoti spaudimą abiejose rankose (leistinas skirtumas 10 mmHg; kai skirtumas didesnis – įvertinti kraujagyslių būklę).
Arterinė hipertenzija – dažniausia nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Ji diagnozuojama 5–10 proc. nėščiųjų. Nėščiosioms galioja įprastos AKS matavimo taisyklės, tačiau yra ir kai kurių ypatumų. Nėščiosioms būdingi didesni nei įprasta AKS svyravimai dėl kūno padėties, todėl svarbu atsižvelgti į tai, ar kraujo spaudimas matuojamas sėdinčiai, ar gulinčiai moteriai. Patariama kraujo spaudimą matuoti pacientei sėdint. Jei kraujospūdis antroje nėštumo pusėje tikrinamas gulinčiai moteriai, tai ji turi gulėti ant kairiojo šono.
Apibendrindamas noriu dar kartą pabrėžti nuolatinio (nenutrūkstamo) arterinės hipertenzijos gydymo svarbą. Nerekomenduoju dažnai keisti paskirtą gydymo schemą, turėti kantrybės gydytis. Būtina nustatyti ankstyvuosius arterijų ir vidaus organų pažeidimus ir juos nedelsiant gydyti.
Atsižvelgiant į tai, kad normalus kraujo spaudimas (< 140/90 mmHg) pasiekiamas tik 7 proc. Lietuvos pacientų, sergančių padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, seka aiški išvada – daugeliui hipertenzija sergančių ligonių neužtikrinama organų taikinių (širdies, inkstų, smegenų) apsauga ir nesumažinama širdies kraujagyslių ligų rizika.
Pradinis arterinės hipertenzijos gydymas mažų vaistų dozių deriniais turi tapti alternatyva terapijai vienu vaistu, kai gydome didesnio laipsnio AKS padidėjimą ir komplikuotą arterinę hipertenziją. Norėdami pagerinti arterinės hipertenzijos kontrolę Lietuvoje, reikia glaudžiai ir kolegiškai bendradarbiauti šeimos gydytojams ir specialistams.
Svarbu pažymėti, kad pacientai turi patys sąmoningai domėtis savo sveikata, nes tai pirmiausia jų problema, o gydytojai visada pasiruošę jiems patarti ir padėti.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
