){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Inkstai kraujospūdį reguliuoja taip: jei spaudimas arterijose pakyla, inkstai pradeda išskirti daugiau druskos ir vandens - tai sumažina kraujo kiekį ir kartu arterinį kraujospūdį. Esant per mažam spaudimui arterinėje sistemoje ir inkstų arterijose druska ir vanduo organizme sulaikomi, arterinis kraujospūdis pakyla. Inkstai gamina ir fermentą reniną, kuris dalyvauja susidarant aldosteronui. Šis hormonas taip pat aktyviai didina kraujo spaudimą.
Dėl tokios inkstų įtakos arterinio kraujospūdžio kitimui daugelis inkstų ligų (inkstų arterijų susiaurėjimas, pielonefritas, glomerulonefritas, inkstų traumos, policistozė bei spindulinė terapija, veikianti inkstus) sukelia arterinę hipertenziją. Sergant ateroskleroze sutrinka ir arterijų sugebėjimas atsipalaiduoti, nes jos nebėra tokios elastingos kaip sveikų žmonių, ypač vaikų. Tokiu atveju pakitus kraujospūdžiui jos lieka siauros, inkstai negali išskirti vandens ir arterinio kraujospūdžio reguliacija sutrinka.
Ne visuomet padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) reiškia, kad žmogus serga hipertenzine liga. Hipertenzinė liga - tai ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, kurio priežastis nežinoma. Jai nepriklauso trumpam pakilęs kraujospūdis dėl fizinio krūvio, emocinės įtampos, pervargimo ar vaistų (kontraceptinių, kortikosteroidinių, nesteroidinių preparatų nuo reumato) vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais, taip pat laikinas kraujospūdžio padidėjimas dėl centrinės nervų sistemos ligų ir ūminio apsinuodijimo. Hipertonine liga nevadinama ir toji ilgalaikė arterinė hipertenzija, kuri atsiranda dėl žinomos priežasties, pvz., sergant inkstų, endokrininėmis ligomis, esant aortos koarktacijai (susiaurėjimui) bei nėštumo sukeltai hipertonijai. Arterinė hipertenzija, kai priežastis žinoma, vadinama antrine ir sudaro ne daugiau dešimties procentų visų hipertonijų. Nenustačius vienos konkrečios priežasties, galinčios sukelti ilgalaikį arterinio kraujospūdžio padidėjimą, diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija - hipertoninė liga.
Vertinant kraujospūdį būtina žinoti keletą jo matavimo taisyklių (išsamiau apie tai rašėme SŽ 1998 rugsėjo-spalio numeryje, tačiau dar kartą priminsime svarbiausius dalykus). Kraujo spaudimas arterijose matuojamas netiesioginiu metodu, naudojant gyvsidabrinius (jie yra patys tiksliausi), spyruoklinius ar elektroninius sfigmomanometrus, kurių manžetės guminė pripučiamoji dalis turi apimti 2/3 žasto ilgio ir bent 2/3 žasto pločio, rodyklė ar gyvsidabris turi būti ties nuline padala. Jei ranka stora (žasto apimtis daugiau nei 40cm), išmatuojamas didesnis AKS, negu yra iš tikrųjų (~20 mmHg). Žmogus, kuriam matuojamas kraujospūdis, turėtų būti pailsėjęs, 30 min. negėręs kavos ir nerūkęs. Manžetė dedama patogiai sėdinčiam prie stalo žmogui ant sulenktos rankos apie 2cm virš alkūnės linkio (viename aukštyje su širdimi) ir suveržiama tiek, kad, nepripūtus oro, tarp manžetės ir rankos dar tilptų du pirštai. Pirmą kartą reikėtų matuoti abiejų rankų kraujospūdį, vėliau - tos pačios vienos rankos. Fonendoskopas dedamas ties alkūnės arterija ir oro pučiama tiek, kad išnykus pulsui manžetėje jo būtų 20-30mmHg daugiau. Po to oras pamažu išleidžiamas ir nustatomas sistolinis (išgirdus pirmuosius pulsinius tonus) bei diastolinis (kai tie tonai išnyksta) AKS. Taip nenuėmus manžetės, bet išleidus iš jos visą orą, reikėtų matuoti 2-3 kartus. Vertinami mažiausi sfigmomanometro parodymai. Taip nustatomas pagrindinis (bazinis) AKS. Nesilaikant šių reikalavimų, matavimo paklaida gali siekti 20 mm Hg. Pirmą kartą nustačius padidėjusį AKS, reikėtų įvertinti jo svyravimus per parą ir apskaičiuoti vidurkį - turėdamas namuose matavimo aparatą, tai galėtų padaryti kiekvienas. Dažnai vizito pas gydytoją metu žmogus nėra visiškai ramus ir dėl jo susijaudinimo neteisingai nustatomas per didelis AKS, kuris namuose gali būti visai normalus. Tiek gyvenimo bėgyje, tiek per parą AKS normaliai kinta: yra didesnis ryte ir mažesnis vakare, padidėja aktyviai dirbant ir sumažėja ilsintis, vaikų AKS mažesnis nei suaugusiųjų. Normaliu suaugusio žmogaus kraujospūdžiu laikomas toks, kurio sistolinė reikšmė neviršija 130, o diastolinė - 85 mmHg. Nuo 130 iki 139 ir nuo 85 iki 89 mmHg yra ribinis AKS - viršutinė normalaus riba. 140/90 ir daugiau laikoma arterine hipertenzija.
Pasaulyje ji paplitusi labai nevienodai: daugiausia Vakarų industrinėse šalyse ir Japonijoje, mažiausiai - tarp eskimų. Manoma, kad iš viso ja serga iki 20 proc. žmonių, JAV jų yra apie daugiau nei 50 mln. Įdomu tai, kad baltųjų populiacijoje sergantys sudaro 29 proc., o tarp negrų jų yra net 38 proc. Lietuvoje apytiksliai serga 35 proc. vyrų ir 30,5 proc. moterų. Nėra ir vieningos šios ligos klasifikacijos. Lietuvoje dažniausiai hipertenzija klasifikuojama pagal jos sukeltus organų pokyčius (stadijomis), rečiau - laipsniais, pagal vidutinio AKS dydį. Nesutariama ir dėl jos klinikinių simptomų interpretacijos: būdingas anksti rytą užeinantis galvos skausmas pakaušio srityje, galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, skausmai širdies plote ar jos plakimas, kraujavimas iš nosies bei dusulys fizinio krūvio metu kai kur priskiriamas ne pačiai arterinei hipertenzijai, bet dėl jos atsiradusiems atitinkamų organų pažeidimams. Nors ligos pradžioje jokių simptomų gali nebūti, amerikiečių gydytojai teigia, kad ir jų buvimas vienodai dažnas tiek sergantiems hipertonine liga, tiek sveikiems žmonėms. Manoma, kad ši liga išryškėja tik tada, kai pažeidžia organus-taikinius: širdį, smegenis, akis ir inkstus - sutrikdo jų funkcijas.
Gyvybei pavojingas gali būti staigus arterinio kraujospūdžio pakilimas - hipertoninė krizė. Jos metu vystosi ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo simptomai (hipertoninė encefalopatija): stiprus galvos skausmas su pykinimu, vėmimu, regos sutrikimais ir (rečiau) traukuliais. Tai pavojinga tiek dėl galimo insulto išsivystymo, tiek dėl širdies komplikacijų: ūmios jos perkrovos su nepakankamumu ir plaučių edema bei krūtinės anginos (stenokardijos) priepuolio. Hipertoninė krizė yra ūmi būklė, kurią būtina gydyti nedelsiant.
Pačią hipertoninę ligą dažnai sukelia ne viena, o kelios priežastys, todėl gydytojas negali tiksliai pasakyti, dėl ko žmogus susirgo. Rizikos faktoriams galima priskirti ir kūno sandaros tipą bei antsvorį, mitybą (vartojama daug druskos), ilgalaikį stresą, endokrininius pokyčius (pvz., hipertonija dažnai suserga klimakterinio amžiaus moterys), todėl ji priskiriama “gerovės ligų” grupei, kuriai priklauso ir priešlaikinė aterosklerozė, ir 2 tipo cukrinis diabetas su nutukimu. Tačiau hipertenzija, kurią čia vadiname hipertonine liga, diagnozuojama tik įsitikinus, kad nėra priežasties, galinčios sukelti antrinę hipertenziją: ji dažniausiai būna dėl inkstų ligų ar patologinių būklių, paminėtų anksčiau, ir, kiek rečiau, - vartojant medikamentus, alkoholį, sergant endokrininėmis ligomis (feochromocitoma, Kušingo sindromu, hiperaldosteronizmu), esant aortos koarktacijai, nėštumui ar ūmiai apsinuodijus.
Diagnozavus hipertoninę ligą, galima įvertinti jos progresavimą. Vertinant pokyčius arterijose ir arteriolėse, pakanka apžiūrėti akių tinklainės kraujagysles: jų pažeidimas atspindės visų organizmo arterijų pažeidimą. Galima vertinti ir kairiojo širdies skilvelio sienelės storį, nes esant didesniam krūviui (išstumiant kraują į arterijas, kurių pasipriešinimas padidėjęs) širdis prisitaiko didindama raumens masę. Todėl hipertonija sergantiems žmonėms būdingas kairiosios širdies pusės padidėjimas, - tai galima pamatyti krūtinės ląstos rentgenogramose, žiūrint ultragarsu bei atlikus EKG. Šlapimo tyrime galima aptikti nedidelį (30-300 mg/parą) baltymo kiekį - šis simptomas išryškėja jau ankstyvose hipertoninės ligos stadijose.
Diagnozavus antrinę hipertenziją gydoma pagrindinė (priežastinė) liga, o hipertoninės ligos atveju gydoma medikamentais, prieš tai pašalinus ar bent sumažinus jos rizikos faktorius. Žmonėms, turintiems antsvorį ar sergantiems diabetu, parenkama tinkama dieta, valgomosios druskos kiekis ribojamas iki 6 g per parą, rūkoriai savo įpročio turėtų atsisakyti visai. Saikingas fizinis krūvis netgi patartinas. Gydymas medikamentais parenkamas labai individualiai ir jo sėkmė priklauso nuo paciento laikymosi gydytojo nurodymų, kraujospūdžio matavimo namuose ir jo pokyčių registravimo. Gydytojai ginčijasi, ar reikia mažinti kraujospūdį iki normalaus, ar tik stengtis palaikyti jį tokį, kad žmogus jaustųsi gerai ir būtų kuo mažesnis komplikacijų pavojus.
Yra keletas preparatų nuo hipertenzijos, mažinančių kraujospūdį įvairiais būdais, grupių – tai diuretikai, adrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, kalcio antagonistai, vazodilatatoriai ir kt. Gydoma atskirais vaistais ar jų grupių deriniais, kol pasiekiamas geriausias rezultatas.
Negydoma hipertoninė liga kelia didesnį komplikacijų pavojų: greičiau vystosi aterosklerozė ir jos pasekmės, kairiosios širdies dalies perkrova ir širdies nepakankamumo pavojus. Didėja rizika susirgti tiek hemoraginiu, tiek išeminiu insultu, hipertonine encefalopatija bei sunkios hipertonijos sukeltu inkstų nepakankamumu. Tai yra dažniausios tokių ligonių mirties priežastys.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
